Ky dijetar rrėfen pėr njė student nga vendet arabe, i
cili kishte udhėtuar drejt Perėndimit pėr studime. Ja se
si e kishte rrėfyer ky student ngjarjen e tij.
"Pasi udhėtova pėr studime nė Amerikė, fatkeqėsisht
mėsimet nuk mė vajtėn mbarė ashtu siē kisha planifikuar.
Vendosa ti ndėrpres studimet nė tėrėsi, e pastaj
fillova tė bėja tregti me vetura. I blija nė Perėndim
dhe i dėrgoja nė vendet arabe pėr ti shitur.
Deshi Allahu qė tė kisha sukses tė madh me tregtinė dhe
tregtia ime tė shkonte deri nė Kinė. E falėnderoj
Allahun qė krahas kėsaj dhuntie mė dhuroi edhe mirėsinė
mė tė madhe pėr kėtė botė dhe botėn tjetėr, udhėzimin nė
rrugėn e Tij tė drejtė, pasi u bėra ndėr mė tė
devotshmėt. Njė ditė isha ulur nė njė restorant pėr tė
ngrėnė ushqim. Ndėrkohė qė po prisja kamerierin, fillova
tė mendoja pėr dhuntitė e mėdha tė Allahut ndaj meje dhe
kisha filluar tė mendoja pėr tė kaluarėn e hidhur e tė
shfrenuar: alkool, amoralitet, pirje e duhanit. E
falėnderova Allahun pėr kėtė ndryshim madhėshtor; nė
vend tė pakos sė cigareve, nė xhep tani mbaj Kuran xhepi
dhe nė ēdo rast lexoj Kuran. Nė vend tė cigares tani
mbaj misvakun pėr tė pastruar dhėmbėt. O Allah, sa
dhunti tė mėdha mė ke dhuruar mua.
Nė atė moment, befas ngrita kokėn dhe pashė karrigen
pranė meje qė lėvizi nga vendi. Ishte njė femėr shumė e
bukur! Vallahi, kam udhėtuar shumė nėpėr botė, por kurrė
nė jetėn time nuk kam parė femėr mė tė bukur. Por,
elhamdulilah, menjėherė i kėrkova qė tė largohet. Ajo
befas mė pyeti nė isha me bashkėshorten. I thashė jo. Mė
tha: A je me tė dashurėn tėnde? I thashė jo. Atėherė
ajo mbeti duke mė shikuar me habi. Unė i thashė se e di
qė tani Zoti im, Krijuesi i gjithėsisė, ėshtė duke mė
shikuar dhe Ai nuk ėshtė i kėnaqur me gjėra tė tilla dhe
pėr atė unė nuk jam i kėnaqur me atė qė Allahu nuk ėshtė
i kėnaqur dhe unė turpėrohem nga Ai. Ajo u largua
menjėherė.
Posa u largua nga unė, menjėherė mė erdhėn shejtanėt e
botės me gjithė cytjet e tyre duke mė thėnė: Bėj ēfarė
tė duash dhe pendohu, se Allahu ėshtė Gafuru Rrahim
(shumė falės e mėshirues). Tjetri mė thoshte se vallahi
dyzet vite po tė kėrkosh, nuk do tė gjesh si ajo, kurse
tjetri mė thoshte shko thirre para se tė ikė, se nuk do
ta gjesh mė. Pėsova tronditje tė madhe shpirtėrore nga
presioni qė pata dhe u ngrita nė kėmbė. Befas dora mė
shkoi nė xhep dhe mora Kuranin e xhepit dhe e hapa.
Vallahi nuk e kisha lėnė ndonjė shenjė mė herėt, por
vetė u hap nė atė vend dhe pėr befasi gjeta pėrgjigjen
dhe tė vėrtetėn nga Krijuesi i gjithėsisė, sikurse
dikush tė kishte studiuar me vite se ēfarė ajeti mė
pėrshtatej mua nė atė pozitė tė palakmueshme. Dhe
fillova ta lexoja: Kushdo qė dėshiron gjėrat kalimtare
(tė kėnaqėsisė sė kėsaj bote), Ne ia japim atij
menjėherė ēfarė Ne duam dhe pėr kė Ne duam. (El-Isra:
18) Sikur Allahu po mė thotė: A po do tė mirat
kalimtare? Ja ku i ke, si tė duash. Shko, por vetėm para
se tė shkosh merre pėrgjigjen se ēfarė kam pėrgatitur
pėr tė tillėt nė Ditėn e Kiametit: Pastaj pas kėsaj Ne
kemi pėrcaktuar pėr tė xhehenemin, aty do tė digjet i
pėrēmuar dhe i flakur tej (larg nga mėshira e Allahut).
Vazhdova tė lexoja ajetin tjetėr: Dhe kushdo qė
dėshiron jetėn e fundit dhe pėrpiqet dhe i shėrben asaj
me mundimin qė duhet pėr tė (duke punuar nė bindjen e
Allahut), duke qenė besimtar (i Allahut nė Islam),
atėherė tė tillėt janė ata pėrpjekja e tė cilėve do tė
jetė e pėlqyer (e falėnderuar dhe e shpėrblyer nga
Allahu). (El-Isra: 20)
Fillova tė mendoja se nėse bėj sabėr, pėr mua ėshtė mė
mirė, sepse femrat e kėsaj bote nuk krahasohen me hyritė
e xhenetit. Siē thotė Muhamedi salallahu alejhi ue selem
nė disa hadithe tė tij, se vetėm njė thua i njėrės nga
hyritė e xhenetit ėshtė mė i mirė se e tėrė dynjaja dhe
ēka ka nė tė, apo hadithi tjetėr, se sikur njėra nga
hyritė e xhenetit tė zbriste nė qiell, natėn do ta bėnte
ditė, apo nėse pėshtyma e njėrės prej tyre tė pėrzihej
me ujin e detit, do ta shndėrronte nė ujė tė pijshėm.
Pasi lexova kėtė ajet, mu qetėsua zemra, e mbylla
Kuranin dhe vendosa tė ndalem dhe tė pres shpėrblimin e
Allahut tė cekur nė ajet: Dhe kushdo qė dėshiron jetėn
e fundit dhe pėrpiqet dhe i shėrben asaj me mundimin qė
duhet pėr tė (duke punuar nė bindjen e Allahut), duke
qenė besimtar (i Allahut nė Islam), atėherė tė tillėt
janė ata pėrpjekja e tė cilėve do tė jetė e pėlqyer (e
falėnderuar dhe e shpėrblyer nga Allahu). (El-Isra:
20).
Pasi u ktheva nė vendin tim, deshi Allahu qė tė martohem
e tė kem njė djalė, Abdu Rrahman, por fatkeqėsisht pas
disa kohėsh djali im nisi tė vuajė nga njė sėmundje
shumė e rėndė nė gjoksin e tij. Dhe pasi e dėrgova nė
spital, mjekėt mė thanė se djali im kishte njė problem
nė gjoksin e tij, kėshtu qė duhej patjetėr qė ti
nėnshtrohej njė operacioni shumė tė rėndė, suksesi i tė
cilit ishte nė pikėpyetje. E morėn mjekėt dhe e futėn nė
sallėn e operacionit, kurse unė fillova tė brengosesha
shumė pėr fatin e djalit tim dhe me padurim prisja
daljen e ndonjė mjeku qė tė mė tregonte a kishte sukses
operacioni apo jo. Koha filloi tė mė dukej shumė e
gjatė, njė minutė mė dukej si njė muaj.
Vendosa qė tė shkoja e tė merrja abdest. Fillova tė
falja dy rekate. Sa vendosa ballin nė sexhde, Allahu
deshi qė tė mė sjellė ndėr mend skenėn e asaj dite kur
kisha refuzuar atė femrėn e bukur pėr hir tė Allahut.
Dhe fillova ti lutem Allahut me kėtė dua: O Allah,
nėse unė atė ditė atė vajzė e kam refuzuar vetėm pėr
hirin Tėnd dhe Ti ke qenė i kėnaqur me mua nė ato ēaste,
bėj qė djali im tė dalė shėndoshė e mirė e me sukses nga
operacioni." Pasi fala dy rekate, papritmas doli njėri
nga mjekėt nga salla e operacionit. Ende ishte me
uniformė. E largoi maskėn nga goja e tij dhe i ēuditur
mu drejtua, ndėrsa unė pata frikė se mos po mė thotė
ndonjė fjalė e po mi humb shpresat e jetės pėr ēunin
tim. Por, elhamdulilah, mjeku me habi mė tha se nuk i
kishte ndodhur nė jetėn e tij qė tė bėnte ndonjė
operacion mė tė lehtė e mė tė suksesshėm se ky i djalit
tim. Ai mė tha: Vallahi, sapo kam filluar operacionin
sikur dikush mi mori mjetet e operacionit nga dora dhe
e kreu vetė operacionin. Nė jetėn time nuk mė ka ndodhur
qė tė kryej operacion mė tė lehtė dhe mė tė suksesshėm
sesa ky i djalit tėnd.
E pastaj mua mu kujtua fjala e Allahut nė Kuran: Dhe
kushdo qė dėshiron jetėn e fundit dhe pėrpiqet dhe i
shėrben asaj me mundimin qė duhet pėr tė (duke punuar nė
bindjen e Allahut) duke qenė besimtar (i Allahut nė
Islam), atėherė tė tillėt janė ata pėrpjekja e tė cilėve
do tė jetė e pėlqyer (e falėnderuar dhe e shpėrblyer nga
Allahu). (El-Isra: 20)
Pėrktheu:
Hevzi Kadriu
12.7.2009
|