3. Agjėrimi pėr tė cilin ėshtė zotuar i vdekuri[1]

Agjėrimi pėr tė cilėn zotohet (bėn nedhėr)[2] muslimani, por nuk ka arritur ta kryejė atė zotim pėr shkak tė vdekjes. Transmetohet nga Aishja se Resulullahu (salallahu alejhi ue selem) ka thėnė:

“من مات وعليه صيام، صام عنه وليه”.)أخرجه البخاري, ومسلم(

“Kur tė vdesė njeriu duke pasur pėr sipėr agjėrim, ia kompenson me agjėrim pėrgjegjėsi i tij.”[3]

Gjithashtu, transmetohet nga Abdullah Ibėn Abasi se vjen njė njeri te Muhamedi (salallahu alejhi ue selem) dhe e pyet: “O i dėrguar i Allahut, nėna ime ka vdekur duke pasur obligim agjėrimin e njė muaji, a ta kompensoj nė vend tė tij? Muhamedi (salallahu alejhi ue selem) thotė: “Nėse nėna jote do tė kishte ndonjė borxh a do ta kompensoje ti pėr tė? Ai tha: “Po.” Pastaj thotė: “Borxhi i Allahut ėshtė edhe mė primar tė kompensohet.”[4]

Sqarim

Ėshtė e nevojshme tė cekim kėtu se disa nga ulematė kanė lejuar qė t`i kompensohet tė vdekurit agjėrimi, qoftė ai i zotuar (nedhėr) apo i Ramazanit.[5]

Kurse Imam Ebu Hanife dhe disa tė tjerė kanė thėnė se nuk ka kompensim me agjėrim as pėr nedhėr, as pėr Ramazan, por kompensimi bėhet vetėm me kefaret (ushqim njė tė varfėr pėr ēdo ditė).

Ibėn Ebil Iz Hanefi thotė: “Por Ebu Hanifja (Allahu e mėshiroftė!) thotė se kompensimi pėr tė vdekurin bėhet me ushqim e jo me agjėrim, duke argumentuar me hadithin e Ibėn Abasit dhe kjo ēėshtje ėshtė e njohur nė librat e fikhut.”[6]

Hadithi me tė cilėn argumenton Ebu Hanifja (Allahu e mėshiroftė!) ėshtė: “Mos tė falet asnjėri pėr tjetrin dhe mos tė agjėrojė asnjėri pėr tjetrin, por (pėr tė kompensuar) le tė ushqejė pėr ēdo ditė sa njė mud (katėr grushta) grurė.”[7]

Pra, ashtu siē e vėrejtėm hadithet nė kėtė janė tė ndryshme disa lejojnė e disa ndalojnė. Mendimi i saktė ėshtė ai me tė cilėn bėhet bashkimi i tė gjitha haditheve.

Mendimi mė i saktė dhe mė tė cilėn punohet me tė gjitha hadithet, tė cilat ekzistojnė nė kėtė mesele ėshtė se lejohet tė kompensohet agjėrimi nedhėr (i zotuar) pėr tė vdekurin, kurse agjėrimi obligativ (i Ramazanit), kompensohet me ushqim. Ky qėndrim ėshtė edhe thėnie e Abdullah Ibėn Abasit, Lejth ibėn Sadit, Ebu Thevrit, Ibėn Kajimit dhe dijetarė tė tjerė.[8] Allahu e di mė sė miri.

Nė fund tė kėsaj ēėshtje vetėm dėshirojmė t`ia bėjmė me dije lexuesit se kompensimi i nedhrit me agjėrim pėr tė vdekurin nuk ėshtė i detyruar pėr tė afėrmit, por lejohet apo mė mirė tė themi preferohet. Nėse ata nuk i agjėrojnė kėto ditė, u lejohet atyre t`i kompensojnė kėto ditė duke shpaguar me ushqim numrin e ditėve dhe kjo mund tė bėhet ose duke nxjerrė nga pasuria qė ka lėnė i vdekuri apo qoftė edhe nga pasuria e tė afėrmve tė tij.