Fushat
tė cilat na mundėsojnė t'i shėrbejmė fesė sė Allahut
Ne shohim
se ka fusha tė shumta nė jetėn e muslimanit pėr t'i
shėrbyer kėtij umeti dhe pėr tė ngadhėnjyer kjo fe.
Umeti i ynė sot ka nevojė pėr tė gjitha specializimet.
Nuk ka dikush qė ėshtė i specializuar nė ndonjė shkencė
apo nė njė fushė tė kėsaj bote, pėrveēse ai do tė gjejė
vend nė fushėn e gjerė tė kėtij umeti. Ai pėrmes
specializimit tė tij mund tė kryejė rolin e tij nė kėtė
umet. Pėrmes tij ai mundet edhe tė mbajė dhe tė kryejė
amanetin pėr tė cilin ėshtė ngarkuar. Pasi qė ēėshtja
qenka kėshtu, atėherė pėrse tė kufizojmė kėtė nė njė
grup tė caktuar tė njerėzve? Umeti ka nevojė pėr ēdo
forcė dhe fuqi dhe pėr ēdo specializim.
Sėmundjet
tė cilat kanė kapluar kėtė umet, janė mė tė mėdha dhe mė
tė gjera se sa qė ka mundėsi t'i pėrthekoj njė grup i
caktuar i njerėzve apo njė lloj i njerėzve, apo njė fuqi
e caktuar e disave prej tyre. Pasi qė sėmundjet qenkan
tė shumta, atėherė edhe amanetin duhet ta mbajė tė
gjithė.
Nėse i
posedojmė tė gjitha kėto, atėherė kemi mundėsi tė
arrijmė mė shpejt nė cakun tonė, qė kemi pėr qėllim,
dhe pastaj kemi mundėsi t'i pėrgjigjemi pyetjes se kush
do ta mbajė kėtė amanet?
Tė
kalojmė tani nė fushat tė cilat na mundėsojnė t'i
shėrbejmė fesė sė Allahut
Tė
kujdesemi pėr kėtė shoqėri
Prej amaneteve tė rėndėsishme qė duhet tė mbajė kjo
shoqėri, ėshtė pėrkujdesja pėr tė dhe ruajtjen e saj nga
ēdo shkatėrrim. Askush prej muslimanėve nuk dyshon sot
se prishja e kėsaj shoqėrie ėshtė qėllimi kryesor i
armiqve tė Allahut. Dėshirojnė qė kjo shoqėri tė futet
nė gjėrat e pamoralshme, nė gjėrat tė cilat i
shkatėrrojnė dhe njė njėkohėsisht tė largojnė nga feja e
jonė e pastėr. Si tė dyshojmė nė kėtė kur ne pėr ēdo
ditė lexojmė fjalėn e Allahut:
"As ēifutėt e as tė krishterėt kurrė nuk do tė jenė tė
kėnaqur me ty, derisa qė tė pasosh fenė e tyre. Thuaju:
'Udhėzimi i Allahut ėshtė udhėzim i drejtė'. E pasi qė
tė ka ardhur ty e vėrteta shkon pas mendimeve tė tyre!
Nuk ka kush tė ndihmojė e as tė mbrojė nga Allahu."
Bekare,
120.
"Ata do t'u luftojnė juve vazhdimisht pėr t'ju
zmbrapsur, nėse munden, nga feja juaj." Bekare, 217.
"O ju qė besuat! Mos i zini pėr miq tė ngushtė tė tjerėt
jashtė mesit tuaj! Ata nuk pushojnė sė vepruari nė dėm
tuajin, u dėshirojnė ēka u mundon juve. Urrejtja kundėr
jush duket nga gojėt e tyre, por ajo qė fshehin nė
gjokset e tyre ėshtė edhe mė e madhe. Ne, pra, u kemi
sqaruar faktet, nėse ju i kuptoni." Ali Imran, 118.
Pasi qė
tė krishterėt dhe ēifutėt nuk janė tė kėnaqur asnjėherė
me kėtė umet, ata do t'i luftojnė, gjersa t'i pasojnė
ata apo gjersa ta futin kėtė umet nė shkatėrrime dhe
gjėra tė pamoralshme, si dhe ta largojnė nga feja e tij.
Ata kanė pėr t'u munduar kundėr kėtij umeti, gjersa ky
umet tė krishterizohet apo tė bėhet ēifut. Ne sot shohim
shumė pamje, rryma tė ndryshme qė pėrpiqen nė
shkatėrrimin dhe prishjen e kėtij umeti. Pėr njė gjė tė
tillė nuk ka nevojė tė pėrmendim as shembuj, sepse ēdo
musliman sot e ndien njė gjė tė tillė. Mjafton qė
muslimani sot tė dalė nė njėrėn prej rrugėve tė
muslimanve ose nė ndonjė treg tė muslimanve qė tė shohė
rezultatin e kėtyre luftėrave, rezultatin e kėtyre
shkatėrimeve qė dėshirohet ndaj kėtij umeti. Pasi qė
kėto shoqėri janė pėrqendruar tek ne dhe dėshirojnė tė
na largojnė nga kjo rrugė, atėherė kush ėshtė pėrgjegjės
pėr ruajtjen e kėsaj shoqėrie muslimane? Kush ėshtė
pėrgjegjės pėr mbrojtjen e kėsaj shoqėrie dhe kush janė
ata tė cilėt duhet tė qėndrojnė nė mbrojtjen e kėsaj
shoqėrie, mbrojtjen e besimit tė saj, fesė sė saj,
moralit tė saj? A nuk duhet qė bijtė e kėsaj shoqėrie tė
gjithė tė kujdesen pėr ruajtjen e saj? A nuk duhet qė tė
gjithė muslimanėt sė bashku tė kujdesen dhe qėndrojnė nė
njė rresht? Obligimi ynė ėshtė qė tė gjithė ngrihemi nė
mbrojtjen e shenjtėrisė sė kėsaj shoqėrie, besimin e saj
dhe fenė e saj. Tė jemi nė njė rresht nė ballafaqim me
kėto ofensiva. Sikur muslimanėt tė kuptonin mbajtjen e
kėtij amaneti dhe pėrgjegjėsinė e tyre, nuk do tė kishin
pasur mundėsi armiqtė qė tė veprojnė me ne kėshtu.
Shigjetat e tyre helmuese do tė ktheheshin nė qafat e
tyre.
Tė
pėrhapim dijen dhe thirrjen nė rrugėn e Allahut
Nėse
pėrgjegjėsia e pėrhapjes sė dijes ėshtė pėrgjegjėsi e
dijetarėve, kjo nuk do tė thotė se ne jemi liruar nga
pėrgjegjėsia. Dikush prej nesh nuk posedon dije, por
posedon pasuri pėrmes sė cilės mundet tė punojė pėr
pėrhapjen e fesė. Ai ka mundėsi t'ju shėrbejė dhe t'ju
ofroj mundėsi mė tė mira atyre qė e pėrhapin dijen.
Ėshtė nevojė qė njerėzve t'ua mėsojmė besimin e pastėr
dhe dispozitat e fesė sonė. T'i mėsojmė njerėzit se si
ta adhurojnė Allahun dhe mos t'i shoqėrojnė Atij asnjė
shok. Ti mėsojmė njerėzit se si t'i njohin dhe si t'i
besojnė emrat dhe cilėsitė e Allahut. T'i mėsojmė
njerėzit se si t'i besojnė tė dėrguarit e Allahut dhe
t'ua bėjmė me dije se ata janė krijesat mė tė mira nė
kėtė botė, njerėzit mė tė sinqertė. T'i mėsojmė se
njerėzit mė tė mirė pas tė dėrguarve tė Allahut janė
shokėt e Pejgamberit. T'u mėsojmė njerėzve dispozitat e
adhurimit, pastėrtisė. T'u mėsojmė njerėzve se ēka ėshtė
e lejuar dhe ēka ėshtė e ndaluar nė marrėdhėniet e tyre
nė shitblerje, nė bisedat dhe sjelljet e tyre. Kjo ėshtė
njė ēėshtje me rėndėsi qė kanė mundėsi ta bėjnė tė
gjithė duke organizuar debate tribuna ligjėrata tė
tjera.
Tė
sqarojmė tė vėrtetėn
Ėshtė prej tė drejtės sė kėtij umeti qė tė dėgjojnė
fjalėn e vėrtetė. Allahu ka marrė besėn prej dijetarėve
qė t'ua bėjnė tė qartė njerėzve fenė e Allahut.
"Dhe kur Allahu mori zotimin prej atyre qė u patė dhėnė
libri qė gjithqysh t'ua publikoni atė njerėzve e tė mos
e fshihni. Por ata e lanė pas dore atė pėr pak send tė
kėsaj jete; pra, bėnė punė tė keqe." Ali Imran, 187.
Allahu i ka qortuar ata tė cilėt e fshehin atė qė i
ėshtė zbritur nga Allahu.
"Ata, tė cilėt fshehin argumentet dhe faktet qė Ne i
shpallėm, e pasi qė ato ua sqaruam njerėzve nė librin,
tė tillėt i mallkon Allahu, i mallkojnė edhe ata qė
mallkojnė." Bekare, 159.
Pendimi i tyre nuk pranohet, pėrveē nėse tregojnė tė
vėrtetėn. Ata tė cilėt heshtin nė sqarimin e sė
vėrtetės, i pret njė dėnim nė kėtė botė dhe nuk do tė
kenė asgjė nė botėn tjetėr.
"Ata qė fshehin nga libri atė qė shpalli Allahu dhe pėr
te fitojnė shumė tė paktė, ata nė barqet e tyre fusin
vetėm zjarr. Atyre Allahu nuk do t'u flasė nė Ditėn e
Gjykimit dhe as nuk i shfajėson ata, por pėr ta pason
dėnimi i rėndė e i padurueshėm." Bekare, 174.
Pra, pas
kėtij kėrcėnimi tė madh, pėr atė qė e kanė fshehur nga
ajo qė ėshtė zbritur, si dhe pas nėnēmimit tė madh tė
atyre prej tė cilėve Allahu ka marrė besėn, duhet qė
kėta mos tė heshtin, por t'ua sqarojnė njerėzve fenė e
Allahut. Nuk ka arsyetim nga askush prej kėtij umeti i
cili di diēka nga ajo qė ėshtė zbritur prej Allahut e
pastaj ta fsheh atė.
Pėr ēfarė
e zbriti Allahu kėtė fe? Pėr ēfarė i zbriti kėto tekste
tė cilat na urdhėrojnė pėr njė frikė ndaj Allahut dhe
njė nėnshtrim ndaj Tij? A nuk ėshtė prej tė drejtės sė
njerėzve ta njohin atė qė ėshtė zbritur prej Allahut? A
nuk ėshtė prej tė drejtės sė tyre qė tė dinė se pse
Allahu i zbriti kėto tekste me tė cilat na urdhėron qė
tė kapemi pėr ligjin e Allahut dhe t'i lemė ligjet e
tjera? A nuk ėshtė e drejtė e muslimanit tė dijė se
duhet tė distancohet prej ēdo jobesimtari? A nuk ėshtė e
drejtė e njerėzve qė ta dinė ndalesėn e kamatės? A nuk
ėshtė obligim i atij qė Allahu i ka dhėnė dije ta
kumtojė atė njerėzve? A nuk ėshtė obligim qė tė kumtojnė
atė qė Allahu ua ka dhėnė atyre? Pra, ēdo gjė qė ka
ardhur prej Allahut nė librin e Tij apo nė sunetin e tė
dėrguarit tė Tij, ėshtė obligim qė ta dinė njerėzit.
Sikur mos tė ishte kjo, atėherė Allahu nuk do tė kishte
zbritur ajete qė do tė lexohen deri nė Ditėn e
Gjykimit. Kur kjo ēėshtje i fshihet njerėzve, atėherė ne
e meritojmė mallkimin e Allahut tė engjėjve dhe tė
njerėzve nė pėrgjithėsi. A ia vlen qė dikush prej kėtij
umeti, pas kėtij kėrcėnimi tė ashpėr, tė fshehė diēka
nga ajo qė ka zbritur Allahu?
T'i
thėrrasim tė grith njerėzit nė Islam
Prej
fushave qė ky umet duhet ta mbajė amanetin me tė cilin
ėshtė ngarkuar, ėshtė qė kėtė fe ta pėrhapim te tė
gjithė njerėzit. Sa nga njerėzit vdesin ēdo ditė nė
pabesim dhe duke i bėrė shok Allahut? Sa nga njerėzit
vdesin, tė cilėt nuk dinė asgjė nga feja e Allahut? Sa
nga njerėzit vdesin duke bėrė tavaf rreth varreve, bėjnė
tavaf rreth atyre njerėzve, pėr tė cilėt pretendojnė se
janė evlia? Sa nga njerėzit vdesin nė krishterizėm,
budizėm, sekularizėm, ateizėm; shumė prej tyre, ndoshta
asnjėherė, nuk kanė dėgjuar pėr tė vėrtetėn? Kujt i
takon pėrgjegjėsia pėr gjendjen e kėtyre njerzėve?
Thirrja e kėtyre njerėzve a ėshtė obligim i njė grupi tė
caktuar apo i tėrė umetit nė pėrgjithėsi?
Kjo kohė
ėshtė koha e teknologjisė, njė kohė e bartjes sė
bisedave pėrmes lidhjeve elektronike. Bota ėshtė bėrė
sikur njė fshat. Megjithėkėtė lehtėsim, muslimanėt nuk
kontribuojnė nė hapjen e programeve fetare satelitore
apo elektronike dhe nuk kontribuojnė nė mjete, tė cilat
pengojnė thirrėsit nė imoralitet dhe nė tė kėqija.
Gjeneratat para nesh e kuptonin dhe e dinin
pėrgjegjėsinė e mbajtjes sė kėtij amaneti. Njėri prej
luftėtarėve nė kalin e tij u ndal nė bregdet tė oqeanit
dhe tha: “O Zot, sikur ta di se pas kėtij deti ka popuj,
do ta kisha kaluar kėtė det me kėtė kalė, vetėm pėr t'i
thirr ata nė fenė e Allahut”.
Mbajtja e
kėtij amaneti ėshtė pėrgjegjėsi e ēdo muslimani nė
pėrgjithėsi, i vogėl dhe i madh, mėsues dhe i thjeshtė.
E lusim
Allahun qė ta ngrejė fjalėn e Tij, ta bėjė tė fitojė
feja e Tij! Ai ėshtė qė dėgjon dhe pėrgjigjet nė lutje.
Paqa dhe bekimi i Allahut qoftė mbi Muhamedin salallahu
alejhi ue selem, familjen dhe shokėt e tij.