Misvaku ka qenė i njohur para Islamit, por Islami shtoi disa gjėra pėr pėrdorimin e tij.
Profeti (salallahu alejhi ue selam) ka rekomanduar pėrdorim tė pėrditshėm tė misvakut, veēanėrisht pas zgjimit, kur marrim abdes, kur lexojmė Kuran, para se tė flemė dhe kur goja mban erė tė keqe.

Hadithet qė flasin pėr kėtė

Aishja ka treguar se Profeti (salallahu alejhi ue selam) ka thėnė: “Dhjetė gjėra janė tė natyrshme (pėr kėdo qė t’i bėjė): Rregullimi i mustaqeve, rritja e mjekrės, pėrdorimi i misvakut, thithja e ujit me hundė, prerja e thonjve, larja e duarve, shkulja e qimeve tė sqetullave, rruajtja e qimeve nė vendet e turpshme dhe ruajtja e ujit.” (Muslimi)

Ai (salallahu alejhi ueselam) ka thėnė: “ Po tė mos i krijonte vėshtirėsi njerėzve tė mi, do t’i urdhėroja ata tė pėrdorin misvakun  nė ēdo abdes dhe namaz.”

Misvaku ėshtė njė mjet natyral pėr larjen e dhėmbėve. Ai merret nga rrėnjėt degėt e pemėve tė veēanta nė shkretėtirė. Ndryshon nga njė krahinė nė tjetrėn por nė Arabi dhe Azi merret nga njė pemė e quajtur arak. Ky ėshtė lloji mė i njohur dhe qė e ka pėrdorur Profeti (salallahu alejhi ue selam).

Shkencėrisht njihet me emrin Salvadora Persika. Misvaku mund tė merret edhe nga pemė tė tjera. Nė Afrikė, pėr shembull pihet, nga pema e portokallit dhe bliri, ndėrsa nė Amerikė merret nga pema sena.

Meqė pema arak ėshtė shumė e njohur dhe meqė e ka pėrdorur Profeti (salallahu alejhi ue selam) ėshtė studiuar gjerėsisht nga shkenca. Kėtu do tė pėrmbledhim zbulime tė ndryshme. Ėshtė njė pemė qė rritet nė vende tė nxehta ekuatoriale, veēanėrisht nė luginat e shkretėtirės. Ėshtė e pėrhapur nė jug tė Arabisė Saudite, Jemen, Sudan, Egjipt, etj.

Salvador Persika ėshtė njė pemė e drejtė, me blerim tė pėrhershėm dhe e vogėl me gjatėsi maksimale deri nė tre metra. Gjethet janė tė vogla, tė rrumbullakėta, tė shėndetshme dhe tė lėngshme, me aromė tė fortė pishe ose mustardi.
 

Efektet shėndetėsore tė misvakut

Fizikisht, misvaku ėshtė njė furēė natyrale. Pėrbėhet nga njė numėr i madh fijesh tė holla, tė cilat luajnė rolin e njė furēe tė zakonshme, vetėm se fijet e saj janė natyrale dhe jo plastike.

Pasta natyrale e misvakut pėrbėhet nga njė numėr i madh substancash, tė cilat luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė pastrimin e dhėmbėve. Shumė studiues kanė arritur nė pėrfundimin se misvaku pėrmban  mbi dhjetė lloje pėrbėrėsish kimikantė natyralė, tė cilėt konsiderohen si esencialė pėr njė higjienė tė mirė tė gojės dhe tė dhėmbėve.
Disa nga kėto komponentė janė zhvendosės papastėrtish dhe zbardhues dhėmbėsh, disa i mbrojnė dhėmbėt nga kariesi, disa tė tjerė janė bakteriologjik dhe antiseptik, tė tjerat ndihmojnė pėr shėrim dhe nė pėrmirėsimin e indeve, disa ndihmojnė rimineralizimin e zmaltit tė dhėmbėve dhe disa japin shije dhe aromė.  

Citotoksiciteti

Rezultatet e citotoksiciteve nuk treguan ndonjė efekt negativ nga pėrdorimi i misvakut tė sapo prerė. Megjithatė, e njėjta pemė qė pėrdoret 24 orė pasi ėshtė prerė pėrmban komponentė tė dėmshėm. Duke u bazuar nė kėto zbulime, kėrkuesit rekomandojnė prerjen e pjesės sė pėrdorur pėr njė ditė dhe pėrgatitjen e njė pjese tė pastėr.

Krahasim shkencor midis misvakut dhe furcės sė dhėmbėve

Njė eksperiment shkencor me fėmijėt e shkollės nė Etiopi duke krahasuar misvakun me furēėn e dhėmbėve zbuloi qė misvaku tė ishte po aq i efektshėm nė zhvendosjen e mbetjeve nė gojė. Gjithashtu, nė zbulim u gjetėn udhėzime tė rėndėsishme edhe pse fėmijėt nuk ishin tė familjarizuar me teknikat e misvakut.

Pėrktheu: Manjola Tafa

06.10.2006