Falėnderimi i takon Allahut, Atė e falėnderojmė dhe
vetėm prej Tij ndihmė dhe falje kėrkojmė. Salavatet e
selamet qofshim mbi tė Dėrguarin e fundit Muhamedin
(lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!).
Vlera e
namazit tė vitrit
Namazi i
vitrit ka vlerė tė madhe, pėr faktin se i Dėrguari i
Allahut nuk e linte asnjėherė, madje edhe duke qenė
udhėtar, e kjo, mė sė miri, na dėshmon pėr vlerėn e
kėtij namazi.
Norma e
kėtij namazi
Vitri
ėshtė sunet muekede (i fortė).
Koha e
tij
Ekziston
konsensus (ixhma) i dijetarėve se koha e kėtij namazi
nuk fillon vetėm se pas jacisė e vazhdon deri nė
mėngjes. Ebu Busrete (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!)
transmeton se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Vėrtet,
Allahu ju ka shtuar edhe njė namaz, faleni atė nė mes tė
jacisė dhe mėngjesit”. Shėnon Ahmedi.
Koha mė e vlefshme pėr faljen e tij
Vonimi i faljes sė tij, deri nė fund tė natės, ėshtė mė
i vlefshėm pėr atė qė ėshtė i sigurt se do tė zgjohet.
Argument pėr kėtė kemi hadithin tė cilin e transmeton
Xhabiri
(Allahu qoftė i kėnaqur
me tė!)
se i Dėrguari i Allahut (lavdėrimi dhe
shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) ka thėnė: “Kush ka
frikė se nuk do tė zgjohet nė fund tė natės, le ta falė
atė nė fillimin e saj, e kush shpreson tė zgjohet, le ta
falė nė fund tė saj’. Shėnon Muslimi.
Numri i rekatėve tė kėtij namazi
Sa
i pėrket numrit tė rekatėve tė kėtij namazi, nuk ka
numėr tė pėrkufizuar, por mė e pakta ėshtė njė rekat,
duke u mbėshtėtur nė fjalėn e tė Dėrguarit tė Allahut
(lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!): “Vitri
ėshtė njė rekat nė fund tė natės’. Shėnon Muslimi. Kjo
nuk ėshtė e urryer, pasi i Dėrguari ka thėnė: “Kush
dėshiron ta falė vitrin njė rekat, le ta bėjė kėtė’.
Shėnon Ebu Daudi.
Ndėrsa mė e vlefshme ėshtė njėmbėdhjetė rekatė. I falė
dy nga dy dhe e pėrmbyll me njė. Aisha (Allahu
qoftė i kėnaqur me tė!)
tregon se i
Dėrguari i Allahut i falte njėmbėdhjetė rekatė dhe e
mbaronte namazin me njė rekat vitėr. Shėnon Muslimi.
Ėshtė e lejuar tė falen edhe mė shumė se trembėdhjetė
rekatė, duke u bazuar nė fjalėn e tė Dėrguarit tė
Allahut (salallahu alejhi ue selem): “Namazi i natės
falet dy nga dy rekatė e nėse ke frikė agimin e
mėngjesit, atėherė fal njė rekat’. Shėnon Buhariu.
Leximi nė kėtė namaz
Nė
kėtė namaz ėshtė e preferuar tė lexojmė, nė rekatin e
parė, suren “Sebih ismi rab bikel a’ala”, nė tė dytin
“Kul ja ejuhel kafirun” dhe nė tė tretin “Kul hu uallahu
eha”, duke u bazuar nė hadithin e Aishes (Allahu
qoftė i kėnaqur me tė!)
se i
Dėrguari i Allahut i lexontė kėto sure. Shėnon Tirmidhiu.
Duaja e kunutit nė kėtė namaz
Kunuti nė namazin e vitrit ėshtė i preferuar dhe nuk
ėshtė vaxhib (i obliguar). Argument pėr ligjėsimin e tij
ėshtė se i Dėrguari i Allahut e praktikonte atė nė kėtė
namaz (vitr), por nuk e praktikonte shpesh.
Po
ashtu transmetohet nga Husejn bin Ali (Allahu
qoftė i kėnaqur me tė!)
i cili ka
thėnė se mė ka mėsuar i Dėrguari i Allahut disa fjalė qė
t’i them nė namaz tė vitrit: “O Zot mė udhėzo nė atė qė
mė ke udhėzuar…!” Shėnon Ebu Daudi.
Koha e leximit tė kunutit
Praktikohet nė rekatin e fundit tė namazit tė vitrit,
pas pėrfundimit tė leximit tė Kuranit dhe para shkuarjes
nė ruku. Ėshtė transmetuar nga i Dėrguari i Allahut edhe
praktikimi i tij pas ngritjes nga rukuja; tė dy janė tė
sakta.
Kazaja (plotėsimi) e atij qė i kaluar ky namaz
Shumica e dijetarėve mbėshtetin mendimin e ligjėsimit tė
faljes sė kėtij namazi atij qė i ka kaluar (kaza), duke
u mbėshtetur nė hadithin tė cilin e transmeton Ebu Seid
el Huderi
(Allahu qoftė i kėnaqur
me tė!)
se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Kush
fle ose harron faljen e namazit tė vitrit, le ta falė
kur t’i kujtohet”. Shėnon Ebu Daudi.
Po
ashtu, Ebu Hurejra
(Allahu qoftė i kėnaqur
me tė!)
transmeton se i Dėrguari i Allahut ka
thėnė: “Kush gdhihet e nuk e ka falur vitrin, le ta falė
atė ēift e jo tek. Nėse ke praktikuar faljen e vitrit
tri rekatė gjatė natės dhe ke fjetur ose ke harruar
faljen e tij, atėherė e falė atė gjatė ditės, pas
lindjes sė diellit katėr rekatė, dy nga dy, e nėse ke
praktikuar faljen e pesė reketėve, atėherė i fal
gjashtė, dy nga dy, e kėshtu me radhė (nėse ke
praktikuar shtatė, i falė tetė).
Gjykimi i lėnies sė kėtij namazi
Ėshtė pyetur shejhul Islam, Ibn Tejmije (Allahu e
mėshiroftė!) i cili ka thėnė: “Falėnderimi i takon
Allahut, vitri ėshtė sunet dhe kjo ėshtė konsensus nė
mes tė myslimanėve. Kush vazhdon nė braktisjen e kėtij
namazi, dėshmia e tij nuk i pranohet. Vitri ėshtė namaz
mė i vlefshėm se tė gjitha namazet vullnetare gjatė
ditės si: namazi i duhasė, mė i fortė se sunetet e
drekės, akshamit e jacisė, madje prej namazeve mė tė
mira pas farzeve. Vitri ėshtė prej namazeve mė tė mira
tė natės. Allahu e di mė sė miri”.