Falėnderimi i takon Allahut tė Lartėsuar, ndėrsa
pėrshėndetjet ia dėrgojmė tė Dėrguarit tė fundit,
Muhamedit (lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi
tė).
Ēdo njeri
nė kėtė botė ka dėshira, aspirata tė shumta e tė
ndryshme tė cilat ndryshojnė nga shumė aspekte, prej
tyre mund tė pėrmendim: rrethi dhe ambienti nė tė cilin
jeton individi, ideologjia mbi tė cilėn ėshtė zhvilluar
dhe edukuar ai, si dhe shoqėrinė nė tė cilėn jeton.
Po ta
pyesėsh njė njeri se cila ėshtė dėshira jote nė kėtė
botė, nėse ka jetuar nė njė rreth dhe ambient tė varfėr
dhe e ka shijuar atė, do tė dėshironte tė jetonte i
pasur, tė posedonte pallate tė larta, vetura luksoze, me
njė fjalė, tė jetonte njė jetė tė begatshme, sikur
jetojnė shumica e njerėzve.
Nėse e
takon njė tė sėmurė tė shtrirė nė shtrat, tė cilit i
janė paralizuar pjesėt e trupit, e ėshtė i privuar nga
kėnaqėsitė e ushqimit dhe fjetjes dhe ta pyesėsh se cila
ėshtė dėshira jote, ke pėr tė parė se dėshira e tij do
tė ishte tė shėrohej nga kjo sėmundje sa mė shpejtė,
madje duke shpenzuar tėrė pasurinė e tij qė posedon.
Nėse i
pyet disa tė pasur pėr dėshirat e tyre, do tė vėresh se
dėshira e tyre do tė ishte t’u shtohet pasuria edhe mė
shumė, nė mėnyrė qė tė jenė mė tė pasur se filani e
filani. Nė kėtė mėnyrė, i varfėri nuk kėnaqet, i pasuri
nuk ngopet dot me pasurinė e tij e dėshirat nė kėtė botė
asnjėherė nuk pėrfundojnė.
Tė
vėrtetėn e ka thėnė i Dėrguari i Allahut (lavdėrimi dhe
shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) nė hadithin tė cilin e
transmeton Enesi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!): “Sikur
biri i Ademit tė kishte njė luginė me ar, do tė
dėshironte tė ketė dy; e atė nuk e ngop asgjė vetėm
toka. Allahu e fal atė qė pendohet.’’Do tė thotė se
njeriu kujdeset pėr kėtė botė derisa tė vdesė e ta
mbulojė brendinė e tij dheu i varrit.
Edhe
pėrkundėr dėshirave tė ndryshme tė atyre njerėzve,
megjithatė i sheh ata duke bėrė pėrpjekje gjatė tėrė
jetės sė tyre nė realizimin e ėndrrave dhe aspiratave tė
tyre, e Allahu do t’i ndihmojė nė realizimin e dėshirave
tė tyre, pėrderisa ata i marrin shkaqet pėr to.
Mirėpo,
ka njė grup tė njerėzve tė cilėt nuk kanė mundėsi
realizimin e dėshirave tė tyre e as nuk shqyrtohen
kėrkesat e tyre, a thua cili ėshtė ai grup dhe pėr ēfarė
arsye nuk mund tė realizohen kėrkesat e tyre dhe, a thua
vallė mund t’i ndihmojmė ata, ose sė paku tua lehtėsojmė
dhimbjet e vuajtjet e tyre?
Sa i
pėrket kėtij grupi, tė cilit nuk mund t’i realizohen
dėshirat e tyre, ata janė udhėtarė qė nuk priten mė,
janė tė vdekurit.
Por,
ēfarė janė dėshirat e tyre? A thua kush ka mundėsi tė na
flasė rreth dėshirave tė tyre, na ėshtė ndėrprerė lajmi
nga ata e pėrmendja e tyre ėshtė harruar.
Le tė
flasim pak rreth kėtij grupi tė njerėzve tė harruar, nė
mėnyrė qė tė mėsojmė se cilat janė dėshirat e tyre, tė
cilėt tashmė kanė parė xhenetin dhe xhehenemin, kanė
parė engjėjt e Allahut, e gajbi (e fshehta) ėshtė bėrė
realitet. Tashmė kanė kuptuar realitetin e kėsaj dhe
botės tjetėr, u bindėn duke qenė nė jetėn ‘berzah’(jeta
nė varre) se ata do tė ringjallen nė njė ditė tė madhe.
A thua shpresojnė tė kthehen nė kėtė botė e tė i
shijojnė kėnaqėsitė e kėsaj bote? Apo tė posedojnė
pallate tė larta e tė shėtisin e tė zbaviten?
Dėshirat
e shumicės sė njerėzve nė kėtė botė nuk janė mė tepėr se
njė vend pune prestigjioz, bashkėshorte tė bukura,
makinė luksoze, pallat luksoz…
Por, a
thua tė vdekurit ēfarė dėshirojnė nga kjo botė, nga e
cila kanė ikur, me tė cilėn janė mashtruar dhe kuptuan
realitetin e saj duke e lėnė pas shpine pėr tė mos u
kthyer nė tė asnjėherė?
Le tė
lexojmė se ēfarė ka pėrmendur libri i Allahut tė
Lartėsuar, Kurani dhe Suneti i tė Dėrguarit tė Tij rreth
dėshirave tė besimtarėve dhe mėkatarėve.
Dėshirat
e besimtarėve
Besimtari
kur vdes dhe bartet mbi shpina, ai thėrret qė tė
nxitojnė me bartjen e tij nė varr, nė mėnyrė qė tė
shijojė kėnaqėsitė e pėrjetshme.
Ebu Seid
el Huderi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) transmeton se
i Dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selem) ka
thėnė: “Kur tė vendoset kufoma mbi krahėt duke e bartur
atė, nėse ka qenė i mirė thotė: ‘Nxitoni, nxitoni!’; e
nėse nuk ėshtė i mirė thotė: ‘Mjerė pėr tė, ku janė duke
shkuar me tė?’ Ēdo gjė e dėgjon zėrin e tij, pėrveē
njeriut, po ta dėgjonte njeriu do tė tronditej’’.
E kur tė
hyjė nė varr e tė pėrgėzohet me xhenet, kur e sheh
vendin e tij nė tė, ai nuk shpreson tė kthehet nė kėtė
botė, por shpreson qė tė bėhet Kiameti e sa mė shpejt tė
hyjė e tė shijojė kėnaqėsitė e pafundme, tė cilat e
presin atė. I Dėrguari i Allahut na ka lajmėruar se kur
besimtari iu pėrgjigjet dy engjėjve duke qenė nė varr,
…thėrret njė thirrės nga qielli, e thotė: “Tė vėrtetėn e
ka thėnė robi Im, shtrojini atij shtroje nga xheneti,
mbulojeni me tė dhe hapjani atij derėn pėr nė xhenet” I
vijnė mirėsitė nga xheneti dhe i zgjerohet vendi nė
varr. I vjen njė njeri nė formė tė bukur, me rroba tė
bardha dhe aromė tė kėndshme dhe e pėrgėzon duke i
thėnė: “Kjo ėshtė dita qė tė ėshtė premtuar” E njeriu i
thotė: “Kush je ti?” Unė jam vepra jote e mirė- i
pėrgjigjet. Atėherė thotė: “O Zot, shpejtoje Kiametin, o
Zot shpejtoje Kiametin, qė tė kthehem tek familja ime,
pasuria ime…’’.
Kjo, pra
ėshtė dėshira e kėtij njeriu tė mirė duke qenė nė varr,
tė shpejtohet Kiameti, ndėrsa jobesimtari ose hipokriti,
edhe pėrkundėr vėshtirėsisė sė dėnimit qė po pėrjetojnė
nė varret e tyre ata luten: “O Zot, mos e pėrshpejto
Kiametin”, sepse ai e di se pas varrit e presin
vėshtirėsitė mė tė mėdha e mė tė rėnda.
Ashtu siē
transmetohet nga i Dėrguari i Allahut se besimtari kur
pėrgėzohet me xhenet nė varrin e tij, shpreson tė
kthehet tek familja e tij t’i pėrgėzojė ata pėr
shpėtimin e tij nga zjarri dhe shpėrblimin me xhenet,
siē transmeton Xhabir bin Abdullah (Allahu qoftė i
kėnaqur me tė!) se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Kur
sheh besimtari se varri i tij ėshtė zgjeruar, thotė:
‘Lėrmėni tė pėrgėzoj familjen time’”. Ndėrsa nė njė
transmetim tjetėr thuhet: “Lėrmėni qė tė shkoj e tė
pėrgėzoj familjen time’’e i thuhet: “Bano aty.”
Allahu i
Lartėsuar na ka lajmėruar nė suren Jasin nė tregimin e
personit i cili bėnte pėrpjekje nė udhėzimin e popullit
tė tij, mirėpo ata e vranė atė, ndėrsa ai ftonte nė
besim nė Allahun dhe tė dėrguarve tė Tij, pasi e nderoi
Allahu atė duke e shpėrblyer me xhenet, shpresonte qė
populli i tij tė dinte pėr kėtė, nė mėnyrė qė tė
besonin. Allahu i Lartėsuar thotė: “Atij i ėshtė thėnė:
‘Hy nė xhenet!’ e ai tha: ‘Ah, sikur ta dinte populli
im, pėr ēka mė fali Zoti im dhe mė bėri prej tė
nderuarve!’’. Jasin, 26-27.
Shpresonte qė populli i tij, i cili e luftonte fenė e
Allahut dhe refuzoi t’i pėrgjigjet urdhrave tė Allahut,
tė dinin se si e shpėrbleu Allahu i Madhėrishėm.
Ndėrsa
dėshmori, me gjithė pozitat e larta qė i ka nė xhenet,
shpreson tė rikthehet nė kėtė botė, me qėllim qė tė
luftojė nė rrugėn e Allahut e tė vritet me dhjetėra
herė, duke e parė shpėrblimin e madh e nderet qė kanė
shehidėt tek Allahu.
Transmeton Enes bin Malik (Allahu qoftė i kėnaqur me
tė!) se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Asnjė njėri nuk
hyn nė xhenet e dėshiron tė kthehet nė kėtė botė, vetėm
shehidi, shpreson tė rikthehet e tė vritet me dhjetėra
herė, duke ditur shpėrblimin qė ka tek Allahu’’.
Ndėrsa
Xhabir bin Abdullah transmeton se i Dėrguari i Allahut e
takoi dhe i tha: “Po tė shoh tė brengosur, o Xhabir,
ēfarė ke?’ O i Dėrguar i Allahut, babai im ka rėnė
shehid, ėshtė vrarė nė Uhud, e ka lėnė familjen dhe
borxhe- iu pėrgjigja. Atėherė i Dėrguari i Allahut i
tha: ‘A tė tė pėrgėzoj se si e ka takuar Allahu babanė
tėnd?’ Gjithsesi-thashė. ‘Allahu, askujt nuk i ka folur
pėrveē pas mbulesės, e ringjalli babanė tėnd e i foli
dhe i tha: ‘O robi im, shpreso diēka, tė jap’ E ai tha:
‘O Zot, mė ringjall e tė vritem pėrsėri pėr hir Tėndin’.
Allahu i thotė: ‘Kam premtuar se nuk ka kthim mė’.”
Pastaj zbriti ajeti uranor: “Kurrsesi tė mos mendoni se
janė tė vdekur ata qė ranė dėshmorė nė rrugėn e
Allahut.’’Ali Imran, 169.
Dėshirat
e mėkatarėve
Ai i cili
nuk i zbaton urdhrat e Allahut tė Lartėsuar, i kalojnė
orė e ditė tė tėra nė zbavitje, lojė e nė pakujdesi, e
shtyn pendimin dhe shpreson njė jetė tė gjatė, e nuk e
din se vdekja mund t’i vijė papritmas, e kur vjen, nuk i
lejon personit tė kompensojė atė qė ka kaluar. Kėshtu
mbetet nė varr nė pėrkufizimin e veprave tė tij,
pendohet pėr atė qė i ka kaluar, shpreson shumė gjėra,
tė cilat nuk i bėjnė dobi nė kėto ēaste, a thua se ēfarė
shpreson dhe cilat do tė ishin dėshirat e tij nė kėto
momente (duke qenė nė varr)?
1.
Faljen, qoftė edhe dy rekatė.
I
vdekuri, i cili ka lėnė mangėt respektimin e Allahut,
shpreson tė rikthehet nė kėtė botė qė t’i fal qoftė
vetėm edhe dy rekatė. Transmeton Ebu Hurejra (Allahu
qoftė i kėnaqur me tė!) se i Dėrguari i Allahut kaloi
pranė njė varri e tha: “Kush ėshtė pronari i kėtij
varri?’’ Filani- i thanė. Atėherė tha: “Dy rekatė namaz
pėr tė janė mė tė dashura se kjo botė’’. Ndėrsa nė njė
transmetim tjetėr thuhet: “Dy rekatė tė shkurtra t’i
shtojė nė veprat e tij, tė cilat ju i nėnvlerėsoni, janė
mė tė dashura se kjo botė’’.
Ndaj,
dėshira mė e madhe e kėtij personi ėshtė t’i zgjatet
jeta qė t’i fal qoftė edhe dy rekatė, nė mėnyrė qė t’i
shtohen veprat e tij tė mira, ta kompensojė atė qė i ka
kaluar nga jeta e tij, duke mos punuar pėr Allahun.
A nuk
dėgjon porosinė e tė Dėrguarit duke na u drejtuar neve
tė gjallėve?
“Namazi
ėshtė puna mė e mirė, ndaj kush ka mundėsi, tė shtojė,
le tė shtojė’’.
Personi i
tillė, duke qenė nė varr, kuptoi shpėrblimin e namazit
dhe ndien keqardhje pėr ato ditė qė i ka kaluar jo nė
zbatimin e urdhrave tė Allahut, pėr ato kohė qė ka
kaluar nė lojė, zbavitje e pakujdesi.
Ja, pra,
vėrejmė se i Dėrguari i Allahut na lajmėron pėr dėshirėn
e kėtij tė vdekuri duke qenė nė varr, shpreson tė falet,
shpreson qė tė kthehet nė kėtė botė, qoftė edhe pėr pak
kohė, qė tė fal qoftė edhe dy rekatė e jo me shumė, nuk
dėshiron nga kjo botė vetėm faljen e dy rekatėve.
Subhanallah! Sepse ato dy rekatė tani janė mė tė dashura
se ēdo gjė.
Dėshira mė e madhe e atyre qė janė nė varre, ėshtė tė
rikthehen nė kėtė botė, tė jetojnė qoftė dhe njė orė,
madje njė minutė, tė kompensojnė atė qė u ka kaluar,
pendimin dhe veprat e mira, ndėrsa ne jemi tė
pakujdesshėm nė kohėn tonė, madje jetėn tonė kėrkojmė se
si ta e kalojmė kohėn, si tė na shkojė jeta mė shpejt,
e madje duke bėrė mėkate, e nuk dimė se ēfarė na ėshtė
fshehur nė varr.
2.
Dhėnia e lėmoshės.
Tė
vdekurit shpresojmė tė kthehen nė kėtė botė, qoftė edhe
momente tė caktuara qė tė japin sadaka pėr Allahun e
Lartėsuar, ashtu siē na lajmėron nė fjalėt e Tij: “Dhe
jepni nga ajo qė Ne u kemi dhėnė juve, para se ndonjėrit
prej jush t'i vijė vdekja, e atėherė tė thotė: ‘O Zoti
im, pėrse nuk mė shtyve edhe pak afatin (e vdekjes), qė
tė jepja lėmoshė e tė bėhesha prej tė mirėve!’ Po,
Allahu kurrsesi askėnd nuk e shtyn pėr mė vonė, kur atij
t'i vijė afati i vet. Allahu hollėsisht ėshtė i njohur
me atė qė ju punoni’’. Munafikun, 10-11.
Po,
kuptuan, por vonė, se lėmosha ėshtė prej veprave mė tė
dashura tek Allahu i Lartėsuar dhe largon hidhėrimin e
Tij. Njeriu do tė pyetet rreth pasurisė sė tij se si e
ka fituar e harxhuar, do tė shpresojnė kthimin nė kėtė
botė qė tė japin lėmoshė pasi e penguan ndaj tė varfrit
dhe e harxhuan atė nė kėnaqėsi tė ndryshme.
"O Zoti
im, pėrse nuk mė shtyve edhe pak afatin (e vdekjes), qė
tė jepja lėmoshė e tė bėhesha prej tė mirėve!"
Shpreson kthimin nė kėtė botė se e kuptoi se lėmosha
ėshtė prej veprave mė tė mira, siē na tregon Umer bin
Hattabi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) se i ėshtė thėnė
se veprat do tė krenohen e lėmosha do tė thotė: “Unė jam
mė e mira”.
3. Veprat
e mira.
Ndėrsa,
dėshira e tretė e tė vdekurve, ėshtė kthimi i tyre nė
kėtė botė, qoftė edhe pėr pak ēaste, qė tė punojnė
vepra tė mira, tė pėrmirėsojnė atė qė kanė prishur, tė
respektojnė Allahun nė tėrė atė qė kanė bėrė mėkat ndaj
Tij, ta pėrmendin Atė qoftė edhe njėherė, shpresojnė tė
shqiptojnė qoftė edhe njėherė fjalėn ‘subhanallah, la
ilahe il Allah’, por atyre nuk iu mundėsohet realizimi i
kėsaj dėshire.
“E kur ndonjėrit prej tyre i vjen vdekja, ai thotė: ‘O
Zoti im, mė kthe, qė tė bėj vepra tė mira e tė kompensoj
atė qė lėshova!’ Kurrsesi, (kthim nuk ka) e kjo ėshtė
vetėm fjalė qė e thotė ai, e ata kanė para tyre njė
perde (distancė periodike) deri nė ditėn kur
ringjallen.”
Muminun, 99-100.
Kjo ėshtė gjendja e tij me Allahun e Lartėsuar, kur e
godet vdekja, thotė:
"O Zoti im, mė kthe, qė tė bėj vepra tė mira e tė
kompensoj atė qė lėshova!"
Tė
vdekurve, u kaluan rastet nė kėtė botė, pasi e panė
botėn tjetėr dhe kuptuan se ēka i pret ata. Arritėn tė
kuptojnė se ata kanė humbur kohėn e tyre nė ato gjėra qė
nuk kanė dobi, kanė qenė nė begati tė shumta, por nuk
ditėn t’i shfrytėzojnė, e tani shpresojnė qoftė edhe pėr
njė vepėr tė mirė qė t’u peshojė nė peshojėn e veprave
tė mira, t’u zbusė vuajtjet e tyre, ta kėnaqin Allahun,
por nuk u mundėsohet.
E ne,
pėrderisa shpirtrat tanė janė nė trupat tanė, tė
shpeshtojmė pėrmendjen e Allahut.
A nuk e
di, lexues i nderuar, se i Dėrguari i Allahut na
urdhėroi me rastin e ngritjes nga gjumi ta falėnderojmė
Allahun, sepse Ai na ngjalli pas vdekjes dhe na mundėsoi
ta pėrmendim? Sepse gjumi ėshtė ndėrprerje e jetės dhe,
njėkohėsisht, pėrmendjes sė Tij.
Transmeton Ebu Hurejra (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!)
se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Kur dikush ngrihet
nga gjumi le tė thotė: ‘Falėnderimi i takon Atij i cili
ma ktheu shpirtin tim, mė begatoi nė trupin tim dhe mė
mundėsoi pėrmendjen e Tij’’’.
Kurse ne,
e kemi begatinė e jetės, andaj le t’i shtojmė tė mirat e
tė largohemi nga tė kėqijat, sepse me vdekjen tonė do tė
pendohemi pėr ēdo ēast qė kemi kaluar pa pėrmendjen e
Tij, ndaj tė shfrytėzojmė ēdo rast e ēdo moment tė jetės
sonė, para se tė pendohemi, para se tė shpresojmė pėr
atė qė shpresojnė tė vdekurit.
Ibrahim
bin Jezid el Abdij (Allahu e mėshiroftė!) thotė se mė
erdhi Rijah el Kajsij e mė tha: “O Ebu Is’hak, eja e t’i
vizitojmė banorėt e botės tjetėr” Shkova me tė dhe
arritėm tek varrezat, u ulėm, e mė tha: Ē’po mendon,
sikur t’u mundėsohej, ēfarė do tė shpresonte?” Thashė:
“Pėr Zotin, do shpresonte tė kthehej nė kėtė botė e tė
kėnaqej me respektimin e Allahut dhe tė kompensojė atė
qė i ka kaluar” Mė tha: “Po ja, ne jemi nė kėtė botė,
ndaj tė respektojmė Allahun e tė pėrmirėsojmė” Pastaj
zbriti dhe angazhohej, nuk jetoi gjatė derisa vdiq.
Me rastin
e vizitės sė varrezave, ndalu para varrit tė hapur dhe
kujto kėtė varr tė ngushtė, imagjino se je brenda tij,
tė ėshtė mbyllur dera, tė lėshohet dheu, kthehen familja
dhe fėmijėt, varri tė ka mbuluar me errėsirėn e tij, nuk
sheh vetėm veprat e tua, a thua vallė ēfarė shpreson nė
kėto ēaste tė pakėndshme?
A nuk
shpreson tė rikthehesh nė kėtė botė qė tė punosh mirė,
tė falėsh qoftė njė namaz, shqiptimin e fjalės ‘subhanallah’,
e ti vėlla i dashur akoma je nė jetė, je i shėndoshė,
ndaj puno mirė, para se tė vijė vdekja, para se tė
dėshirosh e s’ka kush tė pėrgjigjet.
Kur tė
vendosesh nė varr, as nuk ke pėr ty kthyer nė kėtė botė,
as nuk do tė shtohen tė mirat e tua, vetėm nėse ke bėrė
ndonjė vepėr qė vazhdon shpėrblimi i saj edhe pas
vdekjes tėnde.
O rob i
Allahut, ne jemi nė botėn nė tė cilėn punohet, ndėrsa
ahireti ėshtė botė e shpėrblimeve, andaj kush s’punon
kėtu ka pėr t’u penduar atje. Ēdo ditė mė tepėr qė jeton
ėshtė begati e madhe pėr ty. Mos e humb atė nė gjėra qė
nuk ėshtė i kėnaqur Allahu i Lartėsuar, sepse dėshira mė
e madhe e tė vdekurve nė varre ėshtė tė rikthehen nė
kėtė botė e tė jetojnė vetėm njė ēast e tė kompensojnė
atė qė u ka kaluar, por kjo assesi nuk do tė ndodhė.
Vėlla i
dashur, nėse i viziton varrezat, apo e pėrcjell kufomėn,
mos u bė prej atyre tė pakujdesshmėve, por pėrkujtoji
dėshirat e atyre tė vdekurve rreth teje, tė cilėve u
ėshtė ndėrprerė puna, prandaj shfrytėzo momentet e jetės
nė vepra tė mira, pėr tė mos u bėrė nesėr prej tė
vdekurve e tė dėshirosh sikur dėshirojnė disa prej tyre.
Nėse tė shkon mendja pėr tė bėrė mėkat, pėrkujtoi ata,
pėrkujtoi dėshirat e tyre tė rikthehen nė kėtė botė e tė
bėjnė mirė;e ti si mendon tė bėsh mėkat?!
Kur je i
vetmuar, pėrkujtoji dėshirat e tyre…
Kur tė
kaplon lodhja nga adhurimet, pėrkujtoi dėshirat e tyre…
Rebi bin Hejthem (Allahu e mėshiroftė!) gropoi njė varr
brenda shtėpisė sė tij, e kur zemra e tij jepej pas
kėsaj bote, kur i ngurtėsohej zemra, zbriste nė tė, e
kur shikonte errėsirėn e saj, fillonte tė bėrtiste: “O
Zoti im, mė kthe!’’
Familja e tij e dėgjonte dhe ia hapnin, e dilte nga
gropa.
Njė
natė, zbriti nė tė, e mbuloi veten, e kur e pa errėsirėn
filloi tė bėrtiste:
“O Zot, mė kthe!’’,
poraskush
nga familja e tij nuk e dėgjoi, pas njė kohe e dėgjoi
gruaja e tij, shpejtoi dhe e nxori. Me kėtė rast tha:
“Puno, o Rebi, para se tė thuash: ‘O
Zoti im, mė kthe!’
e nuk ka kush tė pėrgjigjet.”
Vėrtet,
njeriu gėzohet kur i vijnė tė mirat, duke qenė nė varr,
nga i afėrmi, miku apo shpėrblimet e ndonjė diturie qė
ka lėnė pas, ose pėr shkak tė dhėnies sė lėmoshės, e i
Dėrguari i Allahut (lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė
mbi tė!) ka pėrgėzuar se njė grup i njerėzve i arrijnė
shpėrblimet edhe pas vdekjes sė tyre.
Ebu
Umamete transmeton se i Dėrguari i Allahut ka thėnė:
“Katėr personave u arrin shpėrblimi edhe pas vdekjes sė
tyre: kush vdes duke luftuar nė rrugėn e Allahut, ai qė
mėson ndonjė dije e punohet sipas saj, sadakaja e
pėrhershme, dhe ai i cili lė pas tij fėmijė qė luten pėr
tė’’. Ata kanė vdekur, por veprat e tyre nuk kanė
vdekur.
I lumtur
ėshtė ai qė ka vdekur e me tė kanė pėrfunduar edhe
mėkatet, ndėrsa i mjerė ėshtė ai qė ka vdekur, por
mėkatet i vazhdojnė edhe pas vdekjes.
O rob i
Allahut, fjalėn ‘dėshirat e tė vdekurve’, gjithmonė
pėrkujtoje, tė jetė nė imagjinatėn tėnde, sepse ėshtė
ndihmės mė i mirė pėr vepra tė mira dhe shtimin e tyre.
Dije, se
ēdo ēast qė tė kalon nga jeta jote, me miliona tė vdekur
e shpresojnė atė, qė ta shfrytėzojnė nė vepra tė mira,
duke u penduar tek Allahu, madje duke pėrmendur Atė
vetėm edhe njėherė, por …
Allahu i Lartėsuar thotė: “Dhe
tė mos thotė ndokush: ‘O i mjeri unė qė kam lėnė mangėt
respektimin ndaj Allahut dhe kam qenė prej atyre qė
talleshin!’ Ose tė thotė: ‘Ah, sikur tė mė kishte
udhėzuar Allahu (nė rrugė tė drejtė) e tė kisha qenė
prej atyre qė janė tė ruajtur!’ Apo, kur ta shohė
dėnimin tė thotė: ‘Sikur tė isha kthyer edhe njėherė e
tė isha bėrė prej atyre bamirėsve!’ Jo, ty tė patėn
ardhur argumentet e Mia, e ti i pėrgėnjeshtrove ato, u
bėre kryeneē dhe ishe prej atyre qė nuk besuan. E ata qė
bėnė gėnjeshtėr ndaj Allahut, do t’i shohėsh nė Ditėn e
Kiametit, fytyrat e tyre tė nxira. A nuk ėshtė nė
xhehenem vendi i arrogantėve? Ndėrsa Allahu do t’i
shpėtojė me atė suksesin e tyre ata qė kishin qenė tė
ruajtur. Ata nuk do t’i kapė e keqja e as nuk do tė jenė
tė shqetėsuar’’.
Zumer, 56-61.
Po, si
t’ua lehtėsojmė, sė paku, vuajtjet e dhimbjet e tė
vdekurve? Duke bėrė dua (lutje), tė kėrkojmė falje pėr
ta, tė japim lėmoshė. Kėto janė dhurata mė tė mira qė
mund t’u dhurojmė e t’u arrijnė atyre. Ebu Hurejra
(Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) transmeton se i
Dėrguari i Allahut (lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut
qoftė mbi tė!) ka thėnė: “Njeriut do t’i ngrihet pozita
nė xhenet, e do tė thotė: ‘Si ndodhi kjo?’ Do t’i
thuhet: ‘Me lutjen e fėmijės tėnd’”.
Bėj lutje
pėr ata tė vdekur, e sidomos pėr prindėrit, me shpresė
se do tė ketė kush tė lutet edhe pėr ty pas vdekjes
tėnde.
E lusim
Allahun e Lartėsuar me emrat e Tij tė bukur, me cilėsitė
e Tij tė larta qė tė na mundėsojė tė pėrgatitemi pėr
botėn tjetėr e mos tė na bėjė prej atyre qė do tė
pendohen nė varret e tyre!