“A mos
menduat se do tė mbeteni anash (pa u provuar), e pa u
sqaruar te Allahu ata qė luftuan prej jush dhe, pėrpos
Allahut, pos tė dėrguarit tė Tij dhe pos besimtarėve,
nuk morėn ndonjė tė jashtėm mik intim. Allahu e di
hollėsisht atė qė bėni ju.
Nuk ėshtė
e drejtė e idhujtarėve tė kujdesen pėr xhaminė e
Allahut, duke qenė se vetė dėshmojnė pėr veten e tyre se
janė mohues. Tė tillėve u shkuan kot veprat e tyre dhe
ata janė pėrgjithmonė nė zjarr.
E drejtė
e pėrkujdesjes sė xhamive tė Allahut ėshtė vetėm e atij
qė i ka besuar Allahut dhe ditės sė mbrame e qė e fal
namazin, jep zeqatin e nuk i frikėsohet askujt pos
Allahut. Tė tillėt do tė jenė tė udhėzuarit (nė rrugėn e
drejtė).
A mos e
konsideruat dhėnien e ujit haxhinjve dhe kujdestarinė
ndaj xhamisė sė shenjtė, si besimin e atij qė i besoi
Allahut dhe Ditės sė Fundit dhe qė luftoi nė rrugėn e
Allahut? Jo, ato nuk janė tė barabarta te Allahu.
Popullin mizor Allahu nuk e vė nė rrugė tė drejtė.
Ata tė
cilėt besuan, migruan dhe luftuan me pasurinė dhe veten
e tyre nė rrugėn e Allahut, ata kanė pozitė mė tė lartė
te Allahu dhe vetėm ata janė fatlumė.
Zoti i
tyre i pėrgėzon ata me mėshirė nga Ai, me disponim ndaj
tyre, me xhenete ku ata do tė kenė nimet (hirėsi-mirėsi)
tė pandėrprerė.
Ata aty do tė jenė tė pasosur e te All-llahu ėshtė
shpėrblim i madh.”
Teube 16-22.
Kur
Allahu e ligjėsoi luftėn nė rrugėn e Tij, tregoi se nė
ligjėsimin e tij ka njė urtėsi. Ajo urtėsi ėshtė
sprovimi i robėrve tė Tij se kush ėshtė prej atyre qė do
ta respektojė Allahun dhe kush prej atyre qė nuk do ta
respektojė. Megjithatė Allahu e di atė qė ka qenė dhe
ēka do tė ketė. Ai e di edhe atė qė nuk ekziston sikur
tė ekzistojė dhe si do tė ekzistojė.
Nė
shoqėrinė islame ishte njė grup i cili e kishte
profesion mashtrimin. Kishin eksperiencė nė pėrdorimin
dhe gjetjen e arsyeve. Punonin mbrapa shpinės sė
muslimanve. Ata ishin hipokritėt.
Ėshtė
prej dobisė sė shoqėrisė muslimane qė tė sprovohen dhe
tė dallohen besnikėt prej atyre qė janė mashtrues. Tė
dallohen tė sinqertėt prej jo tė sinqertėve dhe njerėzit
ti njohin qė tė dy grupet edhe pse Allahun i din ata.
Ėshtė
ligj i Allahut qė tė sprovohen njerėzit, tė pastrohen
zemrat dhe tė pastrohen rreshtat e muslimanėve.
Ky
pastrim i zemrave dhe rreshtave tė muslimanėve nuk mund
tė bėhet ndryshe vetėm se me vėshtirėsi dhe me sprova.
Kuptimi i
kėtij ajeti ėshtė: A menduat se do tė liheni pas u
sprovuar qė tė dallohet besimtari prej hipokritit.
Pastaj thotė Allahu: “Nuk ėshtė
e drejtė e idhujtarėve tė kujdesen pėr xhaminė e
Allahut, duke qenė se vetė dėshmojnė pėr veten e tyre se
janė mohues. Tė tillėve u shkuan kot veprat e tyre dhe
ata janė pėrgjithmonė nė zjarr.
E drejtė
e pėrkujdesjes sė xhamive tė Allahut ėshtė vetėm e atij
qė i ka besuar Allahut dhe ditės sė mbrame e qė e falė
namazin, jep zeqatin e nuk i frikėsohet askujt pos
Allahut. Tė tillėt do tė jenė tė udhėzuarit (nė rrugėn e
drejtė).
A mos e
konsideruat dhėnien e ujit haxhinjėve dhe kujdestarinė
ndaj xhamisė sė shenjtė, si besimin e atij qė i besoi
Allahut dhe Ditės sė Fundit dhe qė luftoi nė rrugėn e
Allahut? Jo, ato nuk janė tė barabarta te Allahu.
Popullin mizor Allahu nuk e vė nė rrugė tė drejtė.
Ata tė
cilėt besuan, migruan dhe luftuan me pasurinė dhe veten
e tyre nė rrugėn e Allahut, ata kanė pozitė mė tė lartė
te Allahu dhe vetėm ata janė fatlumė.
Zoti i
tyre i pėrgėzon ata me mėshirė nga Ai, me disponim ndaj
tyre, me xhenete ku ata do tė kenė nimet (hirėsi-mirėsi)
tė pandėrprerė.
Ata aty
do tė jenė tė pasosur e te Allahu ėshtė shpėrblim i
madh.” Teube, 16-22.
Pas
distancimit nga jobesimtarėt dhe pas lajmėrimit tė
intrigave tė jobesimtarėve nuk ka argument pėr atė i
cili nuk i lufton jobesimtarėt. Ata, gjithashtu, nuk
kanė tė drejtė nė vizatimin apo nė ndėrtimin e Qabes. Nė
injorancė mushrikėt e vizitonin Qaben dhe e mbikėqyrin
atė.
Nė kėto
ajete ndalon Allahu qė tė kenė tė drejtė jobesimtarėt
nė ndėrtimin e shtėpive tė Allahut. Ajo ėshtė e drejtė
vetėm e muslimanve, ata tė cilėt e kryejnė obligimet e
Allahut.
Me tė
vėrtetė shtėpitė e Allahut janė vetėm pėr adhurim tė
Allahut, vetėm pėr ata tė cilėt e pėrmendin emrin e Tij,
vetėm atė ku lutet Allahu dhe nuk i shoqėrohet Atij
shok. Si kanė mundėsi tė ndėrtojnė shtėpinė e Allahut
ata tė cilėt nuk e ndėrtojnė njėshmėrinė e Allahut nė
zemrat e tyre? Si kanė mundėsi tė ndėrtojnė shtėpinė e
Allahut ata tė cilėt kanė shokė tė tjerė me Allahun? Si
kanė mundėsi tė ndėrtojnė shtėpinė e Allahut ata tė
cilėt dėshmojnė pėr kufrin e tyre. Tė tillėt janė ata tė
cilėt i kanė shkatėrruar punėt e tyre. Punėt e tyre nė
esencė janė tė kota dhe do tė jen ne xhehenem
pėrgjithmonė pėr shkak tė kufrit tė tyre.
Shtėpitė
e Allahut i ndėrtojnė vetėm ata tė cilėt besojnė nė
Allahun, besojnė nė botėn tjetėr dhe nuk i frikohen
askujt tjetėr pėrveē Allahut. Ti frikėsohesh dikujt
tjetėr pėrveē Allahut ėshtė njė lloj shirku.
Me tė
vėrtetė besimtarėt tė cilėt e besojnė Allahun dhe botėn
tjetėr dhe nuk i frikėsohen askujt tjetėr pėrveē Allahut
e meritojnė qė t’i ndėrtojnė shtėpitė e Allahut dhe tė
kujdesen pėr to. Ata janė tė cilėt e meritojnė tė
shpresojnė udhėzimin e Allahut.
Ky ajet
sjell njė rregull tė madh nė Islam. Asnjėherė nuk ka
mundėsi tė barazohen ata tė cilėt e kanė janė pėrkujdes
pėr Qaben dhe ju kanė shėrbyer haxhinjve nė injorancė
duke qenė kėta jobesimtarė me ata tė cilėt pastaj kanė
besuar nė Allahun me njė besim tė drejtė dhe kanė
luftuar nė rrugėn e Allahut pėr ta ngritur fjalėn e Tij.
Peshoja e
Allahut ėshtė peshoja mė e mirė dhe mė e drejtė dhe
vlera e Allahut ėshtė vlera mė e drejtė. Pėr kėtė nuk
barazohen ata tė cilėt ju kanė shėrbyer haxhinjve dhe
ata qė janė pėrkujdesur pėr xhaminė e shenjtė, kėta
njerėz tė cilėt nuk kanė besim tė vėrtetė dhe nuk di ta
adhurojnė Allahun. Nuk barazohen kėta njerėz me ata tė
cilėt kanė besuar nė Allahun, kanė bėrė hixhret pėr hir
tė Allahut dhe kanė luftuar nė rrugėn e Allahut me veten
e tyre dhe me pasurinė e tyre. Kėta do tė kenė shkallė
shumė mė tė larta tek Allahu. Kjo nuk do tė thotė se
edhe jobesimtarėt do tė kenė shkallė dhe grada mė pak
tek Allahu. Kėta loje tė besimtarėve do tė kenė grada tė
larta tek Allahu dhe do tė kenė begati nė xhenetet e
Allahut.