“Denoncim
nga Allahu dhe i dėrguari i Tij ndaj idhujtarėve me tė
cilėt ju patėt lidhur kontratė (kumtesė pėr shkėputjen e
marrėveshjes).
Pra, ju
(idhujtarė) qarkulloni nėpėr tokė (lirisht) katėr muaj,
e dijeni se fuqinė e Allahut nuk mund ta bėni tė paaftė
dhe se Allahu mposhtė mohuesit.
Dhe (ky
ėshtė) njė kumtim nga Allahu dhe i dėrguari i Tij,
drejtuar gjithė njerėzve nė ditėn e haxhit tė madh, se
Allahu ėshtė tėrhequr prej (marrėveshjes sė)
idhujtarėve, e njėkohėsisht edhe i dėrguari i Tij. Po,
nėse pendoheni, do tė jetė mė mirė pėr ju, e nėse ia
ktheni shpinėn (rrugės sė drejtė), ta dini se nuk mund
t'i shpėtoni (ndjekjes sė) Allahut. E, ti pėrgėzoji ata
qė mohuan me njė dėnim tė padurueshėm.
Pos atyre
idhujtarėve me tė cilėt keni lidhur marrėveshje, e tė
cilėt nuk ju kanė shmangur asgjė dhe nuk e kanė ndihmuar
askėnd kundėr jush, pra, edhe ju pėrmbushni marrėveshjen
e tyre deri nė afatin e caktuar. S'ka dyshim se Allahu i
do tė devotshmit. E kur tė kalojnė muajt e shenjtė,
luftoni idhujtarėt kudo qė t'i gjeni, robėroni dhe
ngujoni ata, e i vini pritė nė ēdo shteg. Nė qoftė se
pendohen, e falin namazin dhe e japin zeqatin, atėherė
ua lėshoni rrugėn, se vėrtet Allahu fal, ėshtė
Mėshirues.” Teube,
1-5.
I
Dėrguari i Allahut, sa ishte nė Hudejbije, bėri
marrėveshje me jobesimtarėt pėr dhjetė vjet, me kushte
shumė tė lehta, jo pse i Dėrguari i Allahut dhe
muslimanėt ishin tė dobėt. Fisi Huza kishte hyrė nė
mbrojtjen e tė Dėrguarit tė Allahut, ndėrsa fisi Benu
Beker kishte hyrė nė mbrojtjen e kurejshitėve. Pastaj
lindi mosmarrėveshje mes fisit Huza dhe fisit Benu Beker.
Kurejshėt i ndihmuan fisit tė tyre, tė cilėt kishin hyrė
nėn mbrojtjen e tyre me armė dhe kėshtu e prishėn
marrėveshjen e tyre. Ky ishte shkaku dhe kthimi i luftės
me tė gjithė jobesimtarėt dhe ēlirimi i Mekės.
Transmeton imam
Ahmedi, Ebu Daudi, Nesaiu, Ibni Hibani nė “Sahihun” e
tij, po ashtu edhe Hakimi transmeton dhe thotė se
zinxhiri i kėtij ėshtė i vėrtetė, dhe se fillimi i kėsaj
sure ka zbritur mbi tė Dėrguarin e Allahut, kur ai ishte
duke u kthyer prej betejės sė Tebukut dhe dėshiroi tė
bėj haxhin. Pastaj i pėrmendėn se edhe mushrikėt do tė
prezantojnė nė haxh nė kėtė vit, sipas zakonit tė tyre
dhe do tė bėjnė tavaf tė zhveshur siē e kishin zakon. I
Dėrguari i Allahut e urreu qė tė pėrzihet me ta dhe e
dėrgoi Ebu Bekrin udhėheqės nė kėtė vit qė tė jua mėsojė
njerėzve rregullat e haxhit dhe t’i njoftojė
jobesimtarėt qė mos tė bėjnė haxh pas kėtij viti dhe e
urdhėroi qė t’i thėrras njerėzit dhe tua lexojė:
“Denoncim
nga Allahu dhe i dėrguari i Tij ndaj idhujtarėve me tė
cilėt ju patėt lidhur kontratė (kumtesė pėr shkėputjen e
marrėveshjes)”.
Ajeti
duket qartė se pėrfshin tė gjithė jobesimtarėt, tė cilėt
kishin marrėveshje me tė Dėrguarin e Allahut, dhe pas
pėrfundimit tė katėr muajve tė cekur nė fjalėn e
Allahut: “Pra,
ju (idhujtarė) qarkulloni nėpėr tokė (lirisht) katėr
muaj...”
Nuk do tė
ketė mė marrėveshje pėr jobesimtarėt.
Pastaj
Allahu thotė:
“Pra, ju
(idhujtarė) qarkulloni nėpėr tokė (lirisht) katėr muaj,
e dijeni se fuqinė e Allahut nuk mund ta bėni tė paaftė
dhe se Allahu mposhtė mohuesit.”
Imam Taberiu, pasi qė i cek komentimet nė kėtė, thotė:
“Kjo ėshtė sa i pėrket atyre qė kanė pasur marrėveshje
me tė Dėrguarin e Allahut dhe pastaj i kanė prishur
marrėveshjet e tyre, para se tė pėrfundojė afati i
marrėveshjes. Ndėrsa sa u pėrket atyre tė cilėt nuk i
kanė prishur marrėveshjet e tyre dhe nuk janė ngritur
kundėr tė Dėrguarit tė Allahut, Allahu e urdhėroi tė
Dėrguarin e Tij qė tė plotėsojė me ta marrėveshjen deri
afatin qė e kanė patur, bazuar nga fjala e Allahut:
“Pėrveē atyre idhujtarėve me tė cilėt keni lidhur
marrėveshje, e tė cilėt nuk ju kanė shmangur asgjė dhe
nuk e kanė ndihmuar askėnd kundėr jush, pra, edhe ju
pėrmbushni marrėveshjen e tyre deri nė afatin e caktuar.
S'ka dyshim se Allahu i do tė devotshmit.”
Disa dijetarė kanė thėnė:
“Fillimi i katėr muajve tė marrėveshjes qė pėrmendet nė
kėtė ajet janė prej muajit sheval e deri nė fund tė
muajit Muharrem”.
Ka
thėnė Zuhriu: “Por Kurani tregon se fillimi i tyre ka
qenė prej ditės sė dhjetė tė dhulhixhes, ndėrsa
pėrfundimi ka qenė nė ditėn e dhjetė tė muajit rebiul
thani.” Kjo ėshtė edhe fjala mė e vėrtetė qė e pėrmend
edhe Ibnu Kethiri se fillimi i kėtyre muajve ka qenė
prej ditės sė dhjetė tė muajit dhulhixhe, ku
argumentohet me fjalėn e Allahut: “Dhe (ky
ėshtė) njė kumtim nga Allahu dhe i dėrguari i Tij,
drejtuar gjithė njerėzve nė ditėn e haxhit tė madh, se
Allahu ėshtė tėrhequr prej (marrėveshjes sė)
idhujtarėve, e njėkohėsisht edhe i dėrguari i Tij. Po,
nėse pendoheni, do tė jetė mė mirė pėr ju, e nėse ia
ktheni shpinėn (rrugės sė drejtė), ta dini se nuk mund
t'i shpėtoni (ndjekjes sė) Allahut. E, ti pėrgėzoji ata
qė mohuan me njė dėnim tė padurueshėm.”
Imam Bugaviu thotė: “Komentatorėt e Kuranit kanė thėnė
se kur i Dėrguari i Allahut doli nė betejėn e Tebukut,
hipokritėt e pėrhapėn lajmin, jobesimtarėt filluan t’i
prishin marrėveshjet qė i kishin me tė Dėrguarin e
Allahut dhe Allahu i zbriti kėto ajete nė lidhje me
kėta, duke iu dhėnė afat atyre, nėse i kanė mė pak se
katėr muaj deri nė katėr muaj, ose duke jua kufizuar
atyre qė kanė pasur mė shumė nė katėr muaj”.
Dijetarėt kanė fjalė tė shumta se kush janė kėta
jobesimtarė. Ajo tė cilėn e sqaron Kurani dhe atė qė
dėshmojnė kėto fjalė se janė ata jobesimtarė tė cilėt
kanė pasur marrėveshje me tė Dėrguarin e Allahut pa
ndonjė afat tė caktuar, ose ata tė cilėt kanė pasur
marrėveshje mė pak se 4 muaj t’i plotėsojnė 4 muaj.
Ndėrsa sa i pėrket ata tė cilėt kanė pasur mė shumė se 4
muaj marrėveshje ata duhet t’i plotėsojnė muajt e
marrėveshjes. Pėr kėtė kemi argument fjalėn e Allahut.“Pos
atyre idhujtarėve me tė cilėt keni lidhur marrėveshje, e
tė cilėt nuk ju kanė shmangur asgjė dhe nuk e kanė
ndihmuar askėnd kundėr jush, pra, edhe ju pėrmbushni
marrėveshjen e tyre deri nė afatin e caktuar. S'ka
dyshim se Allahu i do tė devotshmit.”
Kėtė e ka
zgjedhur edhe komentatori Ibni Xheriri, po ashtu ėshtė
transmetuar edhe nga Kelbi dhe Muhamed b. Kab el Kardhij.
Po ashtu ka thėnė Ibnu Kethiri se kėtė e pėrforcon edhe
fjala e Aliut, i cili ka thėnė se kur kanė zbritur kėto
ajete mė dėrgoi i Dėrguari i Allahut te jobesimtarėt me
katėr gjėra:
1. Nuk do
tė bėhet tavaf rreth Qabes tė zhveshur.
2. Nuk do
t’i afrohet Xhamisė sė Shenjtė (Qabes) asnjė jobesimtar,
pas kėtij viti.
3. Ata qė
kanė pasur marrėveshje me tė Dėrguarin e Allahut,
marrėveshja pėrfundon me pėrfundimin e afatit tė saj.
4. Nuk do
tė hyj nė xhenet pėrveē se njeriu besimtar.
Pastaj
Allahu thotė:
“E kur tė
kalojnė muajt e shenjtė, luftoni idhujtarėt kudo qė t'i
gjeni, robėroni dhe ngujoni ata, e i vini pritė nė ēdo
shteg. Nė qoftė se pendohen, e falin namazin dhe e japin
zeqatin, atėherė ua lėshoni rrugėn, se vėrtet Allahu
fal, ėshtė Mėshirues”
Dijetarėt
kanė rėnė nė mospajtim se cilėt muaj janė pėr qėllim nė
kėtė ajet:
Ibėn
Xheriri thotė se muajt e shenjtė janė pėr qėllim nė kėtė
ajet muajt e shenjtė tė cilėt janė tė pėrmendur nė
fjalėn e Allahut: “Te Allahu numri i muajve ėshtė
dymbėdhjetė (sipas hėnės), ashtu siē ėshtė nė librin e
Allahut prej ditės kur krijoi qiejt dhe tokėn. Prej tyre
katėr janė tė shenjtė.” dhe ka thėnė se fundi i
kėtij muaji ėshtė muaji muharrem.
Por, ajo vėrehet prej ajetit se pėr qėllim nė kėtė ajet
janė muajt tė cilėt Allahu u ka dhėnė afat nė
marrėveshje ku i pėrmend:“Pra, ju (idhujtarė) qarkulloni nėpėr tokė
(lirisht) katėr muaj.”
Allahu u drejtohet se
nėse kalojnė muajt tė cilėt u ėshtė dhėnė afati, atėherė
nuk ka marrėveshje dhe ju, lejohet lufta.