Sipas
kuptimit gjuhėsor, huadhėnie do tė thotė: prerje, ngase
huadhėnėsi pret njė pjesė nga pasuria e tij pėr t’i
dhėnė huamarrėsit.
Ndėrkaq,
nga aspekti fetar huadhėnia ėshtė: dhėnia e pasurisė
ndokujt qė tė pėrfitojė nga ajo e pastaj t’i kthehet
atij.
Ligjshmėria e huadhėnies
Huadhėnia
ėshtė e lejuar me sunet dhe konsensus tė dijetarėve,
ngase kjo ėshtė edhe praktikė e tė dėrguarit tė Allahut
(lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!), e po
ashtu ai ka thėnė: "Njerėzit mė tė mirė janė ata tė
cilėt plotėsojnė (pėrmbushin) mė mirė borxhin". Shėnon
Buhariu.
Vlera
e huadhėnies
Huadhėnia
ėshtė prej adhurimeve me tė cilat njeriu i afrohet
Allahut tė Madhėrishėm, ngase ai ndien butėsi dhe
mėshirė ndaj njerėzve, lehtėsimin e punėve tė tyre dhe
largimin e brengave tė tyre. I dėrguari i Allahut
(lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka
thėnė: "Kush largon nga njė musliman njė brengė prej
brengave tė kėsaj bote, Allahu ka pėr t’i larguar atij
njė brengė prej brengave tė botės tjetėr. Kush i
lehtėson atij qė ka vėshtirėsi, Allahu atij ka pėr t’i
lehtėsuar nė kėtė dhe botėn tjetėr. Allahu ėshtė nė
ndihmė tė robit, derisa ai ėshtė nė ndihmė tė vėllait tė
tij". Shėnon Muslimi.
Po ashtu,
i dėrguari i Allahut
(lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka
thėnė: "Kush jep hua njė muslimani dy herė, ėshtė sikur
tė ketė dhėnė sadaka njėherė"[1].
Ndėrkaq,
nė njė hadith tjetėr, i dėrguari i Allahut (lavdėrimi
dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Ēdo
huadhėnie ėshtė sadaka". Shėnon Taberani me sened hasen.
Kushtėzimi i afatit tė caktuar
Shumica e dijetarėve mendojnė se nuk ėshtė e lejuar
kushtėzimi i afatit tė caktuar nė huadhėnie, ngase kjo
ėshtė thjesht njė dhėnie e ēiltėr dhe huadhėnėsit i
takon e drejta e kėrkimit tė huasė nė ēdo kohė.
Ndėrkaq, imam Maliku mendon se kjo ėshtė e lejuar dhe
obligohet zbatimi i kushtit me rastin e caktimit tė
afatit dhe nuk i takon huadhėnėsit tė kėrkojė para
afatit tė caktuar; kjo bazuar nė fjalėn e Allahut tė
Madhėrishėm: "O
besimtarė, kur merrni hua prej njėri-tjetrit pėr njė
afat tė caktuar, shkruajeni atė!" Bekare, 282. Gjithashtu,
argumentohet me fjalėn e tė dėrguarit tė Allahut
(lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!): "Muslimanėt
u pėrmbahen kushteve tė tyre." Shėnon Ahmedi, Tirmidhiu
dhe Ebu Daudi.
Qė
huadhėnia tė jetė e vlefshme, ėshtė e kushtėzuar qė
huadhėnėsi tė dhurojė nga pasuria e tij e nuk ėshtė e
lejuar pėr kujdestarin e jetimit si: (fjala vjen) tė
japė hua nga pasuria e jetimit. Gjithashtu kushtėzohet
njohja e sasisė sė pasurisė sė dhėnė hua, njohja e
formės dhe moshės, nėse ėshtė kafshė, nė mėnyrė qė tė
mundėsohet kthimi i zėvendėsimit tek pronari.
Ēfarė
mund tė huazohet
Huadhėnia
ėshtė e vlefshme nė ēdo gjė qė ėshtė e lejuar shitja
si:rrobat, kafshėt dhe ēdo gjė tjetėr qė ėshtė e
matshme.
Ēdo
huadhėnie qė sjell dobi konsiderohet riba (kamatė)
Qėllimi i
huadhėnies ėshtė ndihmesa e njerėzve nė ēėshtjet e tyre
jetėsore dhe mirėsjellja ndaj tyre e nuk ėshtė mjet pėr
shfrytėzimin e tyre, ndaj nuk ėshtė e lejuar pėr
huamarrėsin t’i kthejė huadhėnėsit vetėm se atė qė i ka
dhėnė ose tė ngjashme me tė, duke u bazuar nė rregullin
e fikhut i cili thotė: ēdo huadhėnie qė sjell dobi,
konsiderohet kamatė. Ndalimi (i shtesės-dobisė) kėtu
ėshtė i theksuar vetėm nė atė qė kushtėzohet ose ajo qė
ėshtė e njohur tek njerėzit. Ndėrkaq, nėse nuk
kushtėzohet dhe nuk ėshtė e njohur tek njerėzit, atėherė
shtesa ėshtė e lejuar e argument pėr kėtė kemi hadithin
tė cilin e transmeton Ebu Rafi (Allahu qoftė i kėnaqur
me tė!) ku thotė se i dėrguari i Allahut (lavdėrimi dhe
shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka huazuar deve nga
njė njeri, ndėrkohė i kanė ardhur devet e zekatit dhe mė
urdhėroi qė t’i kthej njeriut devenė. Unė i thashė se
nuk gjej nė tė vetėm deve tė zgjedhur, qė ka mbushur
gjashtė vite. I dėrguari mė tha: "Jepi atij se mė i mirė
nga ju ėshtė ai qė plotėson (pėrmbush) mė mirė borxhin".
Po ashtu,
Xhabir bin Abdullah (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!)
tregon se i dėrguari i Allahut i ka pasur hua dhe kur e
ka kthyer atė ka shtuar mė tepėr. Shėnon Buhariu.
Forma tė
huadhėnies tė cilat sjellin dobi janė tė shumta, prej
tyre mund tė pėrmendim:
-Dhėnia e
dymijė apo tremijė me qėllim qė huamarrėsi t'i shesė
shtėpinė apo t’i kthejė mė shumė nga ajo qė i ka dhėnė.
-Dhėnia
hua me qėllim qė huamarrėsi t’i kryejė ndonjė shėrbim
atij, prindit apo ndonjė tė afėrmi tė tij.
-Dhėnia e
pasurisė me qėllim qė t’i japė me qira ndonjė shtėpi apo
lokal, si dhe forma tė ngjashme me kėto, mjaft tė
pėrhapura nė mesin e njerėzve. I dėrguari i Allahut
(lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka
ndaluar dhėnien e huas dhe shitblerjen nė tė njėjtėn
kohė. Shėnon Tirmidhiu, Ebu Daudi dhe Nesai.
Gjithashtu, ėshtė transmetuar nga Ubej bin Kab, ibn
Mesudi, ibn Abasi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė gjithė!)
se kanė ndaluar ēdo huadhėnie qė sjell dobi, ngase ajo
ėshtė njė ndihmė me tė cilėn i afrohemi Allahut tė
madhėrishėm, ngase nėse kushtėzojmė kėtė, atėherė del
nga esenca pėr tė cilėn ėshtė ligjėsuar. Muslimani duhet
tė ketė kujdes nė kėtė dhe ta pastrojė nijetin e tij nė
huadhėnie, madje nė ēdo adhurim tjetėr.
Tė
nxituarit nė kryerjen e borxhit para vdekjes
Disa
njerėz nuk i kushtojnė rėndėsi tė drejtave qė kanė ndaj
tė tjerėve nė pėrgjithėsi e veēanėrisht nė ēėshtjen e
borxhit. E padyshim se kjo ėshtė njė cilėsi e urryer,
gjė qė ka rezultuar qė shumė njerėz tė largohen nga
huadhėnia dhe ndihmesa ndaj nevojtarėve. Huamarrėsi
duhet tė ketė kujdes nė kthimin e borxhit tek huadhėnėsi
dhe mos ta vonojė. Allahu i Lartėsuar thotė: "A mund
tė jetė shpėrblimi i veprės sė mirė diēka tjetėr, pėrveē
tė sė mirės!" Rahman, 60. Gjithashtu thotė: "Allahu
ju urdhėron qė t'u jepni amanetin tė zotėve tė tyre.’
Nisa, 58.
Ndėrkaq,
i Dėrguari i Allahut (lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut
qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Shtyrja (vonimi) e borxhit
ėshtė mėkat". Shėnon Buhariu dhe Muslimi.
Po ashtu
thotė: "Kush u merr pasuri njerėzve (hua) dhe dėshiron
t’ua kthejė, Allahu atij i ndihmon. Kush dėshiron
shkatėrrimin, Allahu ka pėr ta shkatėrruar". Shėnon
Buhariu. Po ashtu thotė: "Shpirti i besimtarit ėshtė i
varur pėr borxhin e tij, derisa tė lahet." Shėnon
Tirmidhiu.
Rekomandimi i pritjes sė borxhliut qė ka gjendje tė
vėshtirė
Allahu i
Madhėrishėm thotė: "Po nė qoftė se ai (borxhliu)
ėshtė nė gjendje tė vėshtirė, atėherė bėni njė pritje,
deri sa tė vijė nė njė ēlirim. E t'ia falni (borxhin) nė
emėr tė lėmoshės. Ajo, nėse e dini, ėshtė shumė mė e
mirė pėr ju". Bekare, 280. Abdurahman Sadi (Allahu e
mėshiroftė!) thotė se nė qoftė se borxhliu ėshtė nė
gjendje tė vėshtirė dhe nuk ka mundėsi larjen e tij,
atėherė obligohet pėr huadhėnėsin qė tė bėjė njė pritje
deri sa tė vijė nė njė ēlirim. Ndėrkaq pėr huamarrėsin
obligohet kthimi i borxhit me rastin e sigurimit tė
pasurisė nė mėnyrė tė lejuar. Nėse huadhėnėsi i jep
sadaka atė hua atij tėrė borxhin apo njė pjesė tė tij,
kjo ėshtė mė mirė pėr tė.
Nga Ebu
Katade (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) transmetohet se
ai kishte kėrkuar njė borxhli tė tij e ky i fshihej e
pastaj e takoi e ai i tha se ishte nė gjendje tė
vėshtirė, atėherė ai i tha: "Kam dėgjuar tė dėrguarin e
Allahut (lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi
tė!) duke thėnė: "Kush dėshiron qė Allahu ta shpėtojė
nga brengat e botės tjetėr, le t’i ndihmojė apo le t’i
mbulojė atij borxhin!" Shėnon Muslimi.
Vendimi i sheriatit rreth huamarrjes nga pasuria haram
(e ndaluar)
A ėshtė e
lejuar huamarrja nga njė person tregtia e sė cilit ėshtė
e njohur me haram dhe punon me haram?
Nuk ėshtė
e lejuar, vėlla i nderuar, huamarrja nga ky person dhe
njėkohėsisht bashkėpunimi me tė, ngase puna e tij ėshtė
me haram, por duhet tė largohesh nga ai. Nėse pasuria e
tij ėshtė e pėrzier hallall dhe haram (e lejuara dhe e
ndaluara) nuk ka gjė tė keqe, mirėpo mė mirė ėshtė
lėnia, ngase i dėrguari i Allahut (lavdėrimi dhe
shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Lėre atė
qė tė duket e dyshimtė dhe pranoje atė qė nuk tė duket e
dyshimtė!" Shėnon Tirmidhi dhe Nesai. Po ashtu, i
dėrguari i Allahut ka thėnė: "Kush mbrohet nga gjėrat e
dyshimta, e ka siguruar nė pikėpamje tė besimit dhe tė
nderit; ndėrsa kush bie nė gjėrat e dyshimta, ka rėnė nė
tė ndaluarėn…” Shėnon Buhariu dhe Muslimi. Po ashtu
thotė: "…Kurse e keqe (mėkat) ėshtė ēka mbillet
(pėrforcohet) nė veten tėnde dhe nuk dėshiron qė kėtė ta
dinė njerėzit". Shėnon Muslimi.
Muslimani
largohet nga gjėra tė dyshimta, ndėrkaq, nėse e gjithė
tregtia e tij ėshtė me haram, atėherė nuk ėshtė e lejuar
huamarrja nga ai. Allahu di mė sė miri.
Pėrktheu:
Almedin Ejupi
31.03.2007
[1]Shėnon Ibn
Maxhe. Albani hadithin e cilėson si hasen nė
veprėn e tij ‘Iruaul galil’ 1389.