Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Komentimi i ajeteve 16-22 tė sures Teube

“A mos menduat se do tė mbeteni anash (pa u provuar), e pa u sqaruar te Allahu ata qė luftuan prej jush dhe, pėrpos Allahut, pos tė dėrguarit tė Tij dhe pos besimtarėve, nuk morėn ndonjė tė jashtėm mik intim. Allahu e di hollėsisht atė qė bėni ju.

Nuk ėshtė e drejtė e idhujtarėve tė kujdesen pėr xhaminė e Allahut, duke qenė se vetė dėshmojnė pėr veten e tyre se janė mohues. Tė tillėve u shkuan kot veprat e tyre dhe ata janė pėrgjithmonė nė zjarr.

E drejtė e pėrkujdesjes sė xhamive tė Allahut ėshtė vetėm e atij qė i ka besuar Allahut dhe ditės sė mbrame e qė e fal namazin, jep zeqatin e nuk i frikėsohet askujt pos Allahut. Tė tillėt do tė jenė tė udhėzuarit (nė rrugėn e drejtė).

A mos e konsideruat dhėnien e ujit haxhinjve dhe kujdestarinė ndaj xhamisė sė shenjtė, si besimin e atij qė i besoi Allahut dhe Ditės sė Fundit dhe qė luftoi nė rrugėn e Allahut? Jo, ato nuk janė tė barabarta te Allahu. Popullin mizor Allahu nuk e vė nė rrugė tė drejtė.

Ata tė cilėt besuan, migruan dhe luftuan me pasurinė dhe veten e tyre nė rrugėn e Allahut, ata kanė pozitė mė tė lartė te Allahu dhe vetėm ata janė fatlumė.

Zoti i tyre i pėrgėzon ata me mėshirė nga Ai, me disponim ndaj tyre, me xhenete ku ata do tė kenė nimet (hirėsi-mirėsi) tė pandėrprerė.

Ata aty do tė jenė tė pasosur e te All-llahu ėshtė shpėrblim i madh.” Teube 16-22.

Kur Allahu e ligjėsoi luftėn nė rrugėn e Tij, tregoi se nė ligjėsimin e tij ka njė urtėsi. Ajo urtėsi ėshtė sprovimi i robėrve tė Tij se kush ėshtė prej atyre qė do ta respektojė Allahun dhe kush prej atyre qė nuk do ta respektojė. Megjithatė Allahu e di atė qė ka qenė dhe ēka do tė ketė. Ai e di edhe atė qė nuk ekziston sikur tė ekzistojė dhe si do tė ekzistojė.

Nė shoqėrinė islame ishte njė grup i cili e kishte profesion mashtrimin. Kishin eksperiencė nė pėrdorimin  dhe gjetjen e arsyeve. Punonin mbrapa shpinės sė muslimanve. Ata ishin hipokritėt.

Ėshtė prej dobisė sė shoqėrisė muslimane qė tė sprovohen dhe tė dallohen besnikėt prej atyre qė janė mashtrues. Tė dallohen tė sinqertėt prej jo tė sinqertėve dhe njerėzit ti njohin qė tė dy grupet edhe pse Allahun i din ata.

Ėshtė ligj i Allahut qė tė sprovohen njerėzit, tė pastrohen zemrat dhe tė pastrohen rreshtat e muslimanėve.

Ky pastrim i zemrave dhe rreshtave tė muslimanėve nuk mund tė bėhet ndryshe vetėm se me vėshtirėsi dhe me sprova.

Kuptimi i kėtij ajeti ėshtė: A menduat se do tė liheni pas u sprovuar qė tė dallohet besimtari prej hipokritit.

Pastaj thotė Allahu: “Nuk ėshtė e drejtė e idhujtarėve tė kujdesen pėr xhaminė e Allahut, duke qenė se vetė dėshmojnė pėr veten e tyre se janė mohues. Tė tillėve u shkuan kot veprat e tyre dhe ata janė pėrgjithmonė nė zjarr.

E drejtė e pėrkujdesjes sė xhamive tė Allahut ėshtė vetėm e atij qė i ka besuar Allahut dhe ditės sė mbrame e qė e falė namazin, jep zeqatin e nuk i frikėsohet askujt pos Allahut. Tė tillėt do tė jenė tė udhėzuarit (nė rrugėn e drejtė).

A mos e konsideruat dhėnien e ujit haxhinjėve dhe kujdestarinė ndaj xhamisė sė shenjtė, si besimin e atij qė i besoi Allahut dhe Ditės sė Fundit dhe qė luftoi nė rrugėn e Allahut? Jo, ato nuk janė tė barabarta te Allahu. Popullin mizor Allahu nuk e vė nė rrugė tė drejtė.

Ata tė cilėt besuan, migruan dhe luftuan me pasurinė dhe veten e tyre nė rrugėn e Allahut, ata kanė pozitė mė tė lartė te Allahu dhe vetėm ata janė fatlumė.

Zoti i tyre i pėrgėzon ata me mėshirė nga Ai, me disponim ndaj tyre, me xhenete ku ata do tė kenė nimet (hirėsi-mirėsi) tė pandėrprerė.

Ata aty do tė jenė tė pasosur e te Allahu ėshtė shpėrblim i madh.” Teube, 16-22.

Pas distancimit nga jobesimtarėt dhe pas lajmėrimit tė intrigave tė jobesimtarėve nuk ka argument pėr atė i cili nuk i lufton jobesimtarėt. Ata, gjithashtu, nuk  kanė tė drejtė nė vizatimin apo nė ndėrtimin e Qabes. Nė injorancė mushrikėt e vizitonin Qaben dhe e mbikėqyrin atė.

Nė kėto ajete ndalon Allahu qė tė kenė tė drejtė jobesimtarėt  nė ndėrtimin e shtėpive tė Allahut. Ajo ėshtė e drejtė vetėm e muslimanve, ata tė cilėt e kryejnė obligimet e Allahut.

Me tė vėrtetė shtėpitė e Allahut janė vetėm pėr adhurim tė Allahut, vetėm pėr ata tė cilėt e pėrmendin emrin e Tij, vetėm atė ku lutet Allahu dhe nuk i shoqėrohet Atij shok. Si kanė mundėsi tė ndėrtojnė shtėpinė e Allahut ata tė cilėt nuk e ndėrtojnė njėshmėrinė e Allahut nė zemrat e tyre? Si kanė mundėsi tė ndėrtojnė shtėpinė e Allahut ata tė cilėt kanė shokė tė tjerė me Allahun? Si kanė mundėsi tė ndėrtojnė shtėpinė e Allahut ata tė cilėt dėshmojnė pėr kufrin e tyre. Tė tillėt janė ata tė cilėt i kanė shkatėrruar punėt e tyre. Punėt e tyre nė esencė janė tė kota dhe do tė jen ne xhehenem pėrgjithmonė pėr shkak tė kufrit tė tyre.

Shtėpitė e Allahut i ndėrtojnė vetėm ata tė cilėt besojnė nė Allahun, besojnė nė botėn tjetėr dhe nuk i frikohen askujt tjetėr pėrveē Allahut. Ti frikėsohesh dikujt tjetėr pėrveē Allahut ėshtė  njė lloj shirku.

Me tė vėrtetė besimtarėt tė cilėt e besojnė Allahun dhe botėn tjetėr dhe nuk i frikėsohen askujt tjetėr pėrveē Allahut e meritojnė qė t’i ndėrtojnė shtėpitė e Allahut dhe tė kujdesen pėr to. Ata janė tė cilėt e meritojnė tė shpresojnė udhėzimin e Allahut.

Ky ajet sjell njė rregull tė madh nė Islam. Asnjėherė nuk ka mundėsi tė barazohen ata tė cilėt e kanė janė pėrkujdes pėr Qaben dhe ju kanė shėrbyer haxhinjve nė injorancė duke qenė kėta jobesimtarė me ata tė cilėt pastaj kanė besuar nė Allahun me njė besim tė drejtė dhe  kanė luftuar nė rrugėn e Allahut pėr ta ngritur fjalėn e Tij.

Peshoja e Allahut ėshtė peshoja mė e mirė dhe mė e drejtė dhe vlera e Allahut ėshtė vlera mė e drejtė. Pėr kėtė nuk barazohen ata tė cilėt ju kanė shėrbyer haxhinjve dhe ata qė janė pėrkujdesur pėr xhaminė e shenjtė, kėta njerėz tė cilėt nuk kanė besim tė vėrtetė dhe nuk di ta adhurojnė Allahun. Nuk barazohen kėta njerėz me ata tė cilėt kanė besuar nė Allahun, kanė bėrė hixhret pėr hir tė Allahut dhe kanė luftuar nė rrugėn e Allahut me veten e tyre dhe me pasurinė e tyre. Kėta do tė kenė shkallė shumė mė tė larta tek Allahu. Kjo nuk do tė thotė se edhe jobesimtarėt do tė kenė shkallė dhe grada mė pak tek Allahu. Kėta loje tė besimtarėve do tė kenė grada tė larta tek Allahu dhe do tė kenė begati nė xhenetet e Allahut.   

Pėrgatiti: Shaban Murati

17.03.2007

                                         www.klubikulturor.com