ėshira jonė nuk ėshtė e paracaktuar e ekzistencės sonė e as
vdekja nuk ėshtė njė cak i paralėnė nga vetė ne. Jeta na
duket pothuajse e pasosshme e sidomos kur gjėrat shkojnė
ashtu si neve na pėlqen. Pėrderisa ngutemi tė preokupuar me
gjėrat e pėrditshmėrisė sonė shumė pak jemi tė vetėdijshėm
pėr ironinė se e gjithė kjo njė ditė do tė marrė fund.
Shumica e religjioneve tė botės pajtueshėm me besimet e tyre
parathonė jetėn pas vdekjes. Dita e gjykimit ėshtė njėra nga
pjesėbesimit fundamentale tė muslimanėve, tė tė krishterėve
dhe ēifutėve. Hindusėt poashtu e kanė idenė pėr
reinkarnacionin e tyre tė stėrgjatė i cili megjithatė
pėrfundon me ribashkimin final dhe ekzistencės supreme.
Nėse pėrfundimisht besojmė nė Ditėn e Gjykimit, atėhere ēdo
vepėr e mirė qė e shton imanin tonė do tė ishte lehtė e
pranueshme pėr ne. Tė pėrkujtojmė kalimthi rrėfimin e
profetit Ibrahim (Paqja e Allahut qoftė mbi tė!) tė dhėnė nė
Kuran kur flitet se si ai dėshiroi tė dinte nė ēmėnyrė
Allahu i ringjall tė vdekurit. Ai vėrtetoi besimin e tij nė
faktin se njė fat i tillė pėr njeriun ėshtė i paikshėm,
mirėpo shprehu interesimin pėr njė dėshmi e cila do ta
kishte shuar kureshtjen e tij. Atėhere Zoti ia mundėsoi atij
tė jetė vėrtetė dėshmitar i njė mrekullie. Me mendimin se
nje profet i madh siē ishte Ibrahimi (alejhi selam) nuk e
fshehu kureshtjen e tij pėr dėshmi qetėsuese, natyrisht se
ne njerėzit e thjeshtė ndjejnė nevojė pėr argumente edhe mė
tė mėdha. Kjo veēanarisht kėrkohet nė botėn e sotme kur njė
numėr i madh i besimeve kanė pėsuar rrėnim si pasojė e tė
arriturave shkencore. Fatmirėsisht te muslimanėt progresi nė
shkencė vetėm se solli sqarime dhe u dha kuptim tė ri disa
ajeteve tė paqarta kuranore. Andaj Kurani mbetet tė qėndrojė
edhe mė tutje mbi librat e tjerė religjioz me plotninė e
autoritetit tė njė libri vėrtetėsisht tė shpallur nga Zoti.
Ekziston vetėm njė version i Kuranit. Madje qoftė kritikėt e
Islamit detyrohen tė pranojnė se ėshtė i vetmi nga tė gjithė
librat e shenjtė qė mbeti i pandryshuar qysh nga zbritja e
parė tė dėrguarit tė fundit Muhamed (Paqja dhe bekimi i
Allahut qofshin mbi tė!) para 14 shekujve. Eksiztojnė shumė
ajete nė Kuran qė pėrshkruajnė fakte shkencore, tė cilat
janė arritur tė zbulohen vetėm nė njėqind vitet e fundit.
Nė kėto ajete gjendet njė ndėrlidhje pėrsoshmerisht e
pakundėrshtueshme gjatė pėrshkrimit tė fenomeneve tė
ndryshme. Aty me pricizitet tė plotė bėhet fjalė pėr ide qė
nė mėnyrė mahnitėse pėrkojnė me rezultatet e hulumtimve mė
bashėkohorė tė universit.
Hyrje nė Kozmologji
Tentimi i paramendimit tė asaj se si e ardhmja e gjithėsisė
lidhet me Ditėn e Gjykimit shpie te domosdoja e njoftimit tė
sadopakshėm me kozmologjinė. Nė vijim do tė bėjmė fjalė
rreth krijimit tė gjithėsisė, gjendjes sė tanishme tė saj
dhe versioneve tė sė ardhmes qė na pret.
Vitet e Dritės
Hapėsira e pamatshme e gjithėsisė bėri tė nevojshme njėsimin
e distancės (ndėrmjet trupave qiellorė) me vite drite. Viti
i dritės paraqet distancėn tė cilėn e kalon drita brenda njė
viti me shpejtėsi 300 000 km/s. Largėsia e diellit nga toka
ėshtė tetė minuta me shpejtėsi drite. Pas Diellit, ylli mė i
afėrt me Tokėn gjendet nė distancė prej katėr vjet drite.
Kurse pėr tė kaluar nga njėri skaj i galaktikės sonė nė
tjetrin, nevojiten 150 000 vjet dritė. Distanca mesatare
ndėrmjet galaktikave ėshtė pėrreth dhjetė milion vjet drite.
Me qindra bilion galaktika tė tilla janė pjesė pėrbėrėse e
kėsaj gjithėsie jashtėzakonisht tė paskaj.
Galaktikat shpėrhapėse
Nėse drita qė arrin nė tokė larg prej galaktikave tė tjera,
analizohet nė spektroskop atėhere do tė arrihet njė
pėrfundim i ēuditshėm se galaktikat janė duke u larguar nga
ne me njė shpejtėsi tejet tė madhe. Sa mė e madhe tė jetė
largėsia e njė galaktike prej asaj tonės aq mė e madhe do tė
jetė shpejtėsia e largimit tė tyre. Njė lėvizje e tillė e
galaktikave i detyrohet ekspansionit (zgjerimit) tė
gjithėsisė. Gjithėsia thuhet se u krijua nga njė shpėrthim i
hatashėm qė njihet si Eksplodimi i madh dhe gjendet nė
zgjerim e sipėr, qysh atėhere.
Gjithėsia nuk mund tė krahasohet vetėm si njė sferė e
pėrbėrė prej galaktikave qė largohen vazhdimisht nga njėra
tjetra nė bashkėsinė e pafund tė hapėsirės. Ajo ėshtė si njė
balonė me shumė pika nė tė, ku secila prej tyre pėrfaqėson
njė galaktikė. Sipėrfaqja dydimensionale e hapėsirės e kėsaj
balone imagjinativisht pėrfaqėson tre dimensionet e
hapėsirės e qė zgjerohet nė dimensione edhe mė tė larta, ēka
faktikisht tejkalon kapacitetin tonė pėrceptues.
Ardhmėria e Gjithėsisė
Nuk dihet ende nėse gjithėsia do tė vazhdojė zgjerimin e saj
tė pandalshėm apo nėse do tė vijė ēasti i kontraktimit (pėrmbledhjes)
sė saj. Nė secilėn nga kėto dy raste ardhmėria e banorėve tė
gjithėsisė do tė jetė jopremtuese nė zbrazėtinė e saj. Nėse
mirret se ekspancioni edhe mė tej vazhdon, atėhere pas disa
biliona vjetėsh gjithė energjia e Diellit dhe e yjeve do tė
shpenzohet dhe ēdo gjė do tė pėrfundojė nė ftohtėsinė e
vdekjes. Ndėrkohė mbetet boshsia e hapėsirės qė edhe mė tek
ekspansionohet. Alternativa e ekzistimit tė mjaftueshėm tė
materies dhe e ndalimit nė ēastin kritik tė zgjerimit tė
mėtejshėm shpie deri te faza kontraktive e gjithėsisė. Kjo
fazė ka si pėrfundim gjendjen e stėrngjeshur tė materies me
njė temperaturė jashtėzakonisht tė lartė e qė njihet si
Kolapsi i madh. Kjo do tė shkatėrronte tė gjitha format e
mundshme tė njohura nga ne. Pėrveē kėtyreve dy versioneve tė
lartcekura depressive dhe qė shpien nė paqėllimėsi, ekziston
edhe versioni i tretė. Disa fizikantė besojnė se koha mund
tė prapėsohet nė momentin kur gjithėsia do tė nisė
kontraktimin e saj. Ky version ka ngjashmėri tė dukshme me
pėrshkrimin kuranor tė Ditės sė Gjykimit.
Tani le ti kthehemi pėrsėri zhvillimit etapor tė gjithėsisė.
Do tė mundohemi tė sqarojmė se si e tėrė kjo shpie deri te
fundi, i cili lidhet me njė fillim tjetėr e qė ėshtė Dita e
Gjykimit. Pajtueshmėria ndėrmjet kozmologjisė dhe shpalljes
kuranore do tė bėhet vetėvėrtetuese.
Pėr disa njerėz shkenca nė shekullin
XX
i ka zėnė vendin mrekullive dhe feja nuk ėshtė asgjė mė
shumė se njė kulturė interesante e trashėguar prej tė
kaluarės. Fakti qė mė sė shpeshti anashkalohet ėshtė se Zoti
caktoi ligjet e gjithėsisė mbi tė cilat bazohet shkenca dhe
teknologjia sot. Fizikantėt dhe kozmologėt nga tė katėr anėt
e botės janė duke punuar drejt njė botėkuptimi mė
kuptimplotė tė strukturės sė universit. Megjithatė pėr
jobesimtarėt ekzistenca e kėsaj gjithėsie ėshtė e paqėllim.
Sipas tyre ky plan funksionues i universit ėshtė i
rastėsishėm dhe ligjet e saj janė tė pacak. Ndėrkaq, sipas
pikpamjeve islame, universi ėshtė krijuar pėr njė qėllim kur
edhe do tė pushojė sė qeni. Maurice Bucaille, autori i
veprės Bibla, Kurani dhe shkenca thotė: Nuk ekziston as
edhe njė gabim i vetėm shkencor nė Kuran. Nuk do tė duhej
tė befasoheshim nėse sot kur bota ėshtė e dhėnė e tėra pas
shkencės e vėrteta pėr Ditėn e Gjykimit tė dal nė shesh nė
sajė tė dijenive shkencore nė Kuran.
Ne do tu bėjmė atyre tė mundshme qė tė shohin argumentet
Tona nė horizonte dhe nė veten e tyre derisa tu bėhet e
qartė se ai (Kurani) ėshtė i vėrtetė, A nuk mjafton qė Zoti
yt ėshtė dėshmitar pėr ēdo gjė? (Fusilet, 53)
Ringjallja krahasohet me
pėrtritjen e tokės shterpė
Allahu ėshtė Ai qė i lėshon erėrat, e ato i lėkundin retė
dhe Ne i derdhim ato nė njė vend tė thatė dhe me atė ujitje
e ngjallim tokėn pas vdekjes sė saj. Ja, kėshtu ėshtė
ringjallja. (Zumer, 9)
Tė ngriturit e reve dhe rritja e bimėve pas shiut nuk janė
mrekulli, mirėpo i detyrohen ligjeve tė ndryshme fizike dhe
biokimike. Ajetet kuranore pohojnė se ringjallja pas
vdekjes, poashtu, bazohet nė disa ligje fizike pėr tė cilat
ne ende nuk jemi vėnė nė dijeni. Pashmangshėm besojmė se
Allahu ėshtė Krijues i tė gjitha ligjeve tė universit.
Eksplodimi i madh
Gjithėsia u krijua para biliona vjetėsh nga njė eksplodim i
hatashėm i ashtuquajtur Eksplodimi i madh. Ky fakt
pėrmendet nė Kuran nė ajetet vijuese: A nuk e dinė ata, tė
cilėt nuk besuan se qiejt e toka ishin tė ngjitura, e Ne i
ndamė ato tė dyja dhe ujin e bėmė bazė tė jetės sė ēdo sendi,
a nuk besojnė? (Enbija, 30)
Konkluza pėr Eksplodimin e madh dhe origjinėn ujore tė
jetės u bė nga ana e jomuslimanėve (ata qė nuk besuan). Nė
fillim e tėrė materia dhe hapėsira (qiejt) ishin tė
bashkangjitura nė unifikimin e njė pike (njė pjese) tė
vetme. Pastaj ēdo gjė u nda e u shpėrnda. Tė dhėnat
vėrtetuese tė Eksplodimit tė madh sot janė aq vėrshuese sa
qė kjo mirret si njė fakt e jo vetėm njė teori.
Ekspansioni i Gjithėsisė
Gjithėsia ka pėsuar zgjerim tė vazhdueshėm qysh nga ēasti i
krijimit tė saj. Ky zbulim epokal u bė nga njė astronom,
Huble, nė fillimin e shekullit qė sapo kaloi. Mirėpo njė
fenomen i tillė gjithashtu ėshtė paraparė nga Teoria e
Pėrgjithshme e Relativitetit e Einsteinit.
Kontraksioni i gjithėsisė dhe zbrasja e kohės
Koha ėshtė njė nga misteret mė tė pakapshme tė universit.
Askush nuk di tė pėrcaktojė se ēfarė ėshtė koha nė tė
vėrtetė. A. Einstein pohon se koha ėshtė diēka qė ne e masim
me orė. Nė shpejtėsi tepėr tė larta koha kalon mė ngadalė,
ndėrkaq ndalet fare nė shpejtėsinė e dritės. Koha ka vetėm
njė kah; ajo shkon gjithmonė nga ardhmėria. Ne shohim shiun
duke rėnė nga qielli, gjėrat duke u thyer, njerėzit se si po
mplaken dhe si po vdesin. Ne kurrė nuk shohim ndonjė gotė
duke u ēthyer ose dikė qė kthehet prap pasi qė tė ketė
vdekur. Mirėpo fizikantėt siē janė Michael Ber, Thomas Gold
dhe Steven Hawking dhanė mendimin se nė ēastin kritik tė
kontraktimit tė gjithėsisė koha mund tė zprapset nė tė
kundėrtėn e kahut tė saj. Ajetet kuranore paralajmėrojnė se
njė ditė do tė nisė kontraktimi i gjithėsisė dhe atėherė
Dita e Gjykimit: (Pėrkujto) Atė ditė kur Ne e palojmė
qiellin sikurse palimi i fletėve nė libėr. Ashtu sikundėr e
kemi filluar krijimin (tuaj) e rikthejmė. Ky ėshtė obligim
Yni, e Ne e bėjmė kėtė (Enbija, 104)
Nė ajetet e lartpėrmendura, kontraktimi i universit ėshtė
krahasuar me palimin e fletėve tė librit. Kjo ndodh kur
bėhet zbrasja e kohės. Prapėsimi i kohės do ta ngjallė
njeriun nga varri. Ēdo gjė do tė pėrsėritet prej fillimi,
meqėnėse ēdo gjė ka qenė e regjistruar nė kohė:
Nuk ka asgjė tė fshehur nė qiell e as nė tokė, e tė mos
jetė e shėnuar nė librin e sakt (dijen e Zotit) (Neml, 75)
Pasiqė historia e tokės pėson kthim nė kohė, popujt poashtu
do tė kthehen njėri pas tjetrit. Tė gjitha veprat e mira dhe
tė kėqija tė njeriut si dhe tė popujve do tė dalin nė shesh
pėrgjatė kohės qė zprapset.
Dhe (atė ditė) e sheh secilin popull tė gjunjėzuar, secili
popull thirret te libri i vet (shėnimet e veprave). (U
thuhet): Sot shpėrbleheni me atė qė keni vepruar.
Me zprapsjen e tillė tė kohės njerėzve u mundėsohet tė
shohin ēka patėn bėrė nė kėtė botė. Ata nuk do tė mund tė
kenė ndikim nė lėvizjen e duarve tė tyre, kėmbėve, gojės dhe
syve tė tyre. Tė gjitha gabimet dhe gjėrat e mira qė i ka
bėrė njėherė njeriu do tė pėrsėriten prap prej tij. Kėshtu
duart, kėmbėt dhe tė tjera pjesė tė trupit do tė bėhen
dėshmitarė kundėr tij para Allahut dhe nė prani tė engjėjve.
Njeriut nuk i mbetet asnjė mundėsi mohimi kundrejt veprave
tė tij tė kėqija.
Atė ditė kur dėshmojnė kundėr tyre gjuhėt e tyre, duart dhe
kėmbėt e tyre pėr atė qė ata kanė punuar (Nur, 24)
Ne u tėrhoqėm juve (idhujtarėve) vėrejtjen pėr njė dėnim tė
afėrt, nė ditėn kur njeriu (besimtar) shikon se ēka i kanė
sjellė duart e veta, e jobesimtari thotė: Ah, sa mirė do tė
ishte pėr mua sikur tė isha dhe! (Nebe, 40)
Dhe kur tė dėrguarve u ėshtė caktuar koha (pėr tė
dėshmuar) (Murselat, 11)
Ska vullnet tė lirė nė gjithėsinė e kontraktimit
Njeriut i ėshtė dhėnė vullnet i lirė tė zgjedhė ndėrmjet tė
mirės dhe tė gabuarės nė jetėn e gjithėsisė sė fazės
ekspansive. Ndėrkohė, ēdo vepėr e tij regjistrohet nė kohė.
Mirėpo me gjithėsinė e fazės kontraktive nuk do tė ketė
vullnet tė lirė veprimi dhe askush nuk do tė ketė fuqi pėr
tu bėrė dėm apo dobi tė tjerėve.
Ėshtė dita kur askush, askujt nuk do tė mund ti ndihmojė
asgjė; atė ditė e tėrė ēėshtja i takon vetėm Allahut.
(Infitar, 19)
Zprapsja e gravitetit
Graviteti i detyrohet disa minuta diferencė kohės nė lartėsi
tė ndryshme mbidetare. Koha kalon papėrfillshėm mė shpejt nė
majė tė maleve nė krahasim me nivelin e detit. Ky ndryshim
nė kohė i pavėrejtshėm pėr ne mund tė matet me ndihmėn e
orės atomike. Nėse koha zbrapset nė fazėn kontraktive tė
universit, atėhere ky ndryshim kohe do tė zbrapset,
gjithashtu. Kjo do tė shkaktojė zbrapsjen e gravitetit duke
krijuar njėherėsh tėrmet katastrofal tė paparė ndonjėherė.
Kur tė dridhet toka me dridhjen e saj tė fuqishme
(Zelzele, 1)
E kur tė fryhet nė surė njė e fryeme. Dhe tė ngrihen toka e
kodrat e ti mėshojnė njėra-tjetrės me njė tė goditur
(Haka: 13,14)
Dita kur qielli tė bėhet si kallaji i shkrirė. Kodrat tė
bėhen si leshi i lėnurur (Mearixh: 8,9)
Pėrkundėr zprapsjes sė gravitetit masa e Tokės nuk do tė
shpėrbėhet e tėra, meqėnėse zbrapsja e kohės do tė shprė
tė gjitha gjėrat dhe ēėshtjet nė vendet e tyre tė mėparshme.
Toka bosh pėrbrenda
Zprapsja e gravitetit do ta detyrojė tokėn tė hedh jashtė
gjithė materien e saj tė brendshme dhe tė shndėrrohet nė njė
top gjigant, por bosh pėrbrenda.
Dhe kur toka tė shtrihet mė gjerėsinė e saj. E tė nxjerr
ēka ka brenda e tė ēlirohet (Inshikak: 3,4)
Qendra qiellore nė zgavrėn tokėsore
Meqenėse zprapsja e gravitetit e shndėrron nė strukturė
zgavrore, qielli poashtu do tė gjendet nė qendrėn e zgavrės
tokėsore.
Ditė kur toka ndryshohet nė tjetėr tokė, e edhe qiejt (nė
tė tjerė qiej), e ata (njerėzit) tė gjithė dalin sheshazi
para Allahut, Njė, Mbizotėrues (Ibrahim, 48)
Ajetet qė pasojnė, paraqesin kuptueshėm pėrshkrimin e Ditės
sė Gjykimit. Dita e Gjykimit fillon me tėrmetin pėrfundimtar
tė shkaktuar nga ēasti fatal i zbrapsjes sė gravitetit. Kjo
zprapsje, siē kemi thėnė do tė shkaktojė derdhjen e
materialit tė brendshėm tė tokės dhe do ta lėrė atė bosh
pėrbrenda. Njerėzit do tė ngjallen njėri pas tjetrit (me
grupe tė shpėrndara) brenda kėsaj lėvozhge tė rruzullit
tokėsor tejpėrtej sė cilės mbizotėron qielli. Tėrė historia
njerėzore do tė luhet pėrsėri pėrgjatė kohės qė ka kthyer
kah. Kombet dhe njerėzit edhe njė herė do tė dėshmojnė atė
qė patėn bėrė dhe pėrfundimisht do tė gjykohen sipas atyre
veprimeve.
Kur tė dridhet toka me dridhjen e saj tė fuqishme. Dhe tė
nxjerrė toka atė qė ka nė brendinė e saj. Dhe njeriu tė
thotė: ēka ėshtė kjo (qė bėn kėtė dridhje)? Atė ditė ajo
i rrėfen tregimet e veta, ngase Zoti yt e ka urdhėruar atė.
Atė ditė njerėzit shfaqen tė ndarė nė grupe qė tė
shpėrblehen pėr veprat e tyre (Zelzele, 1-6)
Ndonjė kureshtari mund ti shkojė mendja se prapėsimi i
kohės qė shkakton ringjalljen nga varret dhe ripėrtrirjen e
moshės drejt rinisė dhe fėmijėrisė do tė shprė deri te
asgjėsimi i njeriut nė mitrėn e nėnės. Sipas kėsaj ideje e
zbrapsjes sė kohės do tė flasė poashtu pėr njė ekzistence tė
paqėllim. Por nuk ėshtė ashtu. Tėrmeti fatal nuk do tė bėjė
zhbirjen tonė nga toka por do tė marrė pjesė nė fenomenin e
bashkangjitjes sė dimensioneve mė tė larta botės sonė. Nė
ato dimensione gjenden xhehenemi dhe kopshtet famėmirė tė
Ademit. Nė vijim do tė mundohemi tė kuptojmė se sa
mrekullueshėm Zoti e ka bėrė rregullimin funksionues tė
gjithėsisė. Jeta jo vetėm qė do tė rikrijohet, por
gjithashtu janė vėnė rregulla pėr ruajtjen e saj nga
shkatėrrimi i universit dhe bartjen e saj nė botėn e
dimensioneve tejekzistuese.
Dimensionet e tejsotme
Menduar matematikisht ekziston numėr i pafundėm i
dimensioneve. Ne jetojmė brenda hapėsirės tredimensionale.
Ēdo gjė nga pėrditshmėria jonė e ka gjatėsinė, gjerėsinė dhe
lartėsinė (thellėsinė) e tij. Imagjinimi i konceptit
shumėdimencional pėr ne ėshtė pothuaj i pamundur. Dihet se
graviteti intensifikohet nė afėrsi tė diellit e poashtu sot
flitet pėr tė ashtuquajturėn shtrembėrimi i hapėsirės nė
dimensione tė tjera. Kėtė fakt i pari e vuri nė dukje
Ajnshtajni gjatė llogaritjes precise tė orbitės sė planetit
mė tė brendshėm, Mėrkurit.
Dikur njerėzia besonin se Toka ėshtė pllakė e rrafshėt. Ata
frikėsoheshin nga mundėsia e rėnies poshtė nga ajo nėse ecin
tepėr larg nėpėr tė. Sot e dimė se njė gjė e tillė ėshtė
qesharake meqenėse sipėrfaqja e Tokės ėshtė e lakuar dhe e
vazhdueshme si ajo e njė e topi. Dalja nga Toka mundėsohet
vetėm nė qoftė se lėvizim nė njė drejtim pėrpendikular ndaj
sipėrfaqes sė saj. Ky drejtim ėshtė ngritja lart hapėsirės
prej kudoqoftė qė gjendemi. Me problem tė ngjashėm kuptimor
ballafaqohemi nė rastin e dimensionineve mė tė larta. Mund
tė kemi pėrshtypjen se do tė ishim larguar nga gjithėsia
sikur tė udhėtonim tepėr larg saj, por faktikisht kjo ska
fare tė bėjė me tė vėrtetėn. Qoftė sikur tė udhėtonim
biliona mijėra
larg nga kėtu ne vazhdimisht do tė mbeteshim tė burgosur
brenda hapėsirės sonė tredimensinale.
Dhe ne kemi qenė tė bindur se Allahut nuk mund ti
shmangemi nė Tokė e as nuk mund ti shpėtojmė Atij duke
ikur. (Xhin, 12)
Shtegėdalja e vetme e pėrtejkalimit tė botės sonė ėshtė
dalja nė dimensioned e tjera me anė tė lėvizjes nė njė
drejtim pėrpendikular me hapėsirėn tredimensionale. Por,
meqenėse nuk ekziston vazhdueshmėria kaluese ndėrmjet
dimensioneve tona dhe atyre tė tjera, ky kalim sot ėshtė i
pamundshėm. Njė realizm i tillė arrihet nėse bėhet
shqyerja e hapėsirės dhe bashkangjitja me ato dimensione.
E kjo mund tė ndodh vetėm nė qendėr tė vrimave tė zeza.
Dhe qielli hapet e bėhet dyer-dyer (Nebe, 19)
Vrimat e
zeza
Hapja e portave qiellore (tė cekuar ne Kuran) ėshtė ide e
krahasueshme me atė tė vrimave tė zeza. Ato hapje lehtė mund
tė jenė porta tejkaluese nga bota e sotme nė atė
shumėdimensionale. Shkatėrrimi i pėrbrendshėm i yjeve masivė
pasohet me formimin e vrimave tė zeza nė zonėn gravituese tė
atyre yjeve. Forcat gravituese nė vrimat e tilla janė
jashtėzakonisht mbizotėruese sa qė as drita me shpejtėsinė
marramendėse tė saj nuk mund ti shpėtojė. Nga kjo vjen emri
vrimė e zezė. Disa fizikantė supozojnė se brenda kėtyre
vrimave, hapėsira dhe koha mund tė shqyen duke formuar
portat e lartėcekura. Mirėpo densiteti i pafundėm i materies
brenda kėtyre vrimave pengon hapjet e tilla. Kjo pengesė nuk
do tė ekzistojė nė gjithėsinė e fazės kontraktive. Sbrapsja
e gravitetit do tė shndėrrojė tė gjithė trupat qiellorė nė
struktura zgavore nėpėr qendėr tė sė cilave kalon hapėsira
qiellore.
E qielli ēahet, pse ai atė ditė ėshtė i raskapitur (Haka,
16)
Engjėjt zbresin nėpėr portat qiellore dhe askush nuk mund tė
lihet pasdore.
Dhe (pėrkujto) ditėn kur do tė ēahet qielli me anėn e njė
reje e lėshohen engjujt nė njė mėnyrė madhėshtore (Furkan,
25)
(Pėrkujto) Ditėn kur Ne i shkulim kodrat, dhe tokėn e sheh
tė sheshtė (tė zbuluar) dhe Ne i tubojmė ata e nuk na mbetet
asnjė prej tyre pa e tubuar. (Kehf, 47)
Kataklizma e gjithėsisė pėrfundimisht do tė
pėrmbyllet nė njė lėmsh tė zjarrėt dhe fizikantėt kėtė e
njohin si kolapsi i madh. Gjithė njerėzimi do tė tubohet.
Pėr
shkak tė prapėsimit tė kohės ēdonjėri jashtė vullnetit tė
vet do tė reduktohet drejt asgjėsė. Mirėpo mbledhja dhe
tejbartja e njėzėve nė botėn tjetėr do tė pėrmbushet nga
engjujt zbritjes sė madhe.
Nė udhėtimin tonė tė fundit nėpėr portat e hapura qiellore,
ne do tė kalojmė nėpėr shumė rrafshe dhe dimensione. Fjala
sikur ky udhėtim tė ktehej pėrmes transportimit apo mbartjes
nė diēka.
Ju patjetėr do tė pėrjetoni gjendje pas gjendje (Inshikak,
19)
Kur do tė vijė Dita e Gjykimit
Njerėzit tė pyesin pėr Kiametin e ti thuaj: Pėr atė di
vetėm Allahu! E, ku mund ta dish ti, ai ndoshta ėshtė afėr!
(Ahzab, 63)
Ata kėrkojnė prej teje ngutjen e ndėshkimit, e sikur tė mos
ishte afati i caktuar, atyre do tu vinte ndėshkimi, por ai
patjetėr do tju vijė atyre befas ashtu qė ata nuk e
hetojnė (Ankebut, 53)
Rrejshėm
mund tė fitohet bindja se sikur tė dinim shpejtėsinė e
ngadalėsimit tė ekspansionit tė gjithėsisė ne do tė kishim
arritur tė parashihnim Ditėn e Gjykimit. Mirėpo nėse vetėm
ekziston lidhja komparative ndėrmjet kohės dhe ekspansionit
tė gjithėsisė ne kurrsesi sdo ta dinim ēastin e
ngadalėsimit tė ekspansionit tė saj. Kjo ėshtė sikur tentimi
i caktimit tė shpejtėsisė sė lėvizjes sė njė veture me anė
tė orės sė kapur pėr rrotat e saj. Nėse vetura do ta
ngadalėsonte shpejtėsinė e lėvizjes, akrepat e orės do tė
ngadalėsoheshin poashtu kėshtu qė shpejtėsia do tė na dukej
gjithmonė e njėjta.
E afėrta ėshtė afruar (Kiameti). Pėrveē Allahut nuk ka kush
qė mund ta largojė atė (ta pengojė). A prej kėtij ligjėrimi
(Kurani) po ēuditeni? (Nexhm: 57-59)
Qoftė qytetėrimet mė luminante tė universit kudoqoftė do tė
vėrtetonin se gjithėsia zgjerohet me po tė njėjtėn shpejtėsi
tė mbetur trashėgim konstant qysh nga koha e krijimit tė saj.
Kjo pėrforcon faktin se Dita e Gjykimit nuk mundet asesi tė
parashihet, por pritet tė ndodhė nė secilin ēast. Allahu i
vetėm e di ngadalėsimin e kohės dhe afrimin e Ditės sė
Gjykimit. Konceptet e ngadalėsimit tė kohės dhe rrafsheve tė
ekzistencės nėnkuptohen nė ajetet pasuese:
Njė lutės e kėrkoi dėnimin e pashmangshėm pėr jobesimtarėt.
Atė (dėnim) ska kush qė mund tė ndalė. Ai dėnim vjen nga
Allahu, pronari i shkallėve tė larta (nė qiej). Atje ngjiten
engjėjt dhe shpirti (Xhibrili) nė njė ditė qė zgjatė
pesėdhjetė mijė vjet (ose lartėsia e atyre shkallėve ėshtė
pesėdhjetė mijė vjet) (Mearixh: 1-4)
Shtegngjitjet (nėpėr dimensione)
Shtegngjitjet pėrfshijnė shumė nivele, rrafshe ose
dimensione e Allahu ėshtė Krijues i tė gjithave pa
pėrjashtim. Kur Dita e Gjykimit tė afrohet njė vėshtrim i
gjithėsisė sonė nga ana e jashtme do tė kishte parashtruar
tė dhėnė se koha jonė po ngadalėsohet nė krahasim me njė
kohė standarde nė tejbotė. Ajetet e lartpėrmendura nuk
pohojnė se njė vėshtrim i tillė do tė bėhet nga qėnjet
njerėzore. Duket se kjo vėrejtje ėshtė bėrė nga Allahu me
rastin e ngritjes sė engjujve te Ai.
Pritja nė varr
Nė Kuran shpirti krahasohet me vetėdijshmėrinė, kurse vdekja
me fjetjen. Pas vdekjes pėr njeriun sdo tė ketė mė
vetėdijshmėri pėr kalueshmėrinė kohore. Gjėja e parė qė do
tė ballafaqohemi pas kėsaj ėshtė Dita e Gjykimit.
Agonia e vdekjes i vjen me atė tė vėrtetėn (i zbulohet
ēėshtja e ahiretit). Kjo ėshtė ajo prej tė cilės ke ikur.
Dhe i fryhet surit, e ajo ėshtė dita e premtuar (Kaf:
19,20)
E ditėn kur tė bėhet kijameti, kriminelėt betohen se nuk
qėndruan (nė dynja) gjatė, por vetėm njė ēast tė shkurtėr.
Kėshtu kanė qenė ata qė i bishtėruan sė vėrtetės. E atyre qė
iu ėshtė dhėnė dija dhe besimi thonė: Ju keni qėndruar aq sa
u pat caktuar Allahu deri nė ditėn e ringjalljes, e kjo pra
ėshtė dita e ringjalljes, por ju ishit qė nuk e pranonit. (Rrum:
55,56)
Nė Ditėn kur e vėrteta rrėqethėse do tė shfaqet tronditshėm
para tė gjithėve, ata qė spatėn besuar do tė jenė
tmerrėsisht tė pikėlluar dhe tė stėrmbushur me pendim. Do tė
dėshironin tė mos kishin qenė kurrė por fatmjerėsisht nė
Ditėn e Gjykimit sdo tė ketė mė vend pėr rindreqje dhe
rikthim.
Dr. Muhamed
Khan