Shkenca bėn tė mundur hetimin e botės materiale nė tė cilėn jetojmė nėpėrmjet vėzhgimeve dhe eksperimenteve. Gjatė kėtij hetimi shkenca arrin nė konkluzione tė shumta tė bazuara mbi informacionin e mbledhur nga kėto vėzhgime dhe eksperimente. Pėrveē kėsaj, ēdo degė e shkencės gjithashtu ka norma tė caktuara tė cilat merren si tė vėrteta ose pranohen pa u vėrtetuar. Nė literaturėn shkencore, kjo bashkėsi normash quhet "paradigmė".

Tė japim njė paraqitje tė shpejtė tė "etapave" tė kėrkimit shkencor. Siē dihet, hapi i parė nė kėrkimin shkencor ėshtė formulimi i njė hipoteze. Si fillim, shkencėtarėt duhet tė formojnė njė "hipotezė, pėr temėn e kėrkimit tė tyre. Mė pas, kjo hipotezė testohet nėpėrmjet eksperimenteve shkencore. Nė qoftė sė vėzhgimet dhe eksperimentet e vėrtetojnė hipotezėn, ajo quhet njė "parim i pėrcaktuar" ose "ligj". Nė qoftė se hipoteza nuk vėrtetohet, atėherė testohen hipoteza tė tjera dhe kėshtu procesi rifillon.

Formulimi i hipotezes, qė ėshtė hapi i parė i procesit, shpesh varet nga pikėpamja bazė e shkencėtarit. Pėr shembull, shkencėtarėt, nėn njė pikėpamje tė gabuar, mund tė bazojnė punėn e tyre mbi hipotezėn qė "lėnda ka prirje tė vetė-organizohet pa ndėrhyrjen e njė vepruesi tė ndėrgjegjshėm". Mė pas, ata do mund tė kalonin vite tė tėra kėrkimesh pėr tė verifikuar atė hipotezė. Por, meqė lėnda nuk e ka atė aftėsi, tė gjitha kėto pėrpjekje do dėshtojnė. Mė tepėr akoma, nėse shkencėtarėt janė tej mase kokėfortė rreth hipotezės sė tyre, kėrkimi mund tė zgjasė pėr vite tė tėra madje pėr breza tė tėrė. Rezultati pėrfundimtar do tė ishte njė shpenzim shumė i madh kohe dhe burimesh.

Megjithatė, po tė ishte kjo ide "ėshtė e pamundur qė lėnda tė vetė-organizohet pa plan tė ndėrgjegjshėm" pika supozuese, ai kėrkim shkencor do tė kishte ndjekur njė rrjedhė mė produktive dhe mė tė shpejtė.

Kjo ēėshtje, qė ėshtė pra pėrcaktimi i duhur i hipotezės, kėrkon njė burim krejt tė ndryshėm nga tė dhėnat e thjeshta shkencore. Gjetja e duhur e kėtij burimi ėshtė kritike pasi, siē e shpjeguam dhe nė shembullin e mėparshėm, njė gabim i tillė mund t'i kushtojė botės sė shkencės vite, dekada madje dhe shekuj.

Burimi i shumėkėrkuar ėshtė zbulesa e Zotit ndaj njerėzimit. Zoti ėshtė Krijuesi i universit, botės dhe gjallesave dhe si rrjedhim, njohuria mė e saktė dhe e padiskutueshme rreth ketyre temave rrjedh prej Tij. Zoti na ka zbuluar informacione tė rėndėsishme rreth tyre nė Kuran. Mė kryesoret prej tyre janė:

1. Zoti e krijoi universin nga asgjėja. Ēdogjė ėshtė krijuar pėr njė arsye tė caktuar. Si rrjedhim, nuk ka njė kaos ngjarjesh tė rastėsishme nė natyrė apo nė univers, por njė rregull tė pėrkryer tė krijuar me njė ndėrtim inteligjent.

2. Universi material, pėr mė tepėr Toka nė tė cilėn jetojmė, ėshtė ndėrtuar posaēėrisht pėr tė mbajtur racėn njerėzore. Ka njė arsye tė caktuar, nė lėvizjen e yjeve dhe planeteve, nė orientimet gjeografike dhe nė vetitė e ujit apo atmosferės, qė e bėn tė mundur jetėn njerėzore.

3. Zoti i krijoi tė gjitha gjallesat. Pėr mė tepėr, kėto krijesa veprojnė tė frymėzuara nga Zoti, siē citohet dhe nė Kur'an nė shembullin me bletėn nė vargun qė fillon me, "Zoti yt frymėzoi bletėn…" (Sure en-Nahl: 68).

Kėto janė tė vėrteta absolute tė cilat na janė komunikuar nga Zoti nė Kur'an. Njė afrim drejt shkencės i bazuar nė kėto fakte do tė ēonte padyshim nė pėrparim tė dukshėm dhe do t'i shėrbente njerėzimit nė mėnyrėn mė tė dobishme. Mbi kėtė gjejmė shembuj tė shumtė nė histori. Vetėm me vendosjen e shkencės nė pikėmbėshtetjen e duhur, shkencėtarėt Muslimanė, tė cilėt atėherė po ndihmonin nė pėrparimin e qytetėrimeve mė tė mėdha nė botė, kontribuan nė arritjet kryesore tė shekujve tė 9-tė dhe 10-tė. Nė Perėndim pionerėt e tė gjitha fushave tė shkencės, nga fizika tek kimia, astronomia, biologjia apo paleontologjia, ishin njerėz tė lartė tė shkencės qė besonin nė Zot dhe tė cilėt kėrkimet e tyre i kryenin pėr tė eksploruar ēfarė Ai krijoi.

Ajnshtajni gjithashtu pranonte se shkencėtarėt duhet tė bazohen nė burimet fetare nė zhvillimin e objektivave tė tyre: Edhe pse feja ėshtė ajo qė pėrcakton qėllimin, ajo ka mėsuar nga shkenca, nė kuptimin mė tė gjerė tė fjalės, se cilat mėnyra do kontribuonin nė arritjen e qėllimit qė ajo ka caktuar. Por shkenca mund tė krijohet vetėm nga ata qė janė tė mbushur me frymėzim drejt tė vėrtetės dhe kuptimit. Ky burim ndjenjash lind nga sfera e fesė… Nuk mund ta pėrfytyroj dot njė shkencėtar tė vėrtetė pa kėtė besim tė thellė.11

Megjithatė, qė nga mesi i shek. tė 19-tė, komuniteti shkencor ėshtė ndarė nga ky burim hyjnor dhe ėshtė futur nėn influencėn e filozofisė materialiste.

Materializmi, njė ide qė fillon qė nga Grekėt antikė, pranon ekzistencėn absolute tė lėndės dhe mohon ekzistencėn e Zotit. Kjo pikėpamje materialiste gradualisht u fut nė komunitetin shkencor dhe duke filluar nga mesi i shek. tė 19-tė njė pjesė e konsiderueshme e vėzhgimit shkencor filloi ta mbėshtesė atė. Nga ky shkak u formuluan dhe shumė teori si "modeli i universit tė pafund" qė sugjeronte se universi ekziston pėr njė kohė infinite, teoria e evolucionit tė Darvinit qė thotė se jeta ėshtė rezultat i rastėsive, apo pikėpamjet e Frojdit qė mendja njerėzore pėrbėhet vetėm nga truri.

Sot, duke parė tė kaluarėn, ne shohim se pohimet e materializmit ishin vetėm njė humbje kohe pėr shkencėn. Pėr dekada, njė numėr i madh shkencėtarėsh kanė shpenzuar pėrpjekjet e tyre pėr tė provuar secilėn nga kėto pohime por rezultatet gjithmonė ishin negative. Zbulimet konfirmuan shpalljet e Kur'anit - atė qė universi ishte krijuar nga asgjėja, se ėshtė i pėrshtatshėm pėr racėn njerėzore dhe se ėshtė e pamundur qė jeta tė vijė vetė dhe tė evoluojė rastėsisht.

Harun Jahja