Biri im ka ndryshuar, nuk ėshtė ai fėmija qė mė
dėgjonte, ka filluar tė jetė kokėfortė me mua dhe
kundėrshtari mė i madh i imi. Tani mė kundėrshton
nė shumė ēėshtje, nuk pranon mė nga unė as
kėshilla e as sugjerime; polemizon dhe e zgjat
dialogun me mua. Ai tani nuk pranon tė marrė pjesė
as nė shumė aktivitete familjare, si vizitat e
disa tė afėrmve apo gazmendet familjare; refuzon
tė vijė me ne, por qėndron nė shtėpi apo me shokėt
e tij. Ai tani qėndron tėrė natėn pa gjumė dhe
kalon shumė kohė me shokėt e tij, mė shumė sesa
qėndron me prindėrit apo vėllezėrit e tij.
Kėto fjalė dhe tė ngjashme me to i dėgjojmė nga shumė prindėr pėr
fėmijėt e tyre, pasi kėta tė fundit arrijnė moshėn
dymbėdhjetė deri pesėmbėdhjetė-vjeēare. Kėto
ankesa mund tė jenė tė ngjashme edhe nga nėnat pėr
vajzat e tyre, ankesa qė pak ndryshojnė nga ato qė
u pėrmendėn, si pėr shembull veshjet e veēanta apo
qėndrimi afėr telefonit pėr njė kohė tė gjatė ose
tė ngjashme me to.
Ankesa e prindėrve ka tė bėjė edhe me atė se fėmijėt e tyre
hidhėrohen dhe qajnė shumė shpejt apo vėrejtje tė
tjera, tė cilat me tė vėrtetė flasin pėr njė
ndryshim serioz.
Njė pėrshkrim i tillė mund tė zmadhohet nga ana e disa prindėrve,
pasi mund tė mos ndodhė qė gjithė kėto cilėsi e
tipare tė mblidhen tek i biri apo e bija, por
ėshtė realitet, ngase bijtė e tyre tani nuk janė
mė fėmijė dhe po kalojnė nga mosha e fėmijėrisė nė
atė tė pjekurisė (adoleshencės). Kėtė periudhė
ndryshimesh, qė pėrmban nė vetvete ndryshime
trupore dhe psikologjike, disa prindėr nuk mund ta
pranojnė lehtė ose nuk arrijnė tė gjejnė njė
metodė tė pėrshtatshme komunikimi me fėmijėt. Pėr
kėtė ekzistojnė shumė shkaqe.
Njė: Mosnjohja e natyrshmėrisė sė kėsaj
periudhe dhe veēoritė qė e dallojnė kėtė periudhė
nga tė tjerat. Edhe pse tė gjithė prindėrit e kanė
kaluar kėtė periudhė, shumica e tyre kanė harruar
atė qė kanė ballafaquar dhe si i shikonin tė
rriturit dhe jetėn nė pėrgjithėsi kur e kanė
jetuar vetė kėtė periudhė.
Dy: Prindėrit ēdo herė i shikojnė fėmijėt e
tyre sikur tė ishin ende tė vegjėl, prandaj tani
nuk ėshtė e lehtė pėr ta qė ta pranojnė se fėmijėt
e tyre janė rritur dhe kanė mendimet e tyre.
Prindėrit e pranojnė pėrbrenda vetes se tani e
tutje ata nuk kanė ndikim mbi fėmijėt e tyre dhe
se janė plakur, edhe pse shpeshherė kėto ndjenja
pėrzihen me emocione dhe krenari, se tani djemtė
janė bėrė burra dhe mund ta ndihmojnė atė nė
ēėshtje tė jetės, ndėrsa vajzat janė bėrė gra e
mund ta ndihmojnė nėnėn e tyre. Prindėrit i
dėshirojnė karakteristikat e njė ndryshimi tė
tillė, por ata nuk pranojnė tu dorėzohen disa
gjėrave qė kėrkon kjo periudhė.
Pėrshkrimi i prindėrve pėr bijtė e tyre, qė u pėrmend nė fillim tė
artikullit, nuk do tė thotė se kėto tipare duhen
tė jenė tė pashmangshme nė periudhėn e
adoleshencės dhe se ēdo adoleshent patjetėr duhet
tė karakterizohet prej tyre. Por shumica e
tipareve tė pėrmendura janė si rezultat i mėnyrės
sė komunikimit me tė cilėn ballafaqohet
adoleshenti dhe qė vjen jo vetėm nga prindėrit e
tij, por edhe nga rrethi ku jeton. Periudha e
adoleshencės duhet tė jetė e natyrshme, tė kalojė
lehtė dhe shoqėria tė komunikojė me mėnyrėn qė i
pėrshtatet kėsaj periudhe.
Ndėr ēėshtjet me tė cilat po pėrballemi nė kohėn bashkėkohore ėshtė
edhe zgjatja kohore e pėrgatitjes pėr veprimtari
nė jetė nga ane e djalit apo vajzės, tė cilėt e
kanė kaluar moshėn njėzetvjeēare kur fillojnė punė
dhe njihen si anėtarė tė plotė nė shoqėri. Njė
vonim i tillė shpie te njė vonim i ngopjes sė
shumė nevojave tė adoleshentit, qofshin
shpirtėrore apo natyrore, ēka e shtyn atė tė
kryejė disa veprime jo tė pranuara pėr ti treguar
vetes dhe tė tjerėve se ai tani ėshtė burrė ose se
ajo ėshtė grua. Sa herė qė tė rinjtė nuk gjejnė
pėrkrahjen e shoqėrisė lidhur me atė qė kėrkon
periudha qė po kalojnė, sjelljet e tilla shtohen.
Ajo qė dallon nga e kaluara ėshtė se mė herėt nuk kishte ndonjė
vėshtirėsi pėr tė komunikuar me adoleshentėt.
Problemin me tė cilin pėrballemi ne nuk e kanė
pasur prindėrit tanė mė herėt.
Problemi i ndryshimit nuk qėndron te periudha e adoleshencės sa
qėndron te mėnyra se si e trajton shoqėria kėtė
ēėshtje dhe te komunikimi i saj me adoleshentėt.
Mė herėt i riu ėshtė quajtur burrė kur ka mbushur
moshėn gjashtėmbėdhjetė-shtatėmbėdhjetėvjeēare. Nė
kėtė moshė ai ka filluar tė punojė dhe ėshtė
martuar, madje mund tė ishte edhe baba nė kėtė
moshė, ndėrsa vajza ndoshta edhe mė herėt.
Nuk ka dyshim se tani prindėrit nuk mund tė bėjnė qė fėmijėt e tyre
tė punojnė apo tė martohen nė moshėn qė janė
martuar gjyshėrit e tyre, ngase ēėshtja ka lidhje
me shoqėrinė nė pėrgjithėsi, por prindėrit mund tė
komunikojnė me fėmijėt e tyre ashtu siē i
pėrshtatet kėsaj periudhe brenda mundėsive tė
tyre. Kjo kėrkon qė nė fillim prindėrit ta
kuptojnė natyrėn e kėsaj periudhe duke lexuar apo
dėgjuar ligjėrata nga ekspertėt e kėsaj periudhe
qė tė arrijnė tė shpalosin disa nga kujtimet e
kohės kur ata vetė kanė pėrjetuar kėtė periudhė,
se cilat kanė qenė ndjenjat dhe kėrkesat e tyre,
dhe tė mundohen ta vendosin veten nė vend tė bijve
tė tyre. E gjithė kjo duhet bėrė pa e tepruar,
duke gjykuar brenda kornizave tė sheriatit.
Prof. dr: Omer bin Abduhrahman elMagdij
Profesor i psikologjisė dhe pėrgjegjės i
Departamentit tė Psikologjisė nė Universitetin
Mbreti Saud
Pėrktheu dhe pėrshtati: Rashit Zylfiu
16.5.2008
|