Emri Indonezi kur shqipėrohet merr kėtė domethėnie: "Ishujt e Indisė Lindore". Indonezia konsiderohet njėri nga arkipelagėt mė tė mrekullueshėm, i cili shtrihet nė juglindje tė Azisė, njėri prej vendeve mė tė mėdha tė Azisė Juglindore. Ka njė pėrbėrje prej 13677 ujdhesash. Nga veriu kufizohet me Malajzinė, kurse nga lindja me Gininė e Re. Kryeqyteti i Indonezisė ėshtė Xhakarta (Jakarta). Banorėt vendas flasin gjuhėn indoneziane, e ashtuquajtur nė origjinal “Bahasa Indonesia”, njėherazi ėshtė gjuhė zyrtare e vendit. Nė tė kaluarėn gjuha melaje shkruhej me shkronja arabe (shkrim: xhavi), mirėpo periudha imperialiste kishte ndikuar qė nė vend tė saj tė pėrdorej alfabeti latin. Pėrveē gjuhės melaje, e cila ėshtė gjuhė e parė zyrtare e vendit, fliten edhe gjuhė tė tjera, si: gjuha japoneze, angleze dhe arabe, pėrveē se kjo e fundit zė vend te studentėt dhe studiuesit e mėsimeve islame1.

Ėshtė e domosdoshme pėr t’u pėrmendur se banorėt e Indonezisė, pėrveē gjuhėve qė cekėm, flasin me shumė se tridhjetė gjuhė tė tjera lokale, tė cilat numėrojnė mė shumė se 250 dialekte tė ndryshme dominuese. Si shkak i dominimit tė kėtyre gjuhėve tė shumta, ėshtė banimi i njerėzve nė skaje apo nė kufijtė e Indonezisė. Largėsia nga lindja e Indonezisė e deri nė perėndim ėshtė sikurse largėsia nė mes Londrės dhe Gjirit Arab2.

Banorėt e Indonezisė kanė prejardhje nga disa fise tė ndryshme banorėsh, mė tė rėndėsishmet nga to mund t’i numėrojmė nė vazhdim:   
1- Fisi malaj   
2- Fisi kinez dhe disa
3- Familje indiane  

Nė Indonezi, njerėzit zakonisht marrin emrat e fiseve duke u bazuar nė emėrtimet e vendeve ku ata banojnė, pėr shembull fisi i emėrtuar me emrin "El-Xhavij-jin", ka marrė kėtė emėr sipas ishullit Xhįvah, fisi Es-sandįn ėshtė emėrtuar nė bazė te emėrtimit vendor Sandįn. Fisi El-mįdśrij ėshtė emėrtuar sipas ujdhesės Mįdśra. Fisi Es-sįzįk banon nė ujdhesėn Lambuk, kurse fisi El-mukserijin dhe El-juxhijin jetojnė nė anėt e skajshme jugore te ishullit Selibiz. Muslimanėt nė Indonezi numėrojnė me shumė se 95% tė popullsisė dhe tė gjithė janė pasues tė “Ehlis-sunneh vel-xhemaa’ah”, ndėrsa kur ėshtė fjala pėr shkollėn juridike medhhebore, praktikojnė medhhebin e Imam Sha’fiut. Numrin tjetėr tė popullsisė e pėrbėjnė tė krishterėt, hindusėt, budistėt dhe paganėt.

Kur flasim pėr statusin qė gėzon feja islame nė shtetin e Indonezisė, mund tė themi se konsiderohet si fe formale dhe anon nga njė grup shtetesh islame, ku normat dhe ligjet e tyre nuk janė tė pėrcaktuara sipas ligjit islam, mirėpo kėto ligje (kanune) janė tė pėrcaktuara pėr tė gjitha fetė nė pėrgjithėsi.

Pasi arabėt nė pėrgjithėsi kishin pranuar fenė islame dhe biznesi i tregtarėve ishte shtuar dukshėm me banorėt e ishujve tė Indonezisė, e nė veēanti i atyre qė vinin nga Omani, Hadramevti dhe Jemeni, shohim se vėrtet ardhja e Islamit u kishte dhuruar njė jetė tė re dhe u kishte sjellė njė kulturė shumė tė lartė dhe deri nė atė kohė banorėt e atyre ishujve nuk kishin pasur njohuri pėr njė kulturė tė tillė. Sipas tė dhėnave qė ka sjellė El-Mes’udij "المسعودي" nė librin e tij Muruxh Edh-dheheb "مروج الذهب " lidhur me atė se a kanė ditur muslimanėt diēka pėr ishujt e Indonezisė, ai thotė se nė atė kohė kėta ishuj vėrtet kanė qenė tė njohur nga muslimanėt3.

Disa tė tjerė mendojnė se Islami kishte depėrtuar nė kėto vende atėherė kur vala e ēlirimeve islame nė periudhėn abaside veē kishte ēaluar dhe njerėzit kishin nxituar pas punėve tė jetės se pėrditshme, si nė sektorin e tregtisė, bujqėsisė dhe industrisė, po ashtu edhe nė pėrhapjen e shkencave islame. Anijet kishin filluar tė lėviznin nga bregdetet e ishujve arabė nė drejtim tė Lindjes, duke mbartur me vete mallra. Veē kėsaj, morali i tregtarėve muslimanė, tė cilin Islami ua kishte mbjellė nė zemrat e tyre, kishte ndikuar te banorėt e Indonezisė qė me vonė ta pėrqafojnė Islamin me plot dashuri. Nė mesin e tyre kishte thirrės (duįtun), po ashtu nė mesin e tyre gjejmė edhe dijetarė (ulema), tė cilėt e kishin sakrifikuar jetėn e tyre pėr pėrhapjen e Islamit si dhe pėr ngritjen e fjalės “Nuk ka Zot tjetėr pėrveē Allahut" لا اله إلا الله.

Mėnyra dhe metodologjia e pėrhapjes sė Islamit nė Indonezi kishte qenė graduale dhe precize, duke vazhduar nga vendet bregdetare e deri nė brendėsi tė ishujve. Pėr kėtė arsye feja islame kishte pasur njė ndikim shumė tė lartė nė vendet bregdetare krahasuar me ato nė brendėsi. Nė atė kohė kishte tregtarė nga Indonezia, tė cilėt kishin udhėtuar pėr nė vendet arabe, siē ishte shkuarja e tyre ne Bagdad nė kohėn e Harun Err-Rreshidit. Kėta tregtarė tė Indonezisė pas kthimit nga Bagdadi me vete kishin marrė edhe besimin islam. Shkaqet dhe arsyet e korrjes sė suksesit nė pėrhapjen e Islamit nga arabėt nė trevat e Indonezisė ishin morali islam i arabėve, besueshmėria, besnikėria, sinqeriteti, pasionet e mira, respektimi i barazisė dhe i unitetit si dhe mirėmbajtja dhe harmonia e besimit ndėr muslimanė.