Mbėshtetja nė Allahun e Lartėsuar
Nuk
ka dyshim se mbėshtetja nė Allahun e Lartėsuar ėshtė
prej shkaqeve qė sjellin furnizim. Allahu i Lartėsuar
thotė: Kush
i mbėshtetet Allahut, Ai i mjafton atij. Allahu realizon
dėshirėn e vet dhe Allahu ēdo gjėje ia ka caktuar kohėn
(afatin). Talak, 3.
Kush e lidh zemrėn e tij me Allahun, nė
sjelljen e tė mirave dhe largimin e tė kėqijave, e
dorėzon ēėshtjen e tij Allahut, Ai i mjafton atij, i
largon brengat e tij dhe e furnizon.
Ndėrsa i
Dėrguari i Allahut thotė: Sikur ju tė mbėshteteni tek
Allahu me njė mbėshtetje tė vėrtetė, do tju furnizonte
sikur e furnizon shpendin, del nė mėngjes i uritur e
ngryset i ngopur. Shėnon Amedi, Tirmidhiu.
Ibn
Rexhepi (Allahu e mėshiroftė) thotė se ky hadith ėshtė
esencė nė mbėshtetjen e Allahut dhe ėshtė njė prej
shkaqeve mė tė mėdha nė sjelljen e furnizimit. Ndėrsa
prej gjeneratave tė para thoshin se mbėshtetu nė Allahun
qė tė vijė furnizimi duke mos u lodhur.
Mbėshtetja nė Allahun ėshtė shfaqja e dobėsisė para Tij
dhe tė mbėshteturit vetėm tek Ai.
Realiteti
i mbėshtetjes tek Allahut, siē thotė Ibn Rexhepi, ėshtė
mbėshtetja e zemrės tek Allahu me njė sinqeritet tė
vėrtetė, nė sjelljen e tė mirave dhe largimin e tė
kėqijave, qoftė nė kėtė apo botėn tjetėr, si dhe
dorėzimi i tė gjitha ēėshtjeve Allahut, besimi se nuk
jep, privon, nuk sjell dobi e nuk e largon tė dėmshmen
vetėm se Allahu i Lartėsuar.
Mbėshtetja tek Allahu nuk do tė thotė braktisja e
shkaqeve, sepse Allahu ka urdhėruar nė marrjen e
shkaqeve sė bashku me mbėshtetjen tek Ai, pasi kėrkimi
dhe ecja pas shkaqeve me trup ėshtė zbatim i urdhrave
ndaj Allahut, ndėrsa mbėshtetja me zemėr tek Ai ėshtė
shenjė e besimit. Allahu thotė:
O ju qė besuat, rrini tė pėrgatitur (tė armatosur).
Nisa,
71.
Gjithashtu thotė: E ju pėrgatituni sa tė keni mundėsi
force, (mjete luftarake) e kuaj tė caktuar pėr betejė
kundėr atyre (qė tradhtojnė) e me tė.
Enfal, 60.
Po ashtu
thotė: E, kur tė kryhet namazi, atėherė shpėrndahuni nė
tokė dhe kėrkoni begatitė e Allahut. Xhumua, 10.
Prej
muslimanit kėrkohet qė tė kujdeset e ti marrė shkaqet,
por duke mos u mbėshtetur vetėm nė to, dhe se furnizimi
ėshtė prej Tij.
Ruajtja e
lidhjeve familjare
Prej
shkaqeve qė sjellin furnizimin ėshtė edhe ruajtja e
lidhjeve familjare. Lidhur me kėtė kemi hadithe tė
shumta qė flasin, prej tyre mund tė pėrmendim hadithin
qė e transmeton Ebu Hurejra (Allahu qoftė i kėnaqur me
tė!) ku thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e Allahut
duke thėnė: Kush dėshiron qė ti shtohet furnizimi, le
ti ruajė lidhjet familjare. Shėnon Buhariu. Njė hadith
tė ngjashėm e transmeton edhe Enesi (Allahu qoftė i
kėnaqur me tė!)
Gjithashtu, nė hadithin tė cilin e transmeton Aliu
(Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) i Dėrguari (salahu
alejhi ue selem) thotė: Ai qė dėshiron ti zgjatet
jeta, ti shtohet furnizimi e ti largohet e keqja, le
tė ketė frikė Allahut dhe le ti ruajė lidhjet
familjare. Shėnon Ahmedi, ndėrsa Ahmed Shakir thotė se
hadithi ėshtė i vėrtetė.
Ndėrsa
Ibn Umeri (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) thotė: Ai i
cili ia ka frikėn Allahut dhe i ruan lidhjet familjare,
i zgjatet jeta, i shtohet pasuria dhe atė e duan tė
afėrmit.
Nė kėto
hadithe, i Dėrguari (salahu alejhi ue selem) ka sqaruar
se ruajtja e lidhjeve familjare sjell fryte tė shumta,
prej tyre ėshtė edhe shtimi i furnizimit, zgjatja e
jetės, largimi i tė kėqijave dhe ėshtė shkak i dashurisė
reciproke.
Ruajtja e
lidhjeve familjare bėhet nė mėnyra dhe forma tė shumta,
si vizita e tyre, dhurata tė ndryshme, interesimi pėr
ta, dhėnia e lėmoshės ndaj tė varfėrve tė tyre, sjellja
e butė me tė pasurit, respekti ndaj tė moshuarit, ftesa
e tyre dhe mikpritja e kėndshme, pjesėmarrja nė gėzimet
e tyre dhe ngushėllimi i tyre nė raste tė fatkeqėsisė,
lutjet e mira pėr ta, zemėrgjerėsia, pėrgjigja ndaj
ftesės sė tyre, vizita e tė sėmurėve tė tyre, ftesa e
tyre nga udhėzimi i Allahut, urdhėrimi nė tė mirė dhe
ndalimi nga e keqja; gjithashtu ndihma e tyre materiale,
ndihma e tyre nė raste nevoje, takimi i tyre me fytyrė
tė buzėqeshur e forma e mėnyra tė shumta.
Pėrktheu:
Almedin Ejupi
23.02.2007