Njė kohė
kur armiqtė e Islamit dėshironin tė sulmonin vendet
islame, dėrguan njė vėzhgues tė fshehtė tė shoh gjendjen
e muslimanėve dhe tė marrė informata pėr ta.
Derisa ai
ishte duke ecur nė njėrėn nga rrugėt e qytetit, i pa dy
djelmosha qė kishin nė duar tė tyre shigjeta, njėri nga
ata dy ishte ulur dhe qante, iu afrua atij dhe e pyeti
se pse po qan. Djaloshi iu pėrgjigj duke qarė: “Unė e
kam gabuar cakun…” pastaj ai vazhdoi se qari… Spiuni i
tha atij: “Nuk prish punė merre njė shigjetė tjetėr dhe
qėlloje cakun!”. Djaloshi pėrgjigjet i hidhėruar:
“Armiku mua nuk mė pret derisa ta marrė njė shigjetė
tjetėr dhe ta qėlloj”.
Vėzhguesi
u kthye te populli i tij dhe u tregoi se ēfarė kishte
parė, pastaj kuptuan se nuk ka ardhur koha e
pėrshtatshme qė tė sulmohen muslimanėt…
Pasi
kaluan disa vite dhe kur gjėrat ndryshuan, armiqtė e
Islamit vendosėn prapė t’i sulmojnė muslimanėt. Dėrguan
njė vėzhgues tjetėr qė tė sjellė informata rreth
gjendjes sė muslimanėve. Kur hyri nė vendin e
muslimanėve pa njė tė ri me njė veshje tė ēuditshme tė
ulur dhe duke qarė. Iu afrua atij dhe e pyeti pėr
shkakun se pse qan? Ai ngriti kokėn dhe iu pėrgjigj me
njė zė tė dhimbshėm: “Se e dashura e tij qė ky ia kishte
falur zemrėn asaj e kishte lėnė dhe tani ajo po e do
dikė tjetėr”, pastaj vazhdoi tė qajė…!!
U kthye
vėzhguesi te populli i tij duke i pėrgėzuar…
Me tė
vėrtetė fuqia e umetit islam varet nga pėrmbajtja e tyre
pėr librin e Allahut dhe sunetit tė Profetit tė Tij
(bekimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė!).
Derisa
dashuria ėshtė baza e ēdo gjėje, pikėnisja e saj dhe
esenca e ēdo lėvizjeje qė e manifeston njeriu pėr kėtė
edhe vendi i saj ėshtė zemra e qė zemra ėshtė esenca e
njeriut tė mirė ose tė keq, nga kėtu vėrehet rėndėsia e
kėsaj ēėshtje dhe domosdoshmėria e tė pėrkushtuarit
dhe sqarimit tė saj.
Dashuria
ėshtė natyrshmėri e njeriut, ajo ėshtė nga veprat e
zemrės, prandaj ajo njihet qė nga koha kur ekziston
njeriu.
Duke u
nisur nga ky fakt edhe Islami kur zbriti i pėrkushtoi
rėndėsi kėsaj gjėje dhe e vuri nė binarė tė shėndosha
kėtė natyrshmėri tė njeriut, ku e ndėrlidhi qė dashuria
e njeriut nė pėrgjithėsi ndaj tė tjerėve tė jetė pėr hir
tė Allahut.
Pėr kėtė
dashuria ka shumė kuptime, forma dhe lloje:
-Dashuri
e obliguar ose e domosdoshme: Sikurse Dashuria ndaj
Allahut dhe tė Dėrguarit tė tij dhe e asaj qė hyn nė tė
si dashuria pėr hir tė Allahut .
-Dashuri
e lejuar si ajo qė ėshtė e natyrshme si dashuria e
prindėrve, gruas, fėmijės, familjes, etj.
-Dashuri
e ndaluar (haram) si ta duash sikur Allahun dikė tjetėr.
Allahu i Lartėsuar nė Kuran thotė:
“E nga njerėzit ka qė nė vend
tė Allahut besojnė nė idhuj, qė i duan ato (idhuj)
sikurse Allahun …”
Bekare, 165.
Ky lloj
i dashurisė ėshtė shirk dhe quhet shirku i dashurisė
dhe ajo ėshtė disa shkallė qė varet se sa ėshtė i lidhur
ai me atė tė dashur qė e adhuron sikur Allahun.