Allahu ka zgjedhur pėr ne Islamin si fe dhe Ai nuk do tė
pranojė fe tjetėr nga ndonjė, ashtu siē thotė Ai:
“Dhe kushdo qė kėrkon fe
tjetėr pėrveē Islamit, atij kurrsesi nuk i pranohet dhe
nė botėn tjetėr do tė jetė prej tė humburve.” Ali Imran,
85.
Profeti (sallahu alejhi
ue selem) na ka thėnė se grupe njerėzish prej umetit tė
tij do tė ndjekin kundėrshtarėt e Allahut nė disa prej
ritualeve dhe traditave tė tyre. Nė hadithin e Ebu Seid
el Hudri ai thotė: “Me siguri qė ju do t’i ndiqni ata qė
ishin para jush hap pas hapi. Edhe nėse ata hyjne nė
vrimėn e hardhucės, ju do t’i ndiqni.” Ne thamė: “O i
dėrguari i Allahut, (me kėtė nėnkupton) ēifutėt dhe tė
kruishterėt?” Ai tha: “E kush tjetėr?”
Atė qė
tha profeti (alejhi selam) ėshtė bėrė realitet dhe ėshtė
pėrhapur nė sot nė shumė vende muslimane. Shumica e
muslimanėve ndjekin kundėrshtarėt e Allahut nė traditat
e tyre, nė mėnyrėn e sjelljes dhe i imitojnė ata nė
rituale dhe festimin e festave tė tyre.
Ēėshtja u
pėrkeqėsua edhe me keq me hapjen e komunikimit masiv
midis popujve me anė tė tė cilit ritualet dhe traditat e
jomuslimanėve u transmetuan nė audio, video, satelit dhe
internet nė vendet muslimane. Shumė muslimanė u
mashtruan nga kėto joshje.
Nuk mjaftoi me kaq, por
gjatė viteve tė fundit njė fenomen i ri u pėrhap nė
rininė muslimane, e cila nuk ėshtė shenjė e mirė. Kjo
ėshtė manifestuar me imitimin e tė krishterėve nė
festimin e Shėn Valentinit. Kjo gjė i ka bėrė dijetarėt
tė shpjegojnė rregullat e sheriatit, qė muslimanėt tė
kenė njė kuptim tė qartė rreth kėsaj ēėshjeje, e cila
minon besimin me tė cilin Allahu i ka begatuar ata.
Historia e festės sė dashurisė
Festa e
dashurisė ishte njė prej festave tė paganėve romakė, kur
paganizmi ishte besimi i tyre, XVII shekuj mė parė.
Sipas konceptit tė tyre, kjo ishte njė shprehje e
“dashurisė shpirtėrore”.
Ishin mite kėto tė
shoqėruara me festėn pagane tė romakėve, tė cilėt ia
insistuan trashėgimtarėve tė tyre tė krishterė. Midis
miteve me tė famshme ishte besimi romak qė Romuli,
themeluesi i Romės, i cili, sipas legjendės, u ushqye me
gjirin e ujkonjės, prej sė cilės mori forcėn dhe
zgjuarsinė.
Romakėt
festonin kėtė ngjarje ēdo vit nė mes tė shkurtit me njė
festė tė madhe. Njė nga ritualet e kėsaj feste ishte
sakrifikimi i njė qeni dhe njė dhie. Dy tė rinj tė
fuqishėm lyenin trupin e tyre me gjakun e qenit dhe tė
dhisė, pastaj lanin gjakun me qumėsht. Pas kėsaj,
zhvillohej njė paradė e madhe me nė krye kėta dy tė
rinj. Dy tė rinjtė do tė ndanin lėkurėn me tė cilėn do
tė godisnin ēdokėnd qė kalonte pėrmes rrugės. Gratė
romake e mirėprisnin kėtė goditje, sepse besonin se kjo
do tė ndalonte shterpėsinė tek ta.
Lidhja
e Shėn Valentinit mė kėtė festė
Shėn Valentini ėshtė njė
emėr qė iu dha dy “martirėve” tė lashtė nė njė kishė tė
krishterė. Thuhet se ishin dy ose njėri qė vdiq nė Romė,
si rezultat i persekutimit nga udhėheqėsi gotik Klaudius,
nė vitin 296. Nė vitin 350 njė kishė u ndėrtua nė Romė
nė vendin ku ai vdiq, si pėrkujtim pėr tė.
Kur krishterimi u pėrhap
nė Romė ata filluan tė festonin festėn e dashurisė, tė
pėrmendur mė lart, duke ndryshuar konceptin pagan tė
“dashurisė shpirtėrore” nė njė koncept tjetėr tė quajtur
“martirėt e dashurisė”, tė pėrfaqėsuar nga Shėn
Valentini, qė solli dashurinė dhe paqen, pėr shkak tė
sė cilave u martirizua, gjithmonė sipas gojėdhėnave.
Gjithashtu, kjo u quajt “festa e dashurisė” dhe Shėn
Valentini u konsiderua si shenjt i dashurisė.
Njė nga
besimet e gabuara lidhur me kėtė festė, ishte se emri i
vajzave qė kishin arritur moshėn e martesės do tė
shkruheshin me rrota tė vogla letre dhe i vendosnin ato
nė njė pjatė mbi tavolinė. Tė rinjtė qė dėshironin tė
martoheshin do tė thirreshin dhe secili prej tyre do tė
merrte njė copė letre. Ai do ta vendoste veten nė
shėrbim tė asaj vajze, emrin e sė cilės kishte tėrhequr,
pėr njė vit dhe kėshtu ata mund tė njihnin njeri-tjetrin
dhe pastaj martoheshin, ose pėrsėrisnin tė njejtin
proces nė tė njėjtėn ditė nė festėn e vitit tjetėr.
Nė lidhje
me origjinėn e kėsaj feste, kur romakėt u bėnė tė
krishterė, thuhet se perandori romak, Klaudius II, dha
urdhėr nė shekullin e III-tė qė ushtarėt nuk do tė
martoheshin, sepse martesa do t’i shkėpuste ata nga
lufta.
Ky urdhėr u kundėrshtua
nga Shėn Valentin, i cili filloi tė lejonte fshehurazi
martesėn pėr ushtarėt. Kur perandori e zbuloi kėtė, e
hodhi nė gjyq dhe e dėnoi me ekzekutim. Nė burg Shėn
Valentini ra nė dashuri me vajzėn e gjykatėsit. Ky ishte
njė sekret, sepse ligjet e krishtere nuk lejonin priftin
apo murgun tė martohej apo tė binte nė dashuri.
Ai ende
vlerėsohet nga tė krishterėt, pėr shkak tė vendosmėrisė
nė krishterim. Perandori ofroi ta falin atė, nė qoftė
se ai braktiste krishterimin dhe adhuronte zotat romakė,
pastaj do tė bėhej bashkėpunėtori i tij mė i ngushtė dhe
do ta bėnte dhėndėr, por Valetini e refuzoi kėtė ofertė
dhe preferoi krishterimin dhe kėshtu ai u ekzekutua mė
14 shkurt tė vitit 270. Kjo ditė mori emrin e tij.
Papa pėrcaktoi ditėn e
vdekjes sė Shėn Valentinit, mė 14 shkurt, si festėn e
dashurisė. Por, kush ėshtė papa? Ai ėshtė njė
“kryepeshkop i kishės universale, pasardhės i Shėn
Pjetrit”. Shikoni se si ky “kryepeshkop” e pėrcakton
lejimin e kėsaj feste e cila ishte diēka e re nė besimin
e tyre. Kjo na kujton atė qė thotė Allahu: “Ata i
konsideruan “ahbarėt” (priftėr jehudi) tė tyre,
“ruhbanėt” (murgjit e krishterė) tė tyre dhe Mesihun (Isain)
birin e Merjemes, pėr zota pėrveē Allahut, ndėrsa ata
nuk janė urdhėruar pėr tjetėr (nga pejgamberėt) pėrveē
pėr adhurimin ndaj Allahut njė, e qė nuk ka tė adhuruar
tjetėr pėrveē Tij. I lartė ėshtė Ai nga ēka i
shoqėrojnė!” Teube, 31.
Transmetohet se Adij ibn
Hatim ka thėnė se ka shkuar tek profeti (alejhi selam)
me njė rreth floriri nė qafė. Profeti (alejhi selam)
tha: “O Adij, hidhe atė objekt adhurimi” dhe nė ēast
profeti (alejhi selam) kėndoi nga surja Teube: “Ata i
konsideruan “ahbarėt” (priftėr jehudi) tė tyre,
“ruhbanėt” (murgjit e krishterė) tė tyre dhe Mesihun (Isain)
birin e Merjemes, pėr zota pėrveē Allahut…” Profeti tha:
“Ata nuk i adhurojnė ata, por kur lejojnė diēka (qė ata
e kanė tė ndaluar) ata e pranojnė si tė lejuar dhe kur
ndalojnė diēka (qė ata e kanė tė lejuar) e pranojnė si
tė ndaluar.” Trasmetoi Tirmidhiu, hadithi ėshtė hasen.
Simbolet e kėsaj feste
1.
Shprehja e kėnaqėsisė dhe e lumturisė me kėtė rast,
ashtu si dhe nė festa tė tjera tė mėdha.
2.
Shkėmbimi i trėndafilave tė kuq qė janė simbol i
dashurisė, “dashuria shpirtėrore” e paganėve, ose
“dashuria” e tė krishterėve.
3. Dėrgimi i kartolinave
tė urimit. Nė disa nga kėto kartolina pikturohen
pikturat e “Kupid”, tė cilėt shfaqen si fėmijė me dy
pendė qė mbajnė njė shigjetė dhe njė hark. Ky ishte “zot
i dashurisė” pėr romakėt paganė. Kjo konsiderohet si
shoqėrim dhe barazim i Allahut me trillimet e tyre.
4.
Shkėmbimi i fjalėve tė dashurisė nė kartolinat dhe
mesazhet e tyre. Disa nga kartolinat pėrmbajnė imazhe
komike dhe fjalė qesharake dhe shpesh pėrmbajnė frazėn:
“qofsh Valentini im”. Kjo paraqet konceptin e krishterė
tė kėsaj feste.
5. Nė
shumė vende perėndimore, festat bėhen gjatė ditės dhe
darkė, ku meshkuj e femra kėrcejnė. Shumė prej tyre
dėrgojnė dhurata bashkėshorteve tė tyre, shoqeve, ose
atyre qė dashurojnė, si p.sh.: trėndafila, ēokollata
etj.
Ēdokush qė shikon atė qė
pėrmendėm mė lartė rreth miteve qė rrethonin festat
pagane, do tė kuptojė qartė:
Sė pari, origjina e saj
ėshtė nė besimin pagan tė romakėve, ku ishte shprehje e
dashurisė shpirtėrore e objekteve tė adhurimit, tė cilat
i adhuronin nė vend tė Allahut. Kushdo qė feston kėtė,
feston njė rast shirku. Allahu thotė: “Bėnė kufėr
(mohuan tė vėrtetėn) ata qė thanė: ‘Allah ėshtė ai,
Mesihu, biri i Merjemes’. E vetė Mesihu, (Isai), tha: ‘O
beni israilė, adhurojeni Allahun, Zotin tim dhe Zotin
tuaj, sepse ai qė i pėrshkruan Zotit shok, Allahu ia ka
ndaluar (ia ka bėrė haram) atij xhenetin dhe vendi i tij
ėshtė zjarri. Pėr mizorėt nuk ka ndihmės.”
Sė dyti, zhvillimi i
kėsaj feste te romakėt lidhej me mitet dhe legjendat, tė
cilat asnjė mendje e shėndoshė nuk mund t’i pranojė,
ashtu siē nuk i besojnė muslimanėt qė besojnė Allahun
dhe tė dėrguarin e Tij. A mund ta besojė njė mendje e
shėndoshė se njė ujkonjė ka ushqyer me gji themeluesin e
qytetit tė Romės dhe qė i ka dhėnė atij forcė dhe
zgjuarsi? Pėr mė tepėr kėto mite bien nė kundėrshtim me
akiden e muslimanit, sepse i vetmi qė jep fuqi dhe
zgjuarsi ėshtė Krijuesi i Plotfuqishėm. Ajo qė pėrmban
miti ėshtė qė objektet e adhurimit i mbronin ato nga e
keqja dhe i mbanin ujqėrit larg nga grumbullimet e tyre.
Sė treti,
midis ritualeve tė shėmtuara romake nė kėtė ditė ėshtė
sakrifikimi i qenit dhe i dhisė, lyerja me gjak e dy tė
rinjve dhe larja e tij me qumėsht, etj. Kjo ėshtė diēka
qė do tė shkaktonte kthesė tė menjėhershme tė ēdokujt me
logjikė tė shėndoshė, pėr tė cilėt kjo ėshtė e
papranueshme.
Sė katėrti, lidhja midis
Shėn Valentinit dhe kėsaj feste, ka qenė nė pikėpyetje
nga shumė burime dhe nuk ka pasur njė pėrfundim. Do tė
ishte mė mirė pėr tė krishterėt ta kundėrshtonin kėtė
festė pagane, nė tė cilėn i imitojnė. Po muslimanėt, tė
cilėt janė urdhėruar tė jenė ndryshe nga tė krishterėt
dhe paganėt?
Sė pesti, kjo festė ėshtė
dėnuar nga kleri kristian nė Itali, nė intitucionin e
katolicizmit, sepse ajo pėrhap sjellje tė keqe dhe
efekte kundėrshtuese nė mendjet e tė rinjve.
Kėshtu qė, ėshtė mė mirė
pėr muslimanėt ta kundėrshtojnė atė, tė paralajmėrojnė
tė tjerėt kundėr saj dhe tė pėrmbushin detyrat e tyre,
duke u bashkuar me atė qė ėshtė e mirė dhe duke u
ndaluar nga ajo qė ėshtė e keqe.