Me emrin e
Allahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
"Dhe kur morėm zotimin tuaj qė tė mos derdhni gjakun
tuaj, tė mos dėboni veten tuaj nga vendi juaj, e ju e
pranuat, ndaj dėshmoni [2:84]
(Ato ditė
tė numėruara janė) Muaji i Ramazanit qė nė te (filloi
tė) shpallet Kurani, qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėz
dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė
vėrtetės nga gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush
kėtė muaj le tė agjėrojė, ndėrsa kush ėshtė i sėmurė ose
nė udhėtim, le tė agjėrojė aq ditė nga ditėt e mėvonshme.
Allahu me kėtė dėshiron lehtėsim pėr ju, e nuk dėshiron
vėshtirėsim pėr ju. (Tė agjėroni ditėt e lėshuara mė
vonė) Qė tė plotėsoni numrin, ta madhėroni Allahun pėr
atė se u udhėzoi dhe qė tė falėnderoni. [2:185]
Ka ndonjė
nga njerėzit qė fjala e tij tė mahnit, por vetėm nė kėtė
botė (meqė nė botėn tjetėr gjykon Ai qė i di tė fshehtat),
dhe pėr atė qė ka nė zemrėn e tij, e paraqet Allahun
dėshmues, e nė realitet ai ėshtė kundėrshtari mė i
rreptė. [2:204]
O
besimtarė, kur merrni hua prej njėri-tjetrit pėr njė
afat tė caktuar, shkruajeni atė. Dhe nga gjiu juaj le tė
shkruajė njė shkrues i drejtė dhe tė mos ngurrojė nga tė
shkruarit ashtu siē e ka mėsuar Allahu. Le tė shkruajė,
e atij le ti diktojė ai qė pranon borxhin, le ti
frikėsohet Allahut, Zotit tė tij e tė mos lėre mangėt
asnjė send nga ai. E nė qoftė se ai qė ngarkohet me
borxh ėshtė i paaftė mentalisht, ėshtė i mitur ose nuk
ėshtė nė gjendje tė diktojė, atėherė le tė diktojė drejt
kujdestari i tij. Kėrkoni tė dėshmojnė dy dėshmitarė
burra nga mesi juaj, e nė qoftė se nuk janė dy burra,
atėherė njė burrė e dy gra, nga dėshmitarėt qė i pėlqeni.
(Dy gra nė vend tė njė burri) Pėr atė se nėse njėra prej
tyre gabon, tia pėrkujtojė tjetra. Dėshmitarėt tė mos
refuzojnė kur tė thirren. Dhe mos pėrtoni pėr ta shkruar
atė dhe afatin e tij, i vogėl qoftė ose i madh, sepse
kjo ėshtė mė e drejtė tek Allahu, mė e fortė pėr dėshmi
dhe mė afėr mosdyshimit. Vetėm nėse ėshtė tregti e
menjėhershme (dora-doras) qė e praktikoni midis jush,
atėherė nuk ėshtė ndonjė mėkat tė mos e shėnoni. Por,
kur bėni shitblerje, dėshmojnie. E ai (pronari i
pasurisė) nuk dėmton as shkruesit as dėshmitarėt, e nėse
bėni (dėmtimin), ai ėshtė mosrespekt juaji (ndaj
dispozitave tė Allahut). Kini frikė Allahun se Allahu ju
dhuron dituri (tė jashtėzakonshme), Allahu ėshtė i
gjithėdijshėm pėr ēdo send. [2:282]
Allahu
vėrtetoi se nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij, e dėshmuan
edhe engjėjt e dijetarėt, dhe se Ai ėshtė Zbatues i
drejtėsisė. Nuk ka zot pėrveē Tij, Fuqiplotit e tė Urtit.
[3:18]
E kur e
kuptoi Isai vendosmėrinė e tyre nė mosbesim (dhe
qėllimin qė ta mbysin), tha: Kush janė ndihmėtarėt e mi
pėr nė rrugė tė Allahut? Havarijjunėt thanė: Ne jemi
ndihmėtarė tė fesė sė Allahut, ne i besuam Allahut, e ti
dėshmo pėr ne se jemi muslimanė (tė bindur, tė dorėzuar)!
[3:52]
Zoti ynė,
ne e besuam atė qė e zbrite (shpalljen), e pasuam tė
dėrguarin (Isain), pra shėnona bashkė me ata qė
dėshmojnė (besimin e drejtė)! [3:53]
Thuaju (o
i dėrguar): O ithtarė tė librit (Tevrat e Inxhil),
ejani (tė bashkohemi) te njė fjalė qė ėshtė e njėjtė (e
drejtė) mes nesh dhe mes jush: Tė mos adhurojmė, pos
Allahut, tė mos ia bėjmė Atij asnjė send shok, tė mos e
konsiderojmė njėri - tjetrin zotėr pos Allahut! E nė
qoftė se ata refuzojnė, ju thoni: Dėshmoni pra, se ne
jemi muslimanė (besuam njė Zot)! [3:64]
O ithtarė
tė librit, pėrse nuk i besoni ajetet (Kuranin) e
Allahut, e duke e ditur tė vėrtetėn? [3:70]
Pėrkujtoni (o ithtarė tė librit) kur Allahu mori
zotimin e pejgamberėve: Nga ajo se juve ju dhashė libėr
e urtėsi, ju patjetėr do ta besoni dhe ndihmoni
pejgamberin qė vjen pas juve, e qė vėrteton atė qė ju
keni pranė vetes. Tha (Allahu): A pranuat, a e morėt
sipėr obligimin Tim? Ata thanė: Ne e pranuam! Tha (Allahu):
Dėshmoni pra, edhe Unė dėshmoj bashkė me ju! [3:81]
E si ta
udhėzojė Allahu njė popull qė pas besimit tė tyre u bėnė
pabesimtarė dhe pasi dėshmoi se i dėrguari ėshtė i
vėrtetė, dhe pasi tju kenė ardhur atyre argumente tė
qarta? Allahu nuk ia mundėson udhėzimin e Vet popullit
zullumqarė. [3:86]
Provoni
bonjakėt derisa tė bėhen pėr martesė, e nėse vėreni te
ta pjekuri, atėherė dorėzonju atyre pasurinė e tyre. Mos
e hani atė duke shkapėrderdhur dhe duke u ngutur para se
tė rriten ata. Kush ėshtė i pasur le tė ruhet (shfrytėzimit
tė pasurisė tė jetimėve), e kush ėshtė i varfėr, le tė
hajė me maturi. E kur tju dorėzoni atyre pasurinė e
vet, dėshmoni atė (qė ju dorėzoni). Mjafton qė Allahu
ėshtė llogaritės. [4:6]
Ato nga
gratė tuaja qė bėjnė imoralitet (zina), kėrkoni qė
kundėr tyre tė dėshmojnė katėr vetė prej jush (burra);
nėse vėrtetohet mė dėshmitarė (imoraliteti), mbyllni ato
nė shtėpia derisa ti marrė vdekja ose derisa Allahu tė
pėrcaktojė ndonjė rrugė pėr to. [4:15]
(Jehuditė
i thanė se nuk tė besojmė nė shpallje Muhammedit) Por
Allahu dėshmon pėr atė qė tu zbrit ty, atė ta zbriti
sipas dijes sė Vet, edhe engjėjtė dėshmojnė, po mjaft
ėshtė Allahu dėshmues. [4:166]
Kur e
dėgjojnė atė qė i ėshtė zbritur tė dėrguarit (Kuranin),
prej syve tė tyre rrjedhin lotė, ngase e kanė kuptuar tė
vėrtetėn dhe thonė: Zoti ynė, ne kemi besuar, pra na
regjistro ndėr ata qė dėshmojnė (ndėr umetin e
Muhammedit). [5:83]
Dhe kur i
frymėzova Havarijjunėt (i urdhėrova): Tė mė besoni Mua
dhe tė dėrguarin Tim! E ata thanė: Ne besuam, e ti
dėshmo se ne jemi muslimanė. [5:111]
(Ata)
Thanė: Ne dėshirojmė tė hamė nga ajo dhe tė na binden (edhe
mė shumė) zemrat tona dhe tė vėrtetojmė bindshėm se na e
the tė vėrtetėn e tė bėhemi dėshmues tė saj! [5:113]
"Thuaj:
Cili send ka dėshminė mė tė madhe? Thuaj: Allahu
ėshtė dėshmues mes meje e jush, e mua mė ėshtė shpallur
ky Kuran qė me tė tju tėrheq vėrejtjen juve dhe atij
qė i komunikohet (dhe tė gjithė atyre qė vijnė pas jush
deri nė ditėn e kijametit). Ju po dėshmoni se pos
Allahut ka edhe zota tė tjerė, a? Thuaj: Unė nuk
dėshmoj! Ai ėshtė vetėm njė Zot dhe unė jam i pastėr
nga ajo qė ju i shoqėroni! [6:19]
O
grumbull i xhinve dhe i njerėzve! A nuk ju erdhėn nga
mesi juaj tė dėrguar tju rrėfejnė argumentet e Mia dhe
tju tėrheqin vėrejtjen pėr takimin tuaj nė kėtė ditė?
Ata thonė: Dėshmojmė kundėr vetvetes. I pat mashtruar
ata jeta e kėsaj bote dhe ashtu (tė detyruar) dėshmuan
kundėr vetvetes se me tė vėrtetė e refuzonin (tė
vėrtetėn). [6:130]
Thuaj:
Sillni dėshmitarėt, tė cilėt dėshmojnė se Allahu ndaloi
(bėri haram) ato (qė i ndalonin vetė). Nėse duan tė
dėshmojnė rrejshėm, ti mos dėshmo bashkė me ta dhe mos
shko pas dėshirave tė atyre qė argumentet Tona i bėnė tė
rreme dhe pas atyre qė nuk besojnė jetėn e qė largohen
prej Zotit tė tyre (adhurojnė tjetėr). [6:150]
Pėrkujto
kur Zoti Yt nxori nga shpina e bijve tė Ademit
pasardhėsit e tyre dhe i bėri dėshmues tė vetes sė tyre
(duke u thėnė): A nuk jam Zoti juaj? Ata thanė: Po,
dėshmuam!. Tė mos thoni nė ditėn e kijametit: Ne nga
ky (dėshmim) ishim tė panjohur. [7:172]
Nuk ėshtė
e drejtė e idhujtarėve tė kujdesen pėr xhamitė e Allahut,
duke qenė se vetė dėshmojnė pėr veten e tyre se janė
mohues. Tė tillėve u shkuan kot veprat e tyre dhe ata
janė pėrgjithmonė nė zjarr. [9:17]
(Nga
hipokritėt mė tė shėmtuarit janė) Edhe ata qė ndėrtuan
xhami sherri, mosbesimi e pėrēarjeje mes besimtarėve dhe
ftuan nė pritje (solemne) atė qė mė parė kishte luftuar
kundėr Allahut dhe tė dėrguarit tė Tij. Ata do tė
betohen: Ne nuk kemi pasur tjetėr qėllim, vetėm pėr tė
mirė! Po Allahu dėshmoi se ata vėrtet janė rrenacakė.
[9:107]
A ai qė
ėshtė (i mbėshtetur) nė argument nga Zoti i tij dhe atė
e pėrforcon dėshmia nga Ai, e para tij (Kuranit) ishte
(dėshmitar) libri i Musait (Tevrati) qė ishte
udhėrrėfyes e mėshirė - (ėshtė i njėjtė me atė qė ka pėr
qėllim vetėm kėtė jetė)? Tė tillėt (qė janė nė rrugė tė
drejtė) e besojnė (Kuranin). E kush prej atyre grupeve
e refuzuan atė, vendi i tij ėshtė zjarri. E ti (Muhammed)
mos ki dyshim nė te, ai ėshtė e vėrtetė nga Zoti yt, nė
tė ska dyshim, por shumica e njerėzve nuk e besojnė.
[11:17]
E kush
ėshtė mė mizor se ai qė trillon gėnjeshtėr pėr Allahun?
Tė tillėt paraqiten para Zotit tė tyre, e dėshmitarėt
thonė: Kėta ishin tė cilėt gėnjyen ndaj Zotit tė tyre,
pra mallkimi i Allahut qoftė kundėr mizorėve! [11:18]
Ne nuk
themi tjetėr vetėm se dikush prej zotave tanė tė ka
goditur me ēmendje! Ai tha: Unė dėshmitar e kam Allahun,
e ju dėshmoni se unė jam larg nga ajo ēka ju i shoqėroni.
[11:54]
Ai (Jusufi)
tha: Ajo mu vėrsul mua! Njė dėshmitar nga familja e
saj gjykoi: Nėse kėmisha e tij ėshtė grisur pėrpara,
ajo ka thėnė tė drejtėn, kurse ai gėnjen. [12:26]
Ju
kthehuni te babai juaj dhe thuani: O at yni, djali yt
vodhi, ne dėshmojmė vetėm pėr atė qė dimė, e pėr tė
fshehtėn ne nuk ishim roje! [12:81]
Unė nuk
ua prezentova krijimin e qiejve e tė tokės atyre qė po i
adhuroni e as krijimin e vetė atyre, e as nuk mora
ndihmėtarė tė humburit. [18:51]
Po grupet
u kundėrshtuan mes vete (rreth Isait). Tė mjerėt ata qė
nuk besuan se ēka kanė pėr tė parė ditėn e madhe!
[19:37]
Atėherė
ai tha: Jo, por Zoti juaj ėshtė Zot i qiejve e i tokės,
ėshtė Ai qė i krijoi ato, ndėrsa unė jam dėshmues pėr
kėtė! [21:56]
Ata thanė:
Silleni atė kėtu nė sy tė njerėzve qė ta shohin (e ta
dėnojmė). [21:61]
(Pėrkujto) Davudin e Sulejmanin kur pleqėronin pėr
ēėshtjen e bimės (mbjelljes) tė cilėn delet e atij
populli e kishin kullotur natėn, e Ne ishim pėrcjellės
tė gjykimit tė tyre. [21:78]
(Vijnė)
Pėr tė qenė tė pranishėm nė dobitė e tyre dhe qė ta
pėrmendin Allahun nė ato ditė tė caktuara (nė shenjė
falėnderimi) dhe pėr qė i ka furnizuar me kafshė. Hani
pra prej tyre (kurbanave) dhe ushqeni tė ngushtuarin e
tė varfėrin. [22:28]
(dispozitė obliguese ėshtė qė) Laviren dhe lavirin ti
rrahni, secilin prej tyre me nga njėqind tė rėna, dhe nė
zbatimin e dispozitave tė Allahut mos u tregoni
zemėrbutė ndaj atyre dyve, nėse jeni qė besoni Allahut
dhe botės tjetėr. E gjatė zbatimit tė ndėshkimit ndaj
tyre, le tė jenė tė pranishėm njė numėr besimtarėsh.
[24:2]
E nga ajo
(gruaja e shpifur) largohet dėnimi, nėse katėr herė
betohet nė Allahun se ai (shpifėsi) gėnjen. [24:8]
Nė atė
ditė kur dėshmojnė kundėr tyre gjuhėt e tyre, duart dhe
kėmbėt e tyre pėr atė qė ata kanė punuar. [24:24]
(Robėrit
e Zotit janė) Edhe ata qė nuk dėshmojnė rrejshėm dhe kur
(rastėsisht) kalojnė pranė tė keqes, kalojnė duke e
ruajtur karakterin e vet. [25:72]
Ajo tha:
O ju pari, mė sugjeroni nė kėtė ēėshtje timen se unė
nuk do tė vendos asgjė derisa edhe ju tė jepni pėlqim!
[27:32]
Ata qė
thanė: Betohuni mes vete nė Allahun, ta mbytni atė dhe
familjen e tij natėn, e pastaj tė afėrmve tė tij tu
thoni: Ne nuk morėm pjesė nė mbytjen e familjes sė tij,
dhe se ne jemi tė drejtė (tė vėrtetė) [27:49]
E ti nuk
ishe nė anėn perėndimore (tė vendit ku Allahu i foli
Musait) kur Ne Musait ia besuam shpalljen (e bėmė
pejgamber dhe e dėrguam te faraoni), e ti as nuk ishe
aty pranė. [28:44]
O ti
Pejgamber, Ne tė dėrguam ty dėshmues, lajmėtar pėrgėzues
e qortues. [33:45]
Sot Ne ua
mbyllim gojėt atyre, Neve na flasin duart e tyre, kurse
kėmbėt e tyre dėshmojnė pėr atė qė punuan. [36:65]
Apo, Ne i
krijuam engjėjt femra, e ata ishin dėshmitarė (kur Ne i
krijuam engjėjt femra)?! [37:150]
Ne
patjetėr do tė ndihmojmė tė dėrguarit tanė nė jetėn e
kėsaj bote, edhe ata qė besuan, e edhe nė ditėn e
prezentimit tė dėshmive. [40:51]
E derisa
afrohen atij, kundėr tyre dėshmojnė: tė dėgjuarit e tyre,
tė parit e tyre dhe lėkurat e tyre pėr ēdo gjė qė ata
kanė punuar. [41:20]
Ata
lėkurave tė tyre u thonė: Pėrse dėshmuat kundėr nesh?
Ato thonė: Allahu qė ēdo sendi ia ka dhėnė tė folurit
na dha edhe neve, e Ai ėshtė qė ju krijoi juve herėn e
parė dhe vetėm te Ai ktheheni. [41:21]
Ju nuk
fshiheshit (kur bėnit mėkate) se do tė dėshmojnė kundėr
jush tė dėgjuarit tuaj, tė pamurit tuaj dhe lėkurat
tuaja, bile ju menduat se Allahu nuk di pėr shumė gjėra
qė ju i bėnit. [41:22]
Edhe
engjėjt qė janė adhurues tė Zotit i quajnė femra? A
prezentuan ata nė krijimin e tyre (melekėve)? Dėshmia e
tyre do tė regjistrohet dhe ata do tė merren nė pyetje.
[43:19]
Ata qė i
adhuruan pos Tij, nuk mund tė ndėrmjetėsojnė (tė bėjnė
shefaat), pėrveē kush dėshmoi tė vėrtetėn, e ata e dinė.
[43:86]
Thuaj:
Mė tregoni mua se nėse ai (Kurani) ėshtė prej Allahut,
e ju e mohuat (si do tė jetė puna juaj), ndėrsa njė
dėshmitar nga beni israilėt e dėshmoi si tė tillė (tė
zbritur prej Allahut) dhe i besoi, kurse ju bėtė
kryelartėsi (a nuk jeni zullumqarė)? E, ska dyshim se
Allahu njė popull qė ėshtė mizor, nuk e udhėzon nė
rrugėn e shpėtimit. [46:10]
Ne tė
dėrguam ty (Muhammed) dėshmitar, pėrgėzues dhe qortues.
[48:8]
A nuk e
ke ditur se ata qė u bėnė hipokritė, u thoshin
vėllezėrve tė vet nga ithtarėt e librit qė nuk kishin
besuar: Nėse ju dėboheni, edhe ne do tė dalim me ju pėr
ēėshtjen tuaj, ne kurrė nuk do ti bindemi askujt (tju
luftojmė ose tju nėnshtrojmė), e nėse luftoheni prej
dikujt, ne gjithqysh do tu ndihmojmė. Allahu dėshmon se
ata janė rrenacakė! [59:11]
Kur tė
erdhėn ty hipokritėt, tė thanė: Ne dėshmojmė se vėrtet
ti je i dėrguar i Allahut! E, Allahu e di se ti je i
dėrguar i Tij, por Allahu dėshmon se hipokritėt janė
rrenacakė (kur thonė ashtu). [63:1]
E kur ti
afrohen ato mbarimit tė afatit tė tyre, atėherė ose
mbani (i ktheni nė jetėn bashkėshortore) si duhet, ose
ndahuni prej tyre si ėshtė e udhės, e kėtė do ta
dėshmojnė dy dėshmitarė tė drejtė nga mesi juaj dhe
dėshminė zbatojeni pėr hir tė Allahut. Kėshtu
kėshillohet ai qė i beson Allahut dhe ditės sė fundit, e
kush u pėrmbahet dispozitave tė Allahut, atij Ai i hap
rrugė. [65:2]
Ne
dėrguam te ju tė dėrguar qė dėshmon kundėr jush, ashtu
siē patėm dėrguar edhe te faraoni tė dėrguar. [73:15]
Tė cilin
e dėshmojnė engjėjt qė janė mė tė afėrmit. [83:21]
Pasha atė qė dėshmon dhe atė qė dėshmohet! [85:3]
Pėrmblodhi:
Mr. Fehim Dragusha
19.7.2009