Numri mė i madh i shfrytėzuesve tė internetit janė tė rinjtė, djem dhe vajza. Ēdo prind mund ta vėrejė kėtė duke parė se sa orė qėndrojnė fėmijėt para internetit.

Ēfarė ėshtė interneti? Nėse dėshirojnė prindėrit ta parashtrojnė kėtė pyetje, ose pse njerėzit janė pasionuar kaq shumė pas internetit, pėrgjigja e atyreve qė mėsojnė nė universitet ose shkolla tė mesme ėshtė: hulumtojmė materiale shkencore. Kjo mund tė jetė e saktė pjesėrisht, mirėpo sigurisht se kohėn mė tė madhe e kalojnė nė hulumtime tė materialeve “joshkencore”, madje tė jemi mė tė ēiltėr ata shkojnė e bėjnė ca hulumtime jo tė pastėrta.

Ėshtė e vėrtetė se statistikat qė flasin pėr pėrdorimin e internetit nga tė moshėrriturit “dėshton” dhe nuk ngre kokė, mirėpo statistikat qė flasin pėr pėrdorimin e internetit nga adoloshentėt janė trishtuese dhe i detyrojnė prindėrit qė tė kujdesen nga ndikimi i internetit nė fėmijėt e tyre. Nė prani tė mė shumė se 4.2 milion faqeve imorale nė internet, ato paraqesin rreth 12 % tė mbarė faqeve qė ekzistojnė nė internet. Statistikat thonė se 90 % tė adoloshentėve i vizitojnė kėto faqe. Kurse mosha mesatare e atyreve qė fillojnė vizitėn e kėtyre faqeve ėshtė 11 vjeē.

I nderuar lexues, mund tė parafytyrosh ēfarė ndikimi psikologjik, emocional dhe edukativ ka vizita e kėtyre faqeve tek adoloshentėt.

Ndoshta adoloshentė qė nuk kanė mė shumė se 12- 13 vjet e njohin jetėn seksuale ma mirė se tė martuarit pėr njė kohė tė gjatė.

Statistikat thonė se 80 % e tė rinjve dhe tė rejave nė moshėn 15- 17 vjeēare me pėrfundimin e kėsaj etape kanė parė marėdhėnie intime tė plota nė internet.

Disa prindėr mund tė thonė: firmat lokale nė disa vende kanė vendosur programe tė ndryshme pėr tė penguar depėrtimin te kėto faqe. Mirėpo secili i ri, madje edhe fėmijėt “shejtanė” qeshin me kėtė muhabet. Sepse ka shumė mėnyra, mė e lehta njohja e proxi numrit nga njė shtet tjetėr pėr ta tejkaluar kėtė pengesė dhe pėr tė arritur nė “xhennetin e premtuar”.

Ėshtė e vėrtetė se ka edhe programe qė vendosen nė kompjuter qė i pėrcakton faqet qė ndalohen tė vizitohen, mirėpo prania e djemve “ekspertė” nė hilet e kompjuterit, tregon se kėto mjete janė tė padobishme.

Atėherė, ē’zgjidhje ka?

Zgjidhja qėndron nė kuptimin se edukimi i fėmijėve mė nuk ėshtė aq lehtė, siē ka qenė mė herėt, ndaj kėrkohet qė prindėrit ta luajnė rolin e tyre tė vėrtetė nė edukimin e tyre dhe tė jenė tė kujdeshėm se ata gjinden para njė pėrgjegjėsie tė madhe, pėr tė cilėn do tė japin llogari para Allahut tė Lartėsuar, nė ditėn e Kiametit, nėse ata nuk e kryejnė si duhet kėtė pėrgjegjėsi. Nuk ka zgjidhje, mbrojtje nga reziqet e internetit dhe telasheve tė tij, pėrveē se duke poseduar edukatėn e vetkontrollit, kurse biseda pėr mjetet e pengimit, ajo ėshtė bisedė e kotė nga e cila nuk ka asnjė dobi.

Pėrgatiti: Erion Sula