Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Dėshirat e tė vdekurve

Falėnderimi i takon Allahut tė Lartėsuar, ndėrsa pėrshėndetjet ia dėrgojmė tė Dėrguarit tė fundit, Muhamedit (lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė).

Ēdo njeri nė kėtė botė ka dėshira, aspirata tė shumta e tė ndryshme tė cilat ndryshojnė nga shumė aspekte, prej tyre  mund tė pėrmendim: rrethi dhe ambienti nė tė cilin jeton individi, ideologjia mbi tė cilėn ėshtė zhvilluar dhe edukuar ai, si dhe shoqėrinė nė tė cilėn jeton.

Po ta pyesėsh njė njeri se cila ėshtė dėshira jote nė kėtė botė, nėse ka jetuar nė njė rreth dhe ambient tė varfėr dhe e ka shijuar atė, do tė dėshironte tė jetonte i pasur, tė posedonte pallate tė larta, vetura luksoze, me njė fjalė, tė jetonte njė jetė tė begatshme, sikur jetojnė shumica e njerėzve.

Nėse e takon njė tė sėmurė tė shtrirė nė shtrat, tė cilit i janė paralizuar pjesėt e trupit, e ėshtė i privuar nga kėnaqėsitė e ushqimit dhe fjetjes dhe ta pyesėsh se cila ėshtė dėshira jote, ke pėr tė parė se dėshira e tij do tė ishte tė shėrohej nga kjo sėmundje sa mė shpejtė, madje duke shpenzuar tėrė pasurinė e tij qė posedon.

Nėse i pyet disa tė pasur pėr dėshirat e tyre, do tė vėresh se dėshira e tyre do tė ishte t’u shtohet pasuria edhe mė shumė, nė mėnyrė qė tė jenė mė tė pasur se filani e filani. Nė kėtė mėnyrė, i varfėri nuk kėnaqet, i pasuri nuk ngopet dot me pasurinė e tij e dėshirat nė kėtė botė asnjėherė nuk pėrfundojnė.

Tė vėrtetėn e ka thėnė i Dėrguari i Allahut (lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) nė hadithin tė cilin e transmeton Enesi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!): “Sikur biri i Ademit tė kishte njė luginė me ar, do tė dėshironte tė ketė dy; e atė nuk e ngop asgjė vetėm toka. Allahu e fal atė qė pendohet.’’Do tė thotė se njeriu kujdeset pėr kėtė botė derisa tė vdesė e ta mbulojė brendinė e tij dheu i varrit.

Edhe pėrkundėr dėshirave tė ndryshme tė atyre njerėzve, megjithatė i sheh ata duke bėrė pėrpjekje gjatė tėrė jetės sė tyre nė realizimin e ėndrrave dhe aspiratave tė tyre, e Allahu do t’i ndihmojė nė realizimin e dėshirave tė  tyre, pėrderisa ata i marrin shkaqet pėr to.

Mirėpo, ka njė grup tė njerėzve tė cilėt nuk kanė mundėsi realizimin e dėshirave tė tyre e as nuk shqyrtohen  kėrkesat e tyre, a thua cili ėshtė ai grup dhe pėr ēfarė arsye nuk mund tė realizohen kėrkesat e tyre dhe, a thua vallė mund t’i ndihmojmė ata, ose sė paku tua lehtėsojmė dhimbjet e vuajtjet e tyre?

Sa i pėrket kėtij grupi, tė cilit nuk mund t’i realizohen dėshirat e tyre, ata janė udhėtarė qė nuk priten mė, janė tė vdekurit.

Por, ēfarė janė dėshirat e tyre? A thua kush ka mundėsi tė na flasė rreth dėshirave tė tyre, na ėshtė ndėrprerė lajmi nga ata e pėrmendja  e tyre ėshtė harruar.

Le tė flasim pak rreth kėtij grupi tė njerėzve tė harruar, nė mėnyrė qė tė mėsojmė se cilat janė dėshirat e tyre, tė cilėt tashmė kanė parė xhenetin dhe xhehenemin, kanė parė engjėjt e Allahut, e gajbi (e fshehta) ėshtė bėrė realitet. Tashmė kanė kuptuar realitetin e kėsaj dhe botės tjetėr, u bindėn duke qenė nė jetėn ‘berzah’(jeta nė varre) se ata do tė ringjallen nė njė ditė tė madhe. A thua shpresojnė tė kthehen nė kėtė botė e tė i shijojnė kėnaqėsitė e kėsaj bote? Apo tė posedojnė pallate tė larta e tė shėtisin e tė zbaviten?

Dėshirat e shumicės sė njerėzve nė kėtė botė nuk janė mė tepėr se njė vend pune prestigjioz, bashkėshorte tė bukura, makinė luksoze, pallat luksoz…

Por, a thua tė vdekurit ēfarė dėshirojnė nga kjo botė, nga e cila kanė ikur, me tė cilėn janė mashtruar dhe kuptuan realitetin e saj duke e lėnė pas shpine pėr tė mos u kthyer nė tė asnjėherė?

Le tė lexojmė se ēfarė ka pėrmendur libri i Allahut tė Lartėsuar, Kurani dhe Suneti i tė Dėrguarit tė Tij rreth dėshirave tė besimtarėve dhe mėkatarėve.

Dėshirat e besimtarėve

Besimtari kur vdes dhe bartet  mbi shpina, ai thėrret qė tė nxitojnė me bartjen e tij nė varr, nė mėnyrė qė tė shijojė kėnaqėsitė e pėrjetshme.

Ebu Seid el Huderi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) transmeton se i Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selem) ka thėnė: “Kur tė vendoset kufoma mbi krahėt duke e bartur atė, nėse ka qenė i mirė thotė: ‘Nxitoni, nxitoni!’; e nėse nuk ėshtė i mirė thotė: ‘Mjerė pėr tė, ku janė duke shkuar me tė?’ Ēdo gjė e dėgjon zėrin e tij, pėrveē njeriut, po ta dėgjonte njeriu do tė tronditej’’.

E kur tė hyjė nė varr e tė pėrgėzohet me xhenet, kur e sheh vendin e tij nė tė, ai nuk shpreson tė kthehet nė kėtė botė, por shpreson qė tė bėhet Kiameti e sa mė shpejt tė hyjė e tė shijojė kėnaqėsitė e pafundme, tė cilat e presin atė. I Dėrguari i Allahut na ka lajmėruar se kur besimtari iu pėrgjigjet dy engjėjve duke qenė nė varr, …thėrret njė thirrės nga qielli, e thotė: “Tė vėrtetėn e ka thėnė robi Im, shtrojini atij shtroje nga xheneti, mbulojeni me tė dhe hapjani atij derėn pėr nė xhenet” I vijnė mirėsitė nga xheneti dhe i zgjerohet vendi nė varr. I vjen njė njeri nė formė tė bukur, me rroba tė bardha dhe aromė tė kėndshme dhe e pėrgėzon duke i thėnė: “Kjo ėshtė dita qė tė ėshtė premtuar” E njeriu i thotė: “Kush je ti?” Unė jam vepra jote e mirė- i pėrgjigjet. Atėherė thotė: “O Zot, shpejtoje Kiametin, o Zot shpejtoje Kiametin, qė tė kthehem tek familja ime, pasuria ime…’’.

Kjo, pra ėshtė dėshira e kėtij njeriu tė mirė duke qenė nė varr, tė shpejtohet Kiameti, ndėrsa jobesimtari ose hipokriti, edhe pėrkundėr vėshtirėsisė sė dėnimit qė po pėrjetojnė nė varret e tyre ata luten: “O Zot, mos e pėrshpejto Kiametin”, sepse ai e di se pas varrit e presin vėshtirėsitė mė tė mėdha e mė tė rėnda.

Ashtu siē transmetohet nga i Dėrguari i Allahut se besimtari kur pėrgėzohet me xhenet nė varrin e tij, shpreson tė kthehet tek familja e tij t’i pėrgėzojė ata pėr shpėtimin e tij nga zjarri dhe shpėrblimin me xhenet, siē transmeton Xhabir bin Abdullah (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Kur sheh besimtari se varri i tij ėshtė zgjeruar, thotė: ‘Lėrmėni tė pėrgėzoj familjen time’”. Ndėrsa nė njė transmetim tjetėr thuhet: “Lėrmėni qė tė shkoj e tė pėrgėzoj familjen time’’e i thuhet: “Bano aty.”

Allahu i Lartėsuar na ka lajmėruar nė suren Jasin nė tregimin e personit i cili bėnte pėrpjekje nė udhėzimin e popullit tė tij, mirėpo ata e vranė atė, ndėrsa ai ftonte nė besim nė Allahun dhe tė dėrguarve tė Tij, pasi e nderoi Allahu atė duke e shpėrblyer me xhenet, shpresonte qė populli i tij tė dinte pėr kėtė, nė mėnyrė qė tė besonin. Allahu i Lartėsuar thotė: “Atij i ėshtė thėnė: ‘Hy nė xhenet!’ e ai tha: ‘Ah, sikur ta dinte populli im, pėr ēka mė fali Zoti im dhe mė bėri prej tė nderuarve!’’. Jasin, 26-27.

Shpresonte qė populli i tij, i cili e luftonte fenė e Allahut dhe refuzoi t’i pėrgjigjet urdhrave tė Allahut, tė dinin se si e shpėrbleu Allahu i Madhėrishėm.

Ndėrsa dėshmori, me gjithė pozitat e larta qė i ka nė xhenet, shpreson tė rikthehet nė kėtė botė, me qėllim qė tė luftojė nė rrugėn e Allahut e tė vritet me dhjetėra herė, duke e parė shpėrblimin e madh e  nderet qė kanė shehidėt tek Allahu.

Transmeton Enes bin Malik (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Asnjė njėri nuk hyn nė xhenet e dėshiron tė kthehet nė kėtė botė, vetėm shehidi, shpreson tė rikthehet e tė vritet me dhjetėra herė, duke ditur shpėrblimin qė ka tek Allahu’’.

Ndėrsa Xhabir bin Abdullah transmeton se i Dėrguari i Allahut e takoi dhe i tha: “Po tė shoh tė brengosur, o Xhabir, ēfarė ke?’ O i Dėrguar i Allahut, babai im ka rėnė shehid, ėshtė vrarė nė Uhud, e ka lėnė familjen dhe borxhe- iu pėrgjigja. Atėherė i Dėrguari i Allahut i tha: ‘A tė tė pėrgėzoj se si e ka takuar Allahu babanė tėnd?’ Gjithsesi-thashė. ‘Allahu, askujt nuk i ka folur pėrveē pas mbulesės, e ringjalli babanė tėnd e i foli dhe i tha: ‘O robi im, shpreso diēka, tė jap’ E ai tha: ‘O Zot, mė ringjall e tė vritem pėrsėri pėr hir Tėndin’. Allahu i thotė: ‘Kam premtuar se nuk ka kthim mė’.” Pastaj zbriti ajeti uranor: “Kurrsesi tė mos mendoni se janė tė vdekur ata qė ranė dėshmorė nė rrugėn e Allahut.’’Ali Imran, 169.

Dėshirat e mėkatarėve         

Ai i cili nuk i zbaton urdhrat e Allahut tė Lartėsuar, i kalojnė orė e ditė tė tėra nė zbavitje, lojė e nė pakujdesi, e shtyn pendimin dhe shpreson njė jetė tė gjatė, e nuk e din se vdekja mund t’i vijė papritmas, e kur vjen, nuk i lejon personit tė kompensojė atė qė ka kaluar. Kėshtu mbetet nė varr nė pėrkufizimin e veprave tė tij, pendohet pėr atė qė i ka kaluar, shpreson shumė gjėra, tė cilat nuk i bėjnė dobi nė kėto ēaste, a thua se ēfarė shpreson dhe cilat do tė ishin dėshirat e tij nė kėto momente (duke qenė nė varr)?

1. Faljen, qoftė edhe dy rekatė.

I vdekuri, i cili ka lėnė mangėt respektimin e Allahut, shpreson tė rikthehet nė kėtė botė qė t’i fal qoftė vetėm edhe dy rekatė. Transmeton Ebu Hurejra (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) se i Dėrguari i Allahut kaloi pranė njė varri e tha: “Kush ėshtė pronari i kėtij varri?’’ Filani- i thanė. Atėherė tha: “Dy rekatė namaz pėr tė janė mė tė dashura se kjo botė’’. Ndėrsa nė njė transmetim tjetėr thuhet: “Dy rekatė tė shkurtra t’i shtojė nė veprat e tij, tė cilat ju i nėnvlerėsoni, janė mė tė dashura se kjo botė’’.

Ndaj, dėshira mė e madhe e kėtij personi ėshtė t’i zgjatet jeta qė t’i fal qoftė edhe dy rekatė, nė mėnyrė qė t’i shtohen veprat e tij tė mira, ta kompensojė atė qė i ka kaluar nga jeta e tij, duke mos punuar pėr Allahun.

A nuk dėgjon porosinė e tė Dėrguarit duke na u drejtuar neve tė gjallėve?

“Namazi ėshtė puna mė e mirė, ndaj kush ka mundėsi, tė shtojė, le tė shtojė’’.

Personi i tillė, duke qenė nė varr, kuptoi shpėrblimin e namazit dhe ndien keqardhje pėr ato ditė qė i ka kaluar jo nė zbatimin e urdhrave tė Allahut, pėr ato kohė qė ka kaluar nė lojė, zbavitje e pakujdesi.  

Ja, pra, vėrejmė se i Dėrguari i Allahut na lajmėron pėr dėshirėn e kėtij tė vdekuri duke qenė nė varr, shpreson tė falet, shpreson qė tė kthehet nė kėtė botė, qoftė edhe pėr pak kohė, qė tė fal qoftė edhe dy rekatė e jo me shumė, nuk dėshiron nga kjo botė vetėm faljen e dy rekatėve. Subhanallah! Sepse ato dy rekatė tani janė mė tė dashura se ēdo gjė.

Dėshira mė e madhe e atyre qė janė nė varre, ėshtė tė rikthehen nė kėtė botė, tė jetojnė qoftė dhe njė orė, madje njė minutė, tė kompensojnė atė qė u ka kaluar, pendimin dhe veprat e mira, ndėrsa ne jemi tė pakujdesshėm nė kohėn tonė, madje jetėn tonė kėrkojmė se si  ta e kalojmė kohėn, si tė na shkojė jeta mė shpejt, e madje duke bėrė mėkate, e nuk dimė se ēfarė na ėshtė fshehur nė varr.

2. Dhėnia e lėmoshės.

Tė vdekurit shpresojmė tė kthehen nė kėtė botė, qoftė edhe momente tė caktuara qė tė japin sadaka pėr Allahun e Lartėsuar, ashtu siē na lajmėron nė fjalėt e Tij: “Dhe jepni nga ajo qė Ne u kemi dhėnė juve, para se ndonjėrit prej jush t'i vijė vdekja, e atėherė tė thotė: ‘O Zoti im, pėrse nuk mė shtyve edhe pak afatin (e vdekjes), qė tė jepja lėmoshė e tė bėhesha prej tė mirėve!’ Po, Allahu kurrsesi askėnd nuk e shtyn pėr mė vonė, kur atij t'i vijė afati i vet. Allahu hollėsisht ėshtė i njohur me atė qė ju punoni’’. Munafikun, 10-11.

Po, kuptuan, por vonė, se lėmosha ėshtė prej veprave mė tė dashura tek Allahu i Lartėsuar dhe largon hidhėrimin e Tij. Njeriu do tė pyetet rreth pasurisė sė tij se si e ka fituar e harxhuar, do tė shpresojnė kthimin nė kėtė botė qė tė japin lėmoshė pasi e penguan ndaj tė varfrit dhe e harxhuan atė nė kėnaqėsi tė ndryshme.

"O Zoti im, pėrse nuk mė shtyve edhe pak afatin (e vdekjes), qė tė jepja lėmoshė e tė bėhesha prej tė mirėve!"

Shpreson kthimin nė kėtė botė se e kuptoi se lėmosha ėshtė prej veprave mė tė mira, siē na tregon Umer bin Hattabi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) se i ėshtė thėnė se veprat do tė krenohen e lėmosha do tė thotė: “Unė jam mė e mira”.

3. Veprat e mira.

Ndėrsa, dėshira e tretė e tė vdekurve, ėshtė kthimi i tyre nė kėtė botė, qoftė edhe  pėr pak ēaste, qė tė punojnė vepra tė mira, tė pėrmirėsojnė atė qė kanė prishur, tė respektojnė Allahun nė tėrė atė qė kanė bėrė mėkat ndaj Tij, ta pėrmendin Atė qoftė edhe njėherė, shpresojnė tė shqiptojnė qoftė edhe njėherė fjalėn ‘subhanallah, la ilahe il Allah’, por atyre nuk iu mundėsohet realizimi i kėsaj dėshire.

“E kur ndonjėrit prej tyre i vjen vdekja, ai thotė: ‘O Zoti im, mė kthe, qė tė bėj vepra tė mira e tė kompensoj atė qė lėshova!’ Kurrsesi, (kthim nuk ka) e kjo ėshtė vetėm fjalė qė e thotė ai, e ata kanė para tyre njė perde (distancė periodike) deri nė ditėn kur ringjallen.” Muminun, 99-100.

Kjo ėshtė gjendja e tij me Allahun e Lartėsuar, kur e godet vdekja, thotė: "O Zoti im, mė kthe, qė tė bėj vepra tė mira e tė kompensoj atė qė lėshova!"

Tė vdekurve, u kaluan rastet nė kėtė botė, pasi  e panė botėn tjetėr dhe kuptuan se ēka i pret ata. Arritėn tė kuptojnė se ata kanė humbur kohėn e tyre nė ato gjėra qė nuk kanė dobi, kanė qenė nė begati tė shumta, por nuk ditėn t’i shfrytėzojnė, e tani shpresojnė qoftė edhe pėr njė vepėr tė mirė qė t’u peshojė nė peshojėn e veprave tė mira, t’u zbusė vuajtjet e tyre, ta kėnaqin Allahun, por nuk u mundėsohet.

E ne, pėrderisa shpirtrat tanė janė nė trupat tanė, tė shpeshtojmė pėrmendjen e Allahut.

A nuk e di, lexues i nderuar, se i Dėrguari i Allahut na urdhėroi me rastin e ngritjes nga gjumi ta falėnderojmė Allahun, sepse Ai na ngjalli pas vdekjes dhe na mundėsoi ta pėrmendim? Sepse gjumi ėshtė ndėrprerje e jetės dhe, njėkohėsisht, pėrmendjes sė Tij.

Transmeton Ebu Hurejra (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Kur dikush ngrihet nga gjumi le tė thotė: ‘Falėnderimi i takon Atij i cili ma ktheu shpirtin tim, mė begatoi nė trupin tim dhe mė mundėsoi pėrmendjen e Tij’’’.

Kurse ne, e kemi begatinė e jetės, andaj le t’i shtojmė tė mirat e tė largohemi nga tė kėqijat, sepse me vdekjen tonė do tė pendohemi pėr ēdo ēast qė kemi kaluar pa pėrmendjen e Tij, ndaj tė shfrytėzojmė ēdo rast e ēdo moment tė jetės sonė, para se tė pendohemi, para se tė shpresojmė pėr atė qė shpresojnė tė vdekurit.

Ibrahim bin Jezid el Abdij (Allahu e mėshiroftė!) thotė se mė erdhi Rijah el Kajsij e mė tha: “O Ebu Is’hak, eja e t’i vizitojmė banorėt e botės tjetėr” Shkova me tė dhe arritėm tek varrezat, u ulėm, e mė tha: Ē’po mendon, sikur t’u mundėsohej, ēfarė do tė shpresonte?” Thashė: “Pėr Zotin, do shpresonte tė kthehej nė kėtė botė e tė kėnaqej me respektimin e Allahut dhe tė kompensojė atė qė i ka kaluar” Mė tha: “Po ja, ne jemi nė kėtė botė, ndaj tė respektojmė Allahun e tė pėrmirėsojmė” Pastaj zbriti dhe angazhohej, nuk jetoi gjatė derisa vdiq.

Me rastin e vizitės sė varrezave, ndalu para varrit tė hapur dhe kujto kėtė varr tė ngushtė, imagjino se je brenda tij, tė ėshtė mbyllur dera, tė lėshohet dheu, kthehen familja dhe fėmijėt, varri tė ka mbuluar me errėsirėn e tij, nuk sheh vetėm veprat e tua, a thua vallė ēfarė shpreson nė kėto ēaste tė pakėndshme?

A nuk shpreson tė rikthehesh nė kėtė botė qė tė punosh mirė, tė falėsh qoftė njė namaz, shqiptimin e fjalės ‘subhanallah’, e ti vėlla i dashur akoma je nė jetė, je i shėndoshė, ndaj puno mirė, para se tė vijė vdekja, para se tė dėshirosh e s’ka kush tė pėrgjigjet.

Kur tė vendosesh nė varr, as nuk ke pėr ty kthyer nė kėtė botė, as nuk do tė shtohen tė mirat e tua, vetėm nėse ke bėrė ndonjė vepėr qė vazhdon shpėrblimi i saj edhe pas vdekjes tėnde.

O rob i Allahut, ne jemi nė botėn nė tė cilėn punohet, ndėrsa ahireti ėshtė botė e shpėrblimeve, andaj kush s’punon kėtu ka pėr t’u penduar atje. Ēdo ditė mė tepėr qė jeton ėshtė begati e madhe pėr ty. Mos e humb atė nė gjėra qė nuk ėshtė i kėnaqur Allahu i Lartėsuar, sepse dėshira mė e madhe e tė vdekurve nė varre ėshtė tė rikthehen nė kėtė botė e tė jetojnė vetėm njė ēast e tė kompensojnė atė qė u ka kaluar, por kjo assesi nuk do tė ndodhė.

Vėlla i dashur, nėse i viziton varrezat, apo e pėrcjell kufomėn, mos u bė prej atyre tė pakujdesshmėve, por pėrkujtoji dėshirat e atyre tė vdekurve rreth teje, tė cilėve u ėshtė ndėrprerė puna, prandaj shfrytėzo momentet e jetės nė vepra tė mira, pėr tė mos u bėrė nesėr prej tė vdekurve e tė dėshirosh sikur dėshirojnė disa prej tyre. Nėse tė shkon mendja pėr tė bėrė mėkat, pėrkujtoi ata, pėrkujtoi dėshirat e tyre tė rikthehen nė kėtė botė e tė bėjnė mirė;e ti si mendon tė bėsh mėkat?!

Kur je i vetmuar, pėrkujtoji dėshirat e tyre…

Kur tė kaplon lodhja nga adhurimet, pėrkujtoi dėshirat e tyre…

Rebi bin Hejthem (Allahu e mėshiroftė!) gropoi njė varr brenda shtėpisė sė tij, e kur zemra e tij jepej pas kėsaj bote, kur i ngurtėsohej zemra, zbriste nė tė, e kur shikonte errėsirėn e saj, fillonte tė bėrtiste: “O Zoti im, mė kthe!’’ Familja e tij e dėgjonte dhe ia hapnin, e dilte nga gropa.

Njė natė, zbriti nė tė, e mbuloi veten, e kur e pa errėsirėn filloi tė bėrtiste: “O Zot, mė kthe!’’, por askush nga familja e tij nuk e dėgjoi, pas njė kohe e dėgjoi gruaja e tij, shpejtoi dhe e nxori. Me kėtė rast tha: “Puno, o Rebi, para se tė thuash: ‘O Zoti im, mė kthe!’ e nuk ka kush tė pėrgjigjet.”

Vėrtet, njeriu gėzohet kur i vijnė tė mirat, duke qenė nė varr, nga i afėrmi, miku apo shpėrblimet e ndonjė diturie qė ka lėnė pas, ose pėr shkak tė dhėnies sė lėmoshės, e i Dėrguari i Allahut (lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė!) ka pėrgėzuar se njė grup i njerėzve i arrijnė shpėrblimet edhe pas vdekjes sė tyre.

Ebu Umamete transmeton se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Katėr personave u arrin shpėrblimi edhe pas vdekjes sė tyre: kush vdes duke luftuar nė rrugėn e Allahut, ai qė mėson ndonjė dije e punohet sipas saj, sadakaja e pėrhershme, dhe ai i cili lė pas tij fėmijė qė luten pėr tė’’. Ata kanė vdekur, por veprat e tyre nuk kanė vdekur.

I lumtur ėshtė ai qė ka vdekur e me tė kanė pėrfunduar edhe mėkatet, ndėrsa i mjerė ėshtė ai qė ka vdekur, por mėkatet i vazhdojnė edhe pas vdekjes.

O rob i Allahut, fjalėn ‘dėshirat e tė vdekurve’, gjithmonė pėrkujtoje, tė jetė nė imagjinatėn tėnde, sepse ėshtė ndihmės mė i mirė pėr vepra tė mira dhe shtimin e tyre.

Dije, se ēdo ēast qė tė kalon nga jeta jote, me miliona tė vdekur e shpresojnė atė, qė ta shfrytėzojnė nė vepra tė mira, duke u penduar tek Allahu, madje duke pėrmendur Atė vetėm edhe njėherė, por …

Allahu i Lartėsuar thotė: “Dhe tė mos thotė ndokush: ‘O i mjeri unė qė kam lėnė mangėt respektimin ndaj Allahut dhe kam qenė prej atyre qė talleshin!’ Ose tė thotė: ‘Ah, sikur tė mė kishte udhėzuar Allahu (nė rrugė tė drejtė) e tė kisha qenė prej atyre qė janė tė ruajtur!’ Apo, kur ta shohė dėnimin tė thotė: ‘Sikur tė isha kthyer edhe njėherė e tė isha bėrė prej atyre bamirėsve!’ Jo, ty tė patėn ardhur argumentet e Mia, e ti i pėrgėnjeshtrove ato, u bėre kryeneē dhe ishe prej atyre qė nuk besuan. E ata qė bėnė gėnjeshtėr ndaj Allahut, do t’i shohėsh nė Ditėn e Kiametit, fytyrat e tyre tė nxira. A nuk ėshtė nė xhehenem vendi i arrogantėve? Ndėrsa Allahu do t’i shpėtojė me atė suksesin e tyre ata qė kishin qenė tė ruajtur. Ata nuk do t’i kapė e keqja e as nuk do tė jenė tė shqetėsuar’’. Zumer, 56-61.

Po, si t’ua lehtėsojmė, sė paku, vuajtjet e dhimbjet e tė vdekurve? Duke bėrė dua (lutje), tė kėrkojmė falje pėr ta, tė japim lėmoshė. Kėto janė dhurata mė tė mira qė mund t’u dhurojmė e t’u arrijnė atyre. Ebu Hurejra (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) transmeton se i Dėrguari  i Allahut (lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) ka thėnė: “Njeriut do t’i ngrihet pozita nė xhenet, e do tė thotė: ‘Si ndodhi kjo?’ Do t’i thuhet: ‘Me lutjen e fėmijės tėnd’”.

Bėj lutje pėr ata tė vdekur, e sidomos pėr prindėrit, me shpresė se do tė ketė kush tė lutet edhe pėr ty pas vdekjes tėnde.

E lusim Allahun e Lartėsuar me emrat e Tij tė bukur, me cilėsitė e Tij tė larta qė tė na mundėsojė tė pėrgatitemi pėr botėn tjetėr e mos tė na bėjė prej atyre qė do tė pendohen nė varret e tyre!

Pėrktheu: Almedin Ejupi

23.02.2007

                                                      www.klubikulturor.com