Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Fushat tė cilat na mundėsojnė t'i shėrbejmė fesė sė Allahut

Ne shohim se ka fusha tė shumta nė jetėn e muslimanit pėr t'i shėrbyer kėtij umeti dhe pėr tė ngadhėnjyer kjo fe. Umeti i ynė sot ka nevojė pėr tė gjitha specializimet. Nuk ka dikush qė ėshtė i specializuar nė ndonjė shkencė apo nė njė fushė tė kėsaj bote, pėrveēse ai do tė gjejė vend nė fushėn  e gjerė tė kėtij umeti. Ai pėrmes specializimit tė tij mund tė kryejė rolin e tij nė kėtė umet. Pėrmes tij ai mundet edhe tė mbajė dhe tė kryejė amanetin pėr tė cilin ėshtė ngarkuar. Pasi qė ēėshtja qenka kėshtu, atėherė pėrse tė kufizojmė kėtė nė njė grup tė caktuar tė njerėzve? Umeti ka nevojė pėr ēdo forcė dhe fuqi dhe pėr ēdo specializim.

Sėmundjet tė cilat kanė kapluar kėtė umet, janė mė tė mėdha dhe mė tė gjera se sa qė ka mundėsi t'i pėrthekoj njė grup i caktuar i njerėzve apo njė lloj i njerėzve, apo njė fuqi e caktuar e disave prej tyre. Pasi qė sėmundjet qenkan tė shumta, atėherė edhe amanetin duhet ta mbajė tė gjithė.

Nėse i posedojmė tė gjitha kėto, atėherė kemi mundėsi tė arrijmė mė shpejt  nė cakun tonė, qė kemi pėr qėllim, dhe pastaj kemi mundėsi t'i pėrgjigjemi pyetjes se kush do ta mbajė kėtė amanet?

Tė kalojmė tani nė fushat tė cilat na mundėsojnė t'i shėrbejmė fesė sė Allahut

Tė kujdesemi pėr kėtė shoqėri

Prej amaneteve tė rėndėsishme qė duhet tė mbajė kjo shoqėri, ėshtė pėrkujdesja pėr tė dhe ruajtjen e saj nga ēdo shkatėrrim. Askush prej muslimanėve nuk dyshon sot se prishja e kėsaj shoqėrie ėshtė qėllimi kryesor i armiqve tė Allahut. Dėshirojnė qė kjo shoqėri tė futet nė gjėrat e pamoralshme, nė gjėrat tė cilat i shkatėrrojnė dhe njė njėkohėsisht tė largojnė nga feja e jonė e pastėr. Si tė dyshojmė nė kėtė kur ne pėr ēdo ditė lexojmė fjalėn e Allahut: "As ēifutėt e as tė krishterėt kurrė nuk do tė jenė tė kėnaqur me ty, derisa qė tė pasosh fenė e tyre. Thuaju: 'Udhėzimi i Allahut ėshtė udhėzim i drejtė'. E pasi qė tė ka ardhur ty e vėrteta shkon pas mendimeve tė tyre! Nuk ka kush tė ndihmojė e as tė mbrojė nga Allahu." Bekare, 120.

"Ata do t'u luftojnė juve vazhdimisht pėr t'ju zmbrapsur, nėse munden, nga feja juaj." Bekare, 217.

"O ju qė besuat! Mos i zini pėr miq tė ngushtė tė tjerėt jashtė mesit tuaj! Ata nuk pushojnė sė vepruari nė dėm tuajin, u dėshirojnė ēka u mundon juve. Urrejtja kundėr jush duket nga gojėt e tyre, por ajo qė fshehin nė gjokset e tyre ėshtė edhe mė e madhe. Ne, pra, u kemi sqaruar faktet, nėse ju i kuptoni." Ali Imran, 118.

Pasi qė tė krishterėt dhe ēifutėt nuk janė tė kėnaqur asnjėherė me kėtė umet, ata do t'i luftojnė, gjersa t'i pasojnė ata apo gjersa ta futin kėtė umet nė  shkatėrrime dhe gjėra tė pamoralshme, si dhe ta largojnė nga feja e tij. Ata kanė pėr t'u munduar kundėr kėtij umeti, gjersa ky umet tė krishterizohet apo tė bėhet ēifut. Ne sot shohim shumė pamje, rryma tė ndryshme qė pėrpiqen nė shkatėrrimin dhe prishjen e kėtij umeti. Pėr njė gjė tė tillė nuk ka nevojė tė pėrmendim as shembuj, sepse ēdo musliman sot e ndien njė gjė tė tillė. Mjafton qė muslimani sot tė dalė nė njėrėn prej rrugėve tė muslimanve ose nė ndonjė treg tė muslimanve qė tė shohė rezultatin e kėtyre luftėrave, rezultatin e kėtyre shkatėrimeve qė dėshirohet ndaj kėtij umeti. Pasi qė kėto shoqėri janė pėrqendruar tek ne dhe dėshirojnė tė na largojnė nga kjo rrugė, atėherė kush ėshtė pėrgjegjės pėr ruajtjen e kėsaj shoqėrie muslimane? Kush ėshtė pėrgjegjės pėr mbrojtjen e kėsaj shoqėrie dhe kush janė ata tė cilėt duhet tė qėndrojnė nė  mbrojtjen e kėsaj shoqėrie, mbrojtjen e besimit tė saj, fesė sė saj, moralit tė saj? A nuk duhet qė bijtė e kėsaj shoqėrie tė gjithė tė kujdesen pėr ruajtjen e saj? A nuk duhet qė tė gjithė muslimanėt sė bashku tė kujdesen dhe qėndrojnė nė njė rresht? Obligimi ynė ėshtė qė tė gjithė ngrihemi nė mbrojtjen e shenjtėrisė sė kėsaj shoqėrie, besimin e saj dhe fenė e saj. Tė jemi nė njė rresht nė ballafaqim me kėto ofensiva. Sikur muslimanėt tė kuptonin mbajtjen e kėtij amaneti dhe pėrgjegjėsinė e tyre, nuk do tė kishin pasur mundėsi armiqtė qė tė veprojnė me ne kėshtu. Shigjetat e tyre helmuese do tė ktheheshin nė qafat e tyre.

Tė pėrhapim dijen dhe thirrjen nė rrugėn e Allahut

Nėse pėrgjegjėsia e pėrhapjes sė dijes ėshtė pėrgjegjėsi e dijetarėve, kjo nuk do tė thotė se ne jemi liruar nga pėrgjegjėsia. Dikush prej nesh nuk posedon dije, por posedon pasuri pėrmes sė cilės mundet tė punojė pėr pėrhapjen e fesė. Ai ka mundėsi t'ju shėrbejė dhe t'ju ofroj mundėsi mė tė mira atyre qė e pėrhapin dijen. Ėshtė nevojė qė njerėzve t'ua mėsojmė besimin e pastėr dhe dispozitat e fesė sonė. T'i mėsojmė njerėzit se si ta adhurojnė Allahun dhe mos t'i shoqėrojnė Atij asnjė shok. Ti mėsojmė njerėzit se si t'i njohin dhe si t'i besojnė emrat dhe cilėsitė e Allahut. T'i mėsojmė njerėzit se si t'i besojnė tė dėrguarit e Allahut dhe t'ua bėjmė me dije se ata janė krijesat mė tė mira nė kėtė botė, njerėzit mė tė sinqertė. T'i mėsojmė se njerėzit mė tė mirė pas tė dėrguarve tė Allahut janė shokėt e Pejgamberit. T'u mėsojmė njerėzve dispozitat e adhurimit, pastėrtisė. T'u mėsojmė njerėzve se ēka ėshtė e lejuar dhe ēka ėshtė e ndaluar nė marrėdhėniet e tyre nė shitblerje, nė bisedat dhe sjelljet e tyre. Kjo ėshtė njė ēėshtje me rėndėsi qė kanė mundėsi ta bėjnė tė gjithė duke organizuar debate tribuna ligjėrata tė tjera.

Tė sqarojmė tė vėrtetėn

Ėshtė prej tė drejtės sė kėtij umeti qė tė dėgjojnė fjalėn e vėrtetė. Allahu ka marrė besėn prej dijetarėve qė t'ua bėjnė tė qartė njerėzve fenė e Allahut.

"Dhe kur Allahu mori zotimin prej atyre qė u patė dhėnė libri qė gjithqysh t'ua publikoni atė njerėzve e tė mos e fshihni. Por ata e lanė pas dore atė pėr pak send tė kėsaj jete; pra, bėnė punė tė keqe." Ali Imran, 187.

Allahu i ka qortuar ata tė cilėt e fshehin atė qė i ėshtė zbritur nga Allahu.

"Ata, tė cilėt fshehin argumentet dhe faktet qė Ne i shpallėm, e pasi qė ato ua sqaruam njerėzve nė librin, tė tillėt i mallkon Allahu, i mallkojnė edhe ata qė mallkojnė." Bekare, 159. Pendimi i tyre nuk pranohet, pėrveē nėse tregojnė tė vėrtetėn. Ata tė cilėt heshtin nė sqarimin e sė vėrtetės, i pret njė  dėnim nė kėtė botė dhe nuk do tė kenė asgjė nė botėn tjetėr. "Ata qė fshehin nga libri atė qė shpalli Allahu dhe pėr te fitojnė shumė tė paktė, ata nė barqet e tyre fusin vetėm zjarr. Atyre Allahu nuk do t'u flasė nė Ditėn e Gjykimit dhe as nuk i shfajėson ata, por pėr ta pason dėnimi i rėndė e i padurueshėm." Bekare, 174.

Pra, pas kėtij kėrcėnimi tė  madh, pėr atė qė e kanė fshehur nga ajo qė ėshtė zbritur, si dhe pas nėnēmimit tė madh tė atyre prej tė cilėve Allahu ka marrė besėn, duhet qė kėta mos tė heshtin, por t'ua sqarojnė njerėzve fenė e Allahut. Nuk ka arsyetim nga askush prej kėtij umeti i cili di diēka nga ajo qė ėshtė zbritur prej Allahut e pastaj ta fsheh atė.

Pėr ēfarė e zbriti Allahu kėtė fe? Pėr ēfarė i zbriti kėto tekste tė cilat na urdhėrojnė pėr njė frikė ndaj Allahut dhe njė nėnshtrim ndaj Tij? A nuk ėshtė prej tė drejtės sė njerėzve ta njohin atė qė ėshtė zbritur prej Allahut? A nuk ėshtė prej tė drejtės sė tyre qė tė dinė se pse Allahu i zbriti kėto tekste me tė cilat na urdhėron qė tė kapemi pėr ligjin e Allahut dhe t'i lemė ligjet e tjera? A nuk ėshtė e drejtė e muslimanit tė dijė se duhet tė distancohet prej ēdo jobesimtari? A nuk ėshtė e drejtė e njerėzve qė ta dinė ndalesėn e kamatės? A nuk ėshtė obligim i atij qė Allahu i ka dhėnė dije ta kumtojė atė njerėzve? A nuk ėshtė obligim qė tė kumtojnė atė qė Allahu ua ka dhėnė atyre? Pra, ēdo gjė qė ka ardhur prej Allahut nė librin e Tij apo nė sunetin e tė dėrguarit tė Tij, ėshtė obligim qė ta dinė njerėzit. Sikur mos tė ishte kjo, atėherė Allahu nuk do tė kishte zbritur ajete qė do tė lexohen deri nė Ditėn e  Gjykimit. Kur kjo ēėshtje i fshihet njerėzve, atėherė ne e meritojmė mallkimin e Allahut tė engjėjve dhe tė njerėzve nė pėrgjithėsi. A ia vlen qė dikush prej kėtij umeti, pas kėtij kėrcėnimi tė ashpėr, tė fshehė diēka nga ajo qė ka zbritur Allahu?

T'i thėrrasim tė grith njerėzit nė Islam

Prej fushave qė ky umet duhet ta mbajė amanetin me tė cilin ėshtė ngarkuar, ėshtė qė kėtė fe ta pėrhapim te tė gjithė njerėzit. Sa nga njerėzit vdesin ēdo ditė nė pabesim dhe duke i bėrė shok Allahut? Sa nga njerėzit vdesin, tė cilėt nuk dinė asgjė nga feja e Allahut? Sa nga njerėzit vdesin duke bėrė tavaf rreth varreve, bėjnė tavaf rreth atyre njerėzve, pėr tė cilėt pretendojnė se janė evlia? Sa nga njerėzit vdesin nė krishterizėm, budizėm, sekularizėm, ateizėm; shumė prej tyre, ndoshta asnjėherė, nuk kanė dėgjuar pėr tė vėrtetėn? Kujt i takon pėrgjegjėsia pėr gjendjen e kėtyre njerzėve? Thirrja e kėtyre njerėzve a ėshtė obligim i njė grupi tė caktuar apo i tėrė umetit nė pėrgjithėsi?

Kjo kohė ėshtė koha e teknologjisė, njė kohė e bartjes sė bisedave pėrmes lidhjeve elektronike. Bota ėshtė bėrė sikur njė fshat. Megjithėkėtė lehtėsim, muslimanėt nuk kontribuojnė nė hapjen e programeve fetare satelitore apo elektronike dhe nuk kontribuojnė nė mjete, tė cilat pengojnė thirrėsit nė imoralitet dhe nė tė kėqija. Gjeneratat para nesh e kuptonin dhe e dinin pėrgjegjėsinė e mbajtjes sė kėtij amaneti. Njėri prej luftėtarėve  nė kalin e tij u ndal nė bregdet tė oqeanit dhe tha: “O Zot, sikur ta di se pas kėtij deti ka popuj, do ta kisha kaluar kėtė det me kėtė kalė, vetėm pėr t'i thirr ata nė fenė e Allahut”.

Mbajtja e kėtij amaneti ėshtė pėrgjegjėsi e ēdo muslimani nė pėrgjithėsi, i vogėl dhe i madh, mėsues dhe i thjeshtė.

E lusim Allahun qė ta ngrejė fjalėn e Tij, ta bėjė tė fitojė feja e Tij! Ai ėshtė  qė dėgjon dhe pėrgjigjet nė lutje. Paqa  dhe bekimi i Allahut qoftė mbi Muhamedin salallahu alejhi ue selem, familjen dhe shokėt e tij. 

Pėrktheu: Shaban Murati

07.04.2007

                                                      www.klubikulturor.com