Njohje e shkurtėr me Maldivėn

Republika e Maldivės konsiderohet si njė arkipelag nė formė drejtkėndėshi, ku dominojnė ishuj tė shumtė koralorė, tė cilėt shtrihen nė Oqeanin Indian. Republika e Maldivės shtrihet nė jugperėndim tė Indisė dhe Sri Lankės. Ky vend pėrbėhet nga mė shumė se 1000 ishuj tė ndarė nė 19 krahina, (nė ujdhesa tė ndara).

Kryeqyteti i Maldivės ėshtė "Mali" dhe shkruhet: "Maleh"¹.

Banorėt e Maldivės flasin gjuhėn e tyre, tė ashtuquajtur "Sunhali" si dhe gjuhėn angleze, mirėpo si gjuhė zyrtare konsiderohet gjuha "Sunhali". Gjuha arabe konsiderohet si gjuhė e tretė e kėtij vendi, e cila ėshtė e pėrhapur te dijetarėt dhe te studentėt e mėsimeve islame. Banorėt e vendit janė tė ndarė nė tri raca (origjina):

1- Racė Sunhali
2- Racė Dirafdi|
3- Racė Arabe²

Kur flasim pėr besimet fetare si dhe shkollat juridike nė shtetin e Maldivės, mund tė themi se tė gjithė banorėt e kėtij vendi i pėrkasin besimit islam dhe praktikojnė shkollėn juridike shafiite (medhhebin shaafii). Po ashtu, nė kėtė vend, krahas muslimanėve, vėrejmė njė numėr tė vogėl besimtarėsh tė krishterė. Banorėt vendas, pėr tė gjitha problemet dhe ēėshtjet e tyre jetėsore gjykohen sipas legjislacionit islam. Meqenėse feja islame ėshtė fe zyrtare e shtetit, nuk ua lejon tė drejtėn e kombėsisė atyre qė janė jomuslimanė. Banorėve tė Maldivės qė u pėrkasin feve tė tjera u lejohet e drejta e qėndrimit ne kėtė vend si dhe e drejta e punėsimit³.

Maldivė ėshtė vendi i dytė islam pas Indonezisė. Ėshtė shtet republikan. Dikur ishte nėn sundimin e Britanisė sė Madhe dhe nė vitin 1965 fitoi pavarėsinė. Ėshtė vend shumė i nxehtė dhe me lagėshtirė. Ekonomia e Maldivės ėshtė e varur nga peshkimi dhe turizmi. Po ashtu ka tė ardhura nė fushėn e pemėtarisė, si: arrė indie dhe fruta, ndėrsa pėrqindja e punimit tė tokės ėshtė vetėm 10%. Ndėrsa 80% e fuqisė punėtore ėshtė e pėrqendruar nė sektorin e peshkimit. Tė ardhurat vjetore pėr njė person arrijnė shumėn: 600$. Rinia e Maldivės ėshtė e shkolluar. Vetėm 7% nuk njohin shkrim leximin.

Dikur, banorėt e Maldivės kishin pranuar Budizmin. Prezencėn e kulturės dhe traditės budiste nė Maldivė e vėrtetuan gjurmimet e lashta arkeologjike, tė bėra gjatė mijėvjeēarit tė parė. Tani ka mbaruar zbulimi i disa statujave dhe ikonave budiste dhe ky zbulim nxiti shtimin e marrėdhėnieve tė mira kulturore mes Maldivės dhe Indisė.⁴

Nė vitin 85 hixhrij (704 tė erės sonė) u ndriēuan ishujt e Maldivės me dritėn e Islamit. Feja islame u pėrhap pėrmes tregtarėve arabė, tė cilėt kishin arritur nė ato ujdhesa dhe nė mes tė shekullit pesė hixhrij, banorėt e Maldivės nė pėrgjithėsi pėrqafuan fenė e vėrtetė islame, sė bashku me mbretin (sulltanin) e kėtij vendi. Thirrėsi (daa'i) qė derdhi mundin e tij nė hapjen e Islamit ishte "Ebu El-berekaat Juusuf El-beririj", i cili kishte ardhur nė Maldivė nga popujt e "Berir El-kaatinin" nė Afrikėn Veriore. Dhe Sulltani i Maldivės e emėroi veten e tij mė emėr islam: Muhammed bin Abdilah, pasi emri i tij para ardhjes sė Islamit ishte: (Taaruumaa Santaaraa Sexhiinaanuu –طاروما سانتارا سجينانوا).
Pėr kėtė arsye, ky vend konsiderohet prej shteteve tė cilat e pranuan udhėzimin islam me kėshillė dhe shembuj tė mirė.

Shėnim i pėrkthyesit⁵

Shteti i Maldivės ėshtė vend me njė sipėrfaqe tė vogėl gjeografike. Numri i saktė i ishujve ėshtė 1192. Prej tyre, 200 janė tė banuar me banorė vendas, kurse 87 tė tjerė janė vetėm pėr relaksifikime dhe vizitorė tė huaj, e veēanėrisht pėr vizitorėt evropianė. Sipas burimeve gjeografike, Republika e Maldivės ka 26 rajone, mirėpo vetėm 19-tė prej tyre administrohen nga ky shtet dhe pėr kėtė arsye autori i librit, Muhammed Awed, ka cekur vetėm 19 si ishuj dominues tė kėtij vendi. Presidenti i kėtij vendi ka mbaruar studimet nė Egjipt dhe nė pasaportėn e Maldivės nė gjuhėn arabe shkruan: Republika e Maldivės.

Pėrktheu: Mr. Fehim Dragusha
25.1.2009