|
Po ka nga njerėzit qė blenė tregime boshe e me
qėllim qė ti largojnė njerėzit prej rrugės sė
Allahut pa pasur kurrfarė fakti dhe pėr ti marrė
ato (ajetet e) Allahut si tallje. Pėr ta me
siguri ėshtė pėrgatitur dėnim i turpshėm. (Llukman,
6)
O musliman, oj muslimane! Ajetet kuranore dhe hadithet profetike
aludojnė pėr qortimin e muzikės dhe tė
instrumenteve muzikore, duke tėrhequr vėrejtjen
pėr to. Allahu subhanehu ue teala ka shpjeguar se
pėrdorimi i tyre ėshtė nga shkaqet e humbjes dhe
marrje e ajeteve (argumenteve kuranore) pėr tallje.
Thotė Allahu subhanehu ue teala:
( وَمِنَ النَّاسِ مَنْ يَشْتَرِي لَهْوَ الْحَدِيثِ
لِيُضِلَّ عَنْ سَبِيلِ اللَّهِ بِغَيْرِ عِلْمٍ
وَيَتَّخِذَهَا هُزُوًا أُولَئِكَ لَهُمْ عَذَابٌ
مُهِينٌ )
Po ka nga njerėzit qė blenė tregime boshe e me
qėllim qė ti largojnė njerėzit prej rrugės sė
Allahut pa pasur kurrfarė fakti dhe pėr ti marrė
ato (ajetet e) Allahut si tallje. Pėr ta me
siguri ėshtė pėrgatitur dėnim i turpshėm. (Llukman,
6)
Shumica e dijetarėve, prej tyre Abdullah ibn Mesudi, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, kanė komentuar se fjalėt tregime
boshe (lehvel hadithe) kanė pėr qėllim muzikėn dhe
instrumentet muzikore dhe ēdo zė qė ndalon nga e
vėrteta. Muzika ėshtė sprovė pėr zemrėn, e cila e
shpie njeriun drejt sė keqes dhe e largon nga e
mira. Allahu i ka qortuar tregimet boshe dhe ėshtė
dhėnė premtimi se ai i cili merret me to, do tė
ndėshkohet me dėnime tė vėshtira. Ka thėnė
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem:
"ليكُننَّ من أمتي أقوامٌ يستحلون الحِر و الحَرير و
الخمر و المعازف ..." ( رواه البخاري)
Do tė ketė nga umeti im grup njerėzish qė do
ta lejojnė amoralitetin (zinanė), mėndafshin,
alkoolin dhe muzikėn.'' Shėnuar nga Buhariu.
Elmeazif, muzika, qė ėshtė pėrmendur nė hadith ėshtė muzika dhe
instrumentet muzikore. Hadithi aludon pėr ndalimin
e tyre, pėr qortimin e pėrdorimit tė tyre ose pėr
ti lejuar ato, sikurse ka qortuar atė qė e lejon
alkoolin dhe amoralitetin. Ėshtė gjė e ditur se
nėse njeriu dėgjon muzikė dhe anon nga ajo, i
pakėsohet logjika, i pakėsohet turpi, i largohet
morali, i ikėn personaliteti, i dobėsohet imani, i
bėhet Kurani i rėndė (pėr ta dėgjuar), gėzohet me
tė shejtani dhe ia zbukuron atij gjėrat e
fėlliqura dhe mėkatet.
A ke menduar o rob i Allahut? A ke menduar oj robėreshė e Allahut
pėr vdekjen? Vdekja ėshtė realiteti nė tė cilėn
nuk bėn dobi mashtrimi pėr ta penguar atė, as
dėshpėrimi s'bėn dobi kur vjen ajo. Largoje nga
vetja lėvozhgėn e tė pakujdesshmėve, se ti do tė
qėndrosh para Allahut, i Cili di pėr shikimin me
cep tė syve dhe pėr atė qė fshihet nė zemra.
'' يَوْمَئِذٍ تُعْرَضُونَ لَا تَخْفَى مِنْكُمْ
خَافِيَةٌ ''
Atė ditė ju do tė ekspozoheni (para Z otit),
duke mos mbetur fshehtė asnjė sekret i juaji.
(El Hakka, 18)
Kini kujdes nga muzika sepse ajo e dobėson fenė, logjikėn e turpin
dhe shkatėrron moralin, pengon pėr ta pėrmendur
Allahun, pengon nga namazi dhe pronarin e saj e
pret dėnimi nga Allahu aze ve xhel.
Ėshtė pyetur Kasim bin Muhamedi, Allahu e mėshiroftė, pėr muzikėn
dhe ėshtė pėrgjigjur: Kur Allahu do ta veēojė nė
Ditėn e Gjykimit tė vėrtetėn dhe tė kotėn, nė
cilėn anė do tė jetė muzika? Tha pyetėsi: Nga e
kota. Tha Kasim bin Muhamedi, Allahu e mėshiroftė:
" فَمَاذَا بَعْدَ الْحَقِّ إِلَّا الضَّلَالُ "
... Pas sė vėrtetės nuk ka tjetėr pos humbje (lajthitje)...
(Junus, 32)
Rashit Zylfiu
11.4.2008
|
