Kjo ėshtė pyetja qė parashtrohet sot. Familja ka nevojė pėr njė djalė apo njė vajzė? Njė universitet amerikan ka bėrė kėrkime nė lidhje mė kėtė ēėshtje. Megjithatė, unė kam diskutuar kuptimin e hadithit tė transmetuar nga Ibn Kethiri. Nė hadith thuhet: “Nėse sekrecioni i mashkullit i paraprin sekrecionit tė femrės do tė lindė fėmijė mashkull, me dėshirėn e Allahut. Nėse sekrecioni i femrės i paraprin sekrecionit tė mashkullit do tė lindė fėmijė femėr, me dėshirėn Allahut.” 

Ne e kemi dėrguar pyetjen, e cila ka tė bėjė me faktorin material tė pėrcaktimit tė gjinisė sė fėmijės, nė vende evropiane dhe nė SHBA, por pėrgjigja ishte negative. Ata nuk e pranuan njė interpretim tė tillė.

Megjithatė, vetėm para dy vitesh ne filluam tė gjenim pėrgjigje me ndihmėn e zoologjisė pėr tė qartėsuar se ka shumė shenja tė cilat provojnė pėrcaktimin qė u kuptua nga hadithi i lartpėrmendur.

Shkencėtarėt kanė zbuluar se sekrecioni i mashkullit ėshtė acidik, ndėrsa sekrecioni i femrės ėshtė alkalin. Nėse sekrecioni i mashkullit pėrzihet me tė femrės dhe sekrecioni alkalin i femrės dominon mbi sekrecionin acidik tė mashkullit, atėherė nga ky dominim rezulton njė fėmijė femėr dhe anasjelltas. Ky kėrkim ėshtė eksperimentuar tek lopėt nė Francė nė mėnyrė qė tė rrisnin numrin e tyre dhe si rezultat raporti i demave ishte 70% dhe i lopėve 30%. Kėshtu ata e ndėrprenė eksperimentin qė nė fazat e para.

Shumė shkencėtarė tė mėdhenj ndoqėn konferencėn rreth mjekėsisė e mbajtur nė universitetin e Mbretit Fezal nė Daman. Atje u tha se vetėm njė person mund ta shpjegojė fenomenin e lartpėrmendur, por ai ndodhej nė SHBA. Quhej Sead Haliz, njė musliman egjiptian.

Mė vonė u takuam me tė dhe ai u prezantua si nismėtari i njė shkence tė re e quajtur: Shkenca e sterilitetit tė njeriut. Ai ėshtė kryeredaktor i dy revistave dhe ka shkruar rreth 34 libra. Ka studiuar mbi sekrecionin e mashkullit dhe tė femrės gati dhjetė vjet, duke pėrdorur mikroskopin elektronik dhe kompjuterin. Nga studimet ai arriti nė konkluzionin se sekrecioni i mashkullit ėshtė acidik, ndėrsa i femrės alkalin. Kur tė dy sekrecionet bashkohen dhe nėse nė pėrmbajtje dominon acidiku, atėherė lind njė fėmijė mashkull dhe anasjelltas.

Kėshtu, pėrmbajtja e hadithit tė lartpėrmendur dhe ajo qė ka dashur Allahu ėshtė vėrtetuar nga shkenca moderne.

Shkėputur nga: “ Pyesni rreth mrekullive tė Kuranit dhe sunetit”

Abdulmexhid Zindani

Pėrktheu: M. Tafa

19.07.2006