Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.pertymoter.net
 
www.audionur.com
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 
Dobia e njėsimit tė Allahut

Pa njėsimin adhurimi nuk saktėsohet, punėt nuk pranohen dhe nuk afrohesh te Allahu. Gjithashtu kėtu pėrmend dobinė e njėsimit e dobia e njė gjėje nuk vėrtetohet kur ajo nuk ėshtė detyrė, pėrkundrazi kjo dobi ėshtė rezultat i tij.

Allahu thotė: “Ata qė besuan dhe besimin e tyre nuk e pėrzien me padrejtėsi, atyre u takon tė jenė tė sigurt dhe ata janė nė rrugė tė drejtė.” Enam, 82.

Nė kėtė kapitull pėrmenden dy ēėshtje:

1. Dobia e teuhidit.

2. Ēfarė fshin ai prej gjynaheve.

Prej dobive tė njėsimit:

1. Ėshtė shtytės i madh nė bindje, sepse njėsuesi punon pėr Allahun, ndėrsa jo njėsuesi, p.sh.: syefaqėsi e pėrmend Allahun kur e shohin tė tjerėt. Pėr kėtė disa selefė kanė thėnė: “Dėshiroj tė afrohem te Allahu me bindjen qė e di vetėm Ai".

2. Njėsuesit janė tė sigurt se janė nė rrugė tė drejtė. Allahu thotė:”Ata qė besuan dhe besimin e tyre nuk e pėrzien me padrejtėsi, atyre u takon tė jenė tė sigurt dhe ata janė nė rrugė tė drejtė.” Enam, 82.

Thėnia “padrejtėsi” nė ajet ka kuptimin se bėhet fjalė pėr shirk (shokvėnie). Kur zbriti ky ajet sahabėt u ngushtuan dhe thanė: “E kush ėshtė nga ne qė nuk i bėn padrejtėsi vetes?” Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė!) tha: “Nuk ėshtė ēėshtja ashtu sikur ju e mendoni, por ka pėr qėllim shirkun (shokvėnien). A nuk e keni dėgjuar fjalėn e Llukmanit: ‘Vėrtetė shirku ėshtė njė padrejtėsi e madhe’.” Shėnon Buhari

Padrejtėsia ndahet:

1. Padrejtėsi mė e madhe; t’i bėhet shirk (shok) Allahut.

2. Padrejtėsia ndaj vetes; p.sh.: nuk i jep vetes tė drejtėn e saj.

3. Padrejtėsia ndaj tjetrit; p.sh.: t’i marrėsh tjetrit pasurinė, ta godasėsh pa tė drejtė.

Kur  besimi ėshtė i plotė dhe i papėrzier me gjynahe, atėherė siguria ėshtė e  plotė.

Kur besimi nuk ėshtė i plotė edhe siguria nuk ėshtė e plotė. P.sh.: Vepruesi i mėkateve tė mėdha ėshtė i sigurt nė mos qėndrimin pėrgjithmonė nė zjarr, por nuk ėshtė prej ndėshkimit e cila ėshtė nė dėshirėn e Allahut. Allahu thotė: “Sigurisht qė Allahu nuk e fal (gjynahun e) tė vėnit shok Atij nė adhurim, por Ai i falė kujtdo qė Ai dėshiron gjynahe tė tjera pėrveē kėtij… ” Nisa, 116.

Thėnia: “Ata janė nė rrugė tė drejtė ” D.m.th.: Kjo nė dynja ėshtė me dije dhe vepra. Ku  udhėzimi me dije ėshtė udhėzim drejtimi, ndėrsa udhėzimi me vepėr ėshtė udhėzim sukses, kurse nė ahiret ėshtė me xhenet. Allahu pėr banorėt e zjarrit thotė: "(Do t’u thuhet engjėjve): ‘Mblidhini ata qė punuan tė keqen bashkė me shokėt e tyre (nga shejtanėt) dhe ata qė patėn tė adhuruar nė vend tė Allahut dhe i drejtoni (tė gjithė) nė rrugėn e zjarrit tė ashpėr flakėrues (xhehenem)”.  Safat, 22-23.

Ky ėshtė udhėzimi nė ahiret, i cili ėshtė pėr ata qė bėnė padrejtėsi (shokvėnie). Ata tė cilėt nuk bėnė padrejtėsi janė nė xhenet.

Shumė prej komentuesve tė Kuranit thonė se siguria ėshtė nė ahiret dhe udhėzimi nė dynja, por mė e sakta ėshtė se siguria dhe udhėzimi janė nė dynja dhe nė ahiret.         

Trasmetohet nga Ubade bin Samit se ka thėnė se ka thėnė Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė!): “Kush dėshmon se nuk ka tė adhuruar me tė drejtė pėrveē Allahut tė vetėm e tė pashoq, dhe se Muhamedi ėshtė rob dhe i dėrguari i Tij, se Isai ėshtė rob i Allahut dhe i dėrguar i Tij, fjalė e Tij qė e hodhi te Merjemja dhe shpirti prej tij, se xheneti ėshtė i vėrtetė dhe xhehenemi ėshtė i vėrtetė, e fut Allahu atė nė xhenet sipas punės qė ka vepruar. Buhari dhe Muslimi.

Dėshmia vjen pas njė dije tė mėparshme Thotė Allahu: “…pėrveē atyre tė cilėt dėshmojnė pėr tė vėrtetėn dhe i dinė (faktet pėr njėsinė e Allahut)."  Zuhruf, 86.

Kjo dije mund tė jetė instiktive ose e pėrfituar. Dija se nuk ka tė adhuruar me tė drejtė pėrveē Allahut ėshtė instiktive. Transmetohet nga Ebu Hurejra –kėnaqėsia e Allahut qoftė me tė! – se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė!) ka thėnė: “ Ēdo fėmijė lind i pastėr nė natyrė ” Buhari dhe Muslimi.

Pėrfitohet kjo dije duke zotėruar argumentet e Allahut.

Patjetėr duhet tė jetė dija nė atė se nuk ka tė adhuruar me tė drejtė pėrveē Allahut pastaj dėshmia e saj.

Gjynahun nė kuptim tė pėrgjithshėm mund ta konsiderojmė prej shirkut ( shokvėnies). Ka mėkate qė lidhen me hakun ndaj Allahut, ka qė lidhen me hakun e njeriut nė vetvete, ka dhe qė lidhet me hakun e krijesės. Disa selefė  kanė thėnė: “Ēdo mėkat ėshtė lloj shirku (shokvėnie)”.

Gjithashtu disa selefė thonė: “Nuk e luftuam veten nė ndonjė gjė, e luftuam atė pėr tė qenė tė sinqertė”. Kėtė e njeh vetėm besimtari, kurse jobesimtari nuk e lufton veten pėr tė qenė i sinqertė. I ėshtė thėnė Ibn Abazit: “Ēifutėt thonė se ne nuk kemi vesvese (cytje tė shejtanit) nė namaz.” Ibn Abazi tha: “Ēfarė do bėjė shejtani te zemra e shkatėrruar? Shejtani nuk shkon tė shkatėrrojė tė prishurėn, por shkon tė shkatėrrojė tė ndėrtuarėn.”

Dėshmia ėshtė njohja me gojė, besimi me zemėr dhe vėrtetimi me gjymtyrė. Munafikėt i thanė Profetit: “Ne dėshmojmė se ti vėrtet je i dėrguar i Allahut…” Munafikun, 1.

Allahu e nxori nė dukje mashtrimin e tyre dhe tha: “Allahu e di se ti je vėrtet i dėrguari i Tij dhe Allahu dėshmon se hipokritėt janė me tė vėrtetė gėnjeshtarė." Munafikun, 1. Nuk u bėri dobi tė shprehurit, sepse zemra ishte e zbrazėt nga besimi dhe nga vėrtetimi i veprės.

Thėnia: “tė vetėm e tė pashoq…” tregon mohimin e ēdo gjėje dhe veēimin e Allahut nė krijim, adhurim nė Emrat dhe Cilėsitė e Tij.

Ka qenė Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė!) dhe shokėt e tij qė i drejtoheshin Allahut nė vėshtirėsi. Erdhi  njė malėsor te profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė!) vari shpatėn e tij nė pemė e nxori atė nga kėllėfi dhe i tha: Kush do tė mė ndalojė mua ndaj teje? Tha: “Allahu”. Shėnon Buhari. Nuk tha shokėt. Ky ėshtė vėrtetimi i njėsimit nė krijim.

Thėnia: “dhe i dėrguari i Tij…” d.m.th.: nuk ėshtė mashtrues ndaj Allahut dhe gėzon tė gjitha veēoritė qė ka njeriu pėrveē moralit tė ulėt. Allahu thotė: “Thuaju (O Muhamed)! Unė jam vetėm njė njeri si edhe ju. Mė ėshtė shpallur mua se i adhuruari juaj ėshtė Njė Zot (Allahu Njė)”. Fusilet, 6.

Ka qė thonė se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė!) nuk ka hije, ose drita e tij e shuan hijen e tij kur ecėn nė diell. E gjithė kjo ėshtė gėnjeshtėr, e kotė. Teprimi i tyre ėshtė mbi teprimin e tė krishterėve, tė cilėt thonė: “Zoti ėshtė i treti tė tretėve.” Ata thonė edhe mė tepėr se kaq. Kėta teprues natėn e lindjes kur kėnduesi lexon fjalėn Mustafa ata ngrihen tė gjithė nė kėmbė pėr lartėsimin e tij dhe thonė: “Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė!) ėshtė prezent nė mexhlisin tonė.” Sahabėt e lartėsonin atė mė shumė se ne, kur ai hynte te ata, e ai gjallė u fliste atyre, ata nuk i ngriheshin atij.  

Vėrtetimi i dėshmisė ”dhe se Muhamedi ėshtė rob dhe i dėrguari i Tij ” ėshtė tė shprehurit me gojė, tė besuarit me zemėr, tė vepruarit e tė ndjekurit me gjymtyrė. Ajo qė e bėnė tė mangėt vėrtetimin e kėsaj dėshmie ėshtė:

1. Veprimi i gjynahut

2. Shpikja nė fe, e cila nuk ėshtė prej saj, ėshtė tallje me Allahun, sepse afrohesh te Allahu me atė qė Ai nuk e ka lejuar.

Thėnia: “Isai ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij”.Tė besojmė nė dėrgimin e Isait                                                                 si tė dėrguar.

E tepruan me Isain dy grupe:

1. Ēifutėt mashtruan kur thanė: “Ai ėshtė bir prej imorali, nuk ėshtė profet dhe u vra me ligj.” Ai nuk u vra, por Allahu e ngriti atė dhe u vra pėrngjasuesi i tij.

2. Tė krishterėt  thanė: “Ai ėshtė bir i Allahut, i treti tė tretėve.” Mashtruan pėr atė qė thanė.

Thėnia: “Rob i Allahut” ėshtė pėrgjigje ndaj tė krishterėve qė thonė se ai ėshtė biri i Zotit.

Thėnia: ”i dėrguar i Tij” Ėshtė pėrgjigje ndaj ēifutėve, tė cilėt nuk e pranojnė si profet.

Thėnia : “fjalė e Tij qė e hodhi mbi Merjemen” Allahut ia drejtoi asaj “Bėhu” dhe u bė. Allahu thotė: “Vėrtet, ēėshtja e Isait tek Allahu ėshtė sikurse ēėshtja e Ademit. Atė e krijoi Ai nga dheu, pastaj atij i tha “Bėhu” dhe ai u bė.”  Ali Imran, 59.

Thėnia: “dhe shpirt prej Tij”. Shpirti ėshtė krijim prej krijimeve tė Allahut tė cilin ia dha Isait. Isai ishte trup me shpirt. Allahu thotė: "Mesihu, i biri i Merjemes, nuk ėshtė tjetėr vetėm se i dėrguar, para tij pati shumė tė dėrguar. Nėna e tij ishte e drejtė. Qė tė dy ata ishin qė ushqeheshin (si njerėzit e tjerė). Ja si u sqarohen atyre argumentet dhe shih pastaj se si i kthejnė shpinėn." Maide, 75.

Thėnia: ”prej Tij”. Me kėtė kanė humbur tė krishterėt, pasi menduan se ai ėshtė pjesė prej Allahut. Humbėn veten dhe tė tjerėt. U janė verbuar zemrat, pasi dihet qė Isai hante dhe pinte gjithashtu ēifutėt thoshin se e kryqėzuan. A mundet ajo qė ėshtė pjesė prej Zotit tė veēohet nga Zoti, tė hajė dhe tė pijė, tė pretendohet se vritet dhe kryqėzohet?! Padyshim, shpirti ėshtė krijim i Allahut.

Thėnia: “xheneti ėshtė hak”. Hyrja nė xhenet ndahet:

1. Hyrje e plotė, pa u dėnuar mė parė, pėr atė qė plotėson veprat.

2. Hyrje jo e plotė, pasi ėshtė ndėshkuar pėr atė qė lė mangėt veprėn.

Besimtarit qė i dominojnė tė kėqijat ndaj tė mirave, nėse do Allahu e ndėshkon nė bazė tė veprės sė tij, nėse do nuk e ndėshkon.

Nė hadithin e Itban bin Malik thuhet: “Vėrtet, Allahu ia bėn haram zjarrin atij qė thotė: ‘Nuk ka tė adhuruar tjetėr qė e meriton veē Allahut dhe kėrkon me tė fytyrėn e Allahut ”. Buhari dhe Muslimi.

Ai qė kėrkon fytyrėn e Allahut, patjetėr duhet tė punojė me qėllim qė ta arrijė atė. Disa selefė nė thėnien e Profetit (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė!): “Ēelėsi i xhenetit ėshtė fjala: nuk ka tė adhuruar tjetėr veē Allahut”. Shėnon Buhari. Kanė thėnė: “Kush vjen me ēelėsin pa dhėmb nuk do t’i hapet.

Shejhul Islam thotė: “Kėrkuesi duhet tė plotėsojė mjetet e kėrkimit, nėse i plotėson ato, i ndalohet zjarri. Nėse vjen me gjėra mangėt edhe kėrkimi ėshtė i mangėt dhe ndalimi i hyrjes nė zjarr ėshtė i tillė, njėsimi e ndalon qėndrimin e tij nė zjarr pėrgjithmonė. Kush kryen marrėdhėnie intime tė paligjshme, pi alkool ose vjedh gjatė kryerjes sė kėtyre veprimeve dhe thotė: ‘Dėshmoj se nuk ka tė adhuruar tjetėr veē Allahut dhe me tė kėrkojė fytyrėn e Allahut’ mashtron nė pretendimin e tij. Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė!) ka thėnė: “Amoralisti gjatė kryerjes sė imoralitetit nuk ėshtė besimtar …” Buhari dhe Muslimi.

Ky hadith i jep pėrgjigje murxhive tė cilėt thonė: “Mjafton thėnia nuk ka tė adhuruar tjetėr veē Allahut”, pa kėrkuar fytyrėn e Tij. Gjithashtu i jep njė pėrgjigje hauarixhėve dhe mutezilėve tė cilėt thonė: “Vepruesi i kėtyre mėkateve tė mėdha ėshtė pėrgjithmonė nė zjarr.” Nė tė vėrtetė, ai qė vepron kėto tė ndaluara meriton ndėshkimin, por nuk ėshtė pėrgjithmonė nė zjarr.

Transmetohet nga Ebi Seid el Hudri –kėnaqėsia e Allahut qoftė me tė!- se (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė!) ka thėnė: “Ka thėnė Musai alejhi selam: ‘O Zot! Mė mėso njė gjė qė tė pėrmend Ty dhe tė lutem Ty me tė.’ Tha: ‘Thuaj, o Musa: Nuk ka tė adhuruar tjetėr veē Allahut.’ Musai tha: ‘O Zot, tė gjithė robėrit e Tu e thonė kėtė.’ Tha: ‘O Musa, sikur shtatė qiejt dhe ēfarė ka nė to dhe shtatė tokat tė jenė nė njė krah dhe la ilahe il Allah nė njė krah, do tė anoj te  la ilahe il lallah." Ibn Hibani dhe Hakim.

Transmetohet nga Enesi –kėnaqėsia e Allahut qoftė me tė!- i cili thotė se ka dėgjuar profetin (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė!) tė thotė: “Allahu thotė: ‘O biri i Ademit, nėse vjen te Unė me gabime sa toka, mė takon Mua dhe nuk mė ke bėrė shok nė adhurim, do tė tė jap ty sa toka falje gjynahesh”.  Shėnon Tirmidhiu.

 Pėrgatiti: Erion Sula

09.02.2007

                                         www.klubikulturor.com