Pa
njėsimin adhurimi nuk saktėsohet, punėt nuk pranohen dhe
nuk afrohesh te Allahu. Gjithashtu kėtu pėrmend dobinė e
njėsimit e dobia e njė gjėje nuk vėrtetohet kur ajo nuk
ėshtė detyrė, pėrkundrazi kjo dobi ėshtė rezultat i tij.
Allahu
thotė: “Ata qė besuan dhe besimin e tyre nuk e
pėrzien me padrejtėsi, atyre u takon tė jenė tė sigurt
dhe ata janė nė rrugė tė drejtė.” Enam, 82.
Nė kėtė
kapitull pėrmenden dy ēėshtje:
1. Dobia
e teuhidit.
2. Ēfarė
fshin ai prej gjynaheve.
Prej
dobive tė njėsimit:
1. Ėshtė
shtytės i madh nė bindje, sepse njėsuesi punon pėr
Allahun, ndėrsa jo njėsuesi, p.sh.: syefaqėsi e pėrmend
Allahun kur e shohin tė tjerėt. Pėr kėtė disa selefė
kanė thėnė: “Dėshiroj tė afrohem te Allahu me bindjen qė
e di vetėm Ai".
2.
Njėsuesit janė tė sigurt se janė nė rrugė tė drejtė.
Allahu thotė:”Ata qė besuan dhe besimin e tyre nuk e
pėrzien me padrejtėsi, atyre u takon tė jenė tė sigurt
dhe ata janė nė rrugė tė drejtė.” Enam, 82.
Thėnia “padrejtėsi”
nė ajet ka kuptimin se bėhet fjalė pėr
shirk (shokvėnie). Kur zbriti ky ajet sahabėt u
ngushtuan dhe thanė: “E kush ėshtė nga ne qė nuk i bėn
padrejtėsi vetes?” Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut
qoftė mbi tė!) tha: “Nuk ėshtė ēėshtja ashtu sikur
ju e mendoni, por ka pėr qėllim shirkun (shokvėnien). A
nuk e keni dėgjuar fjalėn e Llukmanit: ‘Vėrtetė
shirku ėshtė njė padrejtėsi e madhe’.” Shėnon Buhari
Padrejtėsia ndahet:
1.
Padrejtėsi mė e madhe; t’i bėhet shirk (shok) Allahut.
2.
Padrejtėsia ndaj vetes; p.sh.: nuk i jep vetes tė
drejtėn e saj.
3.
Padrejtėsia ndaj tjetrit; p.sh.: t’i marrėsh tjetrit
pasurinė, ta godasėsh pa tė drejtė.
Kur
besimi ėshtė i plotė dhe i papėrzier me gjynahe, atėherė
siguria ėshtė e plotė.
Kur
besimi nuk ėshtė i plotė edhe siguria nuk ėshtė e plotė.
P.sh.: Vepruesi i mėkateve tė mėdha ėshtė i sigurt nė
mos qėndrimin pėrgjithmonė nė zjarr, por nuk ėshtė prej
ndėshkimit e cila ėshtė nė dėshirėn e Allahut. Allahu
thotė: “Sigurisht
qė Allahu nuk e fal (gjynahun e) tė vėnit shok Atij nė
adhurim, por Ai i falė kujtdo qė Ai dėshiron gjynahe tė
tjera pėrveē kėtij…
” Nisa, 116.
Thėnia: “Ata
janė nė rrugė tė drejtė
” D.m.th.: Kjo nė dynja ėshtė me dije dhe vepra. Ku
udhėzimi me dije ėshtė udhėzim drejtimi, ndėrsa udhėzimi
me vepėr ėshtė udhėzim sukses, kurse nė ahiret ėshtė me
xhenet. Allahu pėr banorėt e zjarrit thotė: "(Do t’u
thuhet engjėjve): ‘Mblidhini ata qė punuan tė keqen
bashkė me shokėt e tyre (nga shejtanėt) dhe ata qė patėn
tė adhuruar nė vend tė Allahut dhe i drejtoni (tė
gjithė) nė rrugėn e zjarrit tė ashpėr flakėrues
(xhehenem)”. Safat, 22-23.
Ky ėshtė
udhėzimi nė ahiret, i cili ėshtė pėr ata qė bėnė
padrejtėsi (shokvėnie). Ata tė cilėt nuk bėnė padrejtėsi
janė nė xhenet.
Shumė
prej komentuesve tė Kuranit thonė se siguria ėshtė nė
ahiret dhe udhėzimi nė dynja, por mė e sakta ėshtė se
siguria dhe udhėzimi janė nė dynja dhe nė
ahiret.
Trasmetohet nga Ubade bin Samit se ka thėnė se ka thėnė
Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė!): “Kush
dėshmon se nuk ka tė adhuruar me tė drejtė pėrveē
Allahut tė vetėm e tė pashoq, dhe se Muhamedi ėshtė rob
dhe i dėrguari i Tij, se Isai ėshtė rob i Allahut dhe i
dėrguar i Tij, fjalė e Tij qė e hodhi te Merjemja dhe
shpirti prej tij, se xheneti ėshtė i vėrtetė dhe
xhehenemi ėshtė i vėrtetė, e fut Allahu atė nė xhenet
sipas punės qė ka vepruar.” Buhari dhe
Muslimi.
Dėshmia
vjen pas njė dije tė mėparshme Thotė Allahu: “…pėrveē
atyre tė cilėt dėshmojnė pėr tė vėrtetėn dhe i dinė
(faktet pėr njėsinė e Allahut)." Zuhruf, 86.
Kjo dije
mund tė jetė instiktive ose e pėrfituar. Dija senuk ka tė adhuruar me tė drejtė pėrveē Allahut
ėshtė instiktive. Transmetohet nga Ebu Hurejra
–kėnaqėsia e Allahut qoftė me tė! – se Profeti (Paqja
dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė!) ka thėnė: “
Ēdo fėmijė lind i pastėr nė natyrė ” Buhari dhe
Muslimi.
Pėrfitohet kjo dije duke zotėruar argumentet e Allahut.
Patjetėr
duhet tė jetė dija nė atė se nuk ka tė adhuruar me tė
drejtė pėrveē Allahut pastaj dėshmia e saj.
Gjynahun nė kuptim tė pėrgjithshėm mund ta konsiderojmė
prej shirkut ( shokvėnies). Ka mėkate qė lidhen me hakun
ndaj Allahut, ka qė lidhen me hakun e njeriut nė
vetvete, ka dhe qė lidhet me hakun e krijesės. Disa
selefė kanė thėnė: “Ēdo
mėkat ėshtė lloj shirku (shokvėnie)”.
Gjithashtu disa selefė thonė: “Nuk
e luftuam veten nė ndonjė gjė, e luftuam atė pėr tė qenė
tė sinqertė”.
Kėtė e njeh vetėm besimtari, kurse
jobesimtari nuk e lufton veten pėr tė qenė i sinqertė. I
ėshtė thėnė Ibn Abazit: “Ēifutėt thonė se ne nuk kemi
vesvese (cytje tė shejtanit) nė namaz.” Ibn Abazi tha:
“Ēfarė do bėjė shejtani te zemra e shkatėrruar? Shejtani
nuk shkon tė shkatėrrojė tė prishurėn, por shkon tė
shkatėrrojė tė ndėrtuarėn.”
Dėshmia ėshtė njohja me gojė, besimi me zemėr dhe
vėrtetimi me gjymtyrė. Munafikėt i thanė Profetit:
“Ne
dėshmojmė se ti vėrtet je i dėrguar i Allahut…” Munafikun, 1.
Allahu e
nxori nė dukje mashtrimin e tyre dhe tha: “Allahu e
di se ti je vėrtet i dėrguari i Tij dhe Allahu dėshmon
se hipokritėt janė me tė vėrtetė gėnjeshtarė."
Munafikun, 1. Nuk u bėri dobi tė shprehurit, sepse zemra
ishte e zbrazėt nga besimi dhe nga vėrtetimi i veprės.
Thėnia: “tė
vetėm e tė pashoq…” tregon mohimin e ēdo gjėje
dhe veēimin e Allahut nė krijim, adhurim nė Emrat dhe
Cilėsitė e Tij.
Ka qenė
Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė!) dhe
shokėt e tij qė i drejtoheshin Allahut nė vėshtirėsi.
Erdhi njė malėsor te profeti (Paqja dhe bekimi i
Allahut qoftė mbi tė!) vari shpatėn e tij nė pemė e
nxori atė nga kėllėfi dhe i tha: Kush do tė mė ndalojė
mua ndaj teje? Tha: “Allahu”. Shėnon
Buhari. Nuk tha shokėt. Ky ėshtė vėrtetimi i njėsimit nė
krijim.
Thėnia: “dhe
i dėrguari i Tij…” d.m.th.: nuk ėshtė mashtrues
ndaj Allahut dhe gėzon tė gjitha veēoritė qė ka njeriu
pėrveē moralit tė ulėt. Allahu thotė: “Thuaju (O
Muhamed)! Unė jam vetėm njė njeri si edhe ju. Mė ėshtė
shpallur mua se i adhuruari juaj ėshtė Njė Zot (Allahu
Njė)”.
Fusilet, 6.
Ka qė
thonė se Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi
tė!) nuk ka hije, ose drita e tij e shuan hijen e tij
kur ecėn nė diell. E gjithė kjo ėshtė gėnjeshtėr, e
kotė. Teprimi i tyre ėshtė mbi teprimin e tė
krishterėve, tė cilėt thonė: “Zoti ėshtė i treti tė
tretėve.” Ata thonė edhe mė tepėr se kaq. Kėta teprues
natėn e lindjes kur kėnduesi lexon fjalėn Mustafa ata
ngrihen tė gjithė nė kėmbė pėr lartėsimin e tij dhe
thonė: “Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi
tė!) ėshtė prezent nė mexhlisin tonė.” Sahabėt e
lartėsonin atė mė shumė se ne, kur ai hynte te ata, e ai
gjallė u fliste atyre, ata nuk i ngriheshin atij.
Vėrtetimi
i dėshmisė ”dhe se Muhamedi ėshtė rob dhe i
dėrguari i Tij ” ėshtė tė shprehurit me gojė, tė
besuarit me zemėr, tė vepruarit e tė ndjekurit me
gjymtyrė. Ajo qė e bėnė tė mangėt vėrtetimin e kėsaj
dėshmie ėshtė:
1.
Veprimi i gjynahut
2.
Shpikja nė fe, e cila nuk ėshtė prej saj, ėshtė tallje
me Allahun, sepse afrohesh te Allahu me atė qė Ai nuk e
ka lejuar.
Thėnia: “Isai
ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij”.Tė besojmė nė
dėrgimin e
Isait
si tė dėrguar.
E tepruan
me Isain dy grupe:
1.
Ēifutėt mashtruan kur thanė: “Ai ėshtė bir prej imorali,
nuk ėshtė profet dhe u vra me ligj.” Ai nuk u vra, por
Allahu e ngriti atė dhe u vra pėrngjasuesi i tij.
2. Tė
krishterėt thanė: “Ai ėshtė bir i Allahut, i treti tė
tretėve.” Mashtruan pėr atė qė thanė.
Thėnia: “Rob
i Allahut” ėshtė pėrgjigje ndaj tė krishterėve qė
thonė se ai ėshtė biri i Zotit.
Thėnia:
”i dėrguar i Tij” Ėshtė pėrgjigje ndaj ēifutėve, tė
cilėt nuk e pranojnė si profet.
Thėnia :
“fjalė e Tij qė e hodhi mbi Merjemen” Allahut ia
drejtoi asaj “Bėhu” dhe u bė. Allahu thotė: “Vėrtet,
ēėshtja e Isait tek Allahu ėshtė sikurse ēėshtja e
Ademit. Atė e krijoi Ai nga dheu, pastaj atij i tha
“Bėhu” dhe ai u bė.” Ali Imran, 59.
Thėnia:
“dhe shpirt prej Tij”. Shpirti ėshtė krijim prej
krijimeve tė Allahut tė cilin ia dha Isait. Isai ishte
trup me shpirt. Allahu thotė: "Mesihu, i biri i
Merjemes, nuk ėshtė tjetėr vetėm se i dėrguar, para tij
pati shumė tė dėrguar. Nėna e tij ishte e drejtė. Qė tė
dy ata ishin qė ushqeheshin (si njerėzit e tjerė).
Ja si u sqarohen atyre argumentet dhe shih pastaj se si
i kthejnė shpinėn." Maide, 75.
Thėnia:
”prej Tij”. Me kėtė kanė humbur tė krishterėt,
pasi menduan se ai ėshtė pjesė prej Allahut. Humbėn
veten dhe tė tjerėt. U janė verbuar zemrat, pasi dihet
qė Isai hante dhe pinte gjithashtu ēifutėt thoshin se e
kryqėzuan. A mundet ajo qė ėshtė pjesė prej Zotit tė
veēohet nga Zoti, tė hajė dhe tė pijė, tė pretendohet se
vritet dhe kryqėzohet?! Padyshim, shpirti ėshtė krijim i
Allahut.
Thėnia:
“xheneti ėshtė hak”. Hyrja nė xhenet ndahet:
1. Hyrje
e plotė, pa u dėnuar mė parė, pėr atė qė plotėson
veprat.
2. Hyrje
jo e plotė, pasi ėshtė ndėshkuar pėr atė qė lė mangėt
veprėn.
Besimtarit qė i dominojnė tė kėqijat ndaj tė mirave,
nėse do Allahu e ndėshkon nė bazė tė veprės sė tij, nėse
do nuk e ndėshkon.
Nė
hadithin e Itban bin Malik thuhet: “Vėrtet, Allahu
ia bėn haram zjarrin atij qė thotė: ‘Nuk ka tė adhuruar
tjetėr qė e meriton veē Allahut dhe kėrkon me tė fytyrėn
e Allahut ”. Buhari dhe Muslimi.
Ai qė
kėrkon fytyrėn e Allahut, patjetėr duhet tė punojė me
qėllim qė ta arrijė atė. Disa selefė nė thėnien e
Profetit (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė!): “Ēelėsi
i xhenetit ėshtė fjala: nuk ka tė adhuruar tjetėr veē
Allahut”. Shėnon Buhari. Kanė thėnė: “Kush vjen
me ēelėsin pa dhėmb nuk do t’i hapet.
Shejhul
Islam thotė: “Kėrkuesi duhet tė plotėsojė mjetet e
kėrkimit, nėse i plotėson ato, i ndalohet zjarri. Nėse
vjen me gjėra mangėt edhe kėrkimi ėshtė i mangėt dhe
ndalimi i hyrjes nė zjarr ėshtė i tillė, njėsimi e
ndalon qėndrimin e tij nė zjarr pėrgjithmonė. Kush kryen
marrėdhėnie intime tė paligjshme, pi alkool ose vjedh
gjatė kryerjes sė kėtyre veprimeve dhe thotė: ‘Dėshmoj
se nuk ka tė adhuruar tjetėr veē Allahut dhe me tė
kėrkojė fytyrėn e Allahut’ mashtron nė pretendimin e
tij. Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė!)
ka thėnė: “Amoralisti gjatė kryerjes sė
imoralitetit nuk ėshtė besimtar …” Buhari dhe
Muslimi.
Ky hadith
i jep pėrgjigje murxhive tė cilėt thonė: “Mjafton thėnia
nuk ka tė adhuruar tjetėr veē Allahut”, pa kėrkuar
fytyrėn e Tij. Gjithashtu i jep njė pėrgjigje
hauarixhėve dhe mutezilėve tė cilėt thonė: “Vepruesi i
kėtyre mėkateve tė mėdha ėshtė pėrgjithmonė nė zjarr.”
Nė tė vėrtetė, ai qė vepron kėto tė ndaluara meriton
ndėshkimin, por nuk ėshtė pėrgjithmonė nė zjarr.
Transmetohet nga Ebi Seid el Hudri –kėnaqėsia e Allahut
qoftė me tė!- se (Paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi
tė!) ka thėnė: “Ka thėnė Musai alejhi selam: ‘O
Zot! Mė mėso njė gjė qė tė pėrmend Ty dhe tė lutem Ty me
tė.’ Tha: ‘Thuaj, o Musa: Nuk ka tė adhuruar tjetėr veē
Allahut.’ Musai tha: ‘O Zot, tė gjithė robėrit e Tu e
thonė kėtė.’ Tha: ‘O Musa, sikur shtatė qiejt dhe ēfarė
ka nė to dhe shtatė tokat tė jenė nė njė krah dhe la
ilahe il Allah nė njė krah, do tė anoj te la ilahe il
lallah." Ibn Hibani dhe Hakim.
Transmetohet nga Enesi –kėnaqėsia e Allahut qoftė me
tė!- i cili thotė se ka dėgjuar profetin (Paqja dhe
bekimi i Allahut qoftė mbi tė!) tė thotė: “Allahu
thotė: ‘O biri i Ademit, nėse vjen te Unė me gabime sa
toka, mė takon Mua dhe nuk mė ke bėrė shok nė adhurim,
do tė tė jap ty sa toka falje gjynahesh”.
Shėnon Tirmidhiu.