Disa thonė se buron nga festat e pranverės, ku nata dhe dita janė tė barabarta, mė 21 mars.

     Disa tė tjerė thonė se ky bidat ka filluar nė Francė, nė vitin 1564, pasi ėshtė caktuar kalendari i ri, kurse ai qė e refuzonte kėtė kalendar tė ri, mė 1 prill talleshin njerėzit me tė dhe e nėnēmonin.

     Tė tjerėt thonė se buron nė shekujt e hershėm dhe nga festat idhujtare, me fillimin e pranverės, ndaj e konsiderojnė si mbeturinė e ritualeve idhujtare etj.

    Disa kėsaj dite i thonė peshku i prillit, pasi dielli kalon nga shenja e peshkut nė shenjėn qė vijon.

     Disa e lidhin me vuajtjet e Isait (alejhi selam), tė cilėt mendojnė se Isai ėshtė kryqėzyar mė 1 prill.

     Disa mohues kėtė ditė e quajnė dita e tė gjithė budallenjėve dhe mendjelehtėve, siē e quajnė anglezėt, ndaj ai qė u beson gėneshtrave qė i pėrhapin e qeshin dhe tallen me tė.

     Pėr herė tė parė kjo gėnjeshtėr nė gjuhėn angleze ėshtė pėrdorur nė njė revistė ku mė 2 prill tė vitit 1698 shkruante se me disa njerėz kanė pranuar ftesė qė mė 1 prill tė marin pjesė nė aksionin e larjes sė tė zijnėve te kulla e Londrės.

     Nė prill ka ndodhur edhe kjo. Gazeta "Iven star" ka publikuar nė Mars tė vitit 1746 se mė 1 prill do tė ketė ekspozitė tė gomarėve nė dhomėn e bujqėsisė nė qytetin Aslenxhton. Atė ditė u mblodhėn shumė njerėz qė tė marin pjesė nė kėtė ekspozitė. Pritėn pėr njė kohė tė gjatė, mirėpo s’doli asgjė. Pyetėn se kur do tė fillojė kjo ekspozitė, por nuk morėn pėrgjigje dhe kėshtu kuptuan se vetė ata janė ata gomarė!

     Disa kanė shkruar nė lidhje me origjinėn e kėsaj gėnjeshtre duke thėnė se
shumė prej nesh e feston (pėrjeton) atė qė quhet si "1 prilli", ose siē njihet ndryshe si "Dita e gėnjeshtrave", por qė pėrkthimi i saktė i saj ėshtė "Dita e mashtrimit", mirėpo sa prej nesh e dinė tė fshehtėn e hidhur qė fshihet pas kėsaj “ditėfeste" ?!

     Nė kohėn kur muslimanėt qeversinin Spanjėn, para rreth njė mijė vjetėsh, ata qenė njė forcė e pathyeshme. Pėrpjekjet e kristianėve europianė pėr zhdukjen e Islamit nėpėr botė nuk rreshtėn asnjėherė, duke ia arritur deri diku qėllimit tė tyre. Megjithėse u pėrpoqėn disa herė pėr mposhtjen e Islamit nė Spanjė, ata nuk patėn sukses. Kur arritėn tė zbulojnė sekretin e forcės sė muslimanėve, filluan tė mendojnė pėr njė strategji tjetėr, me tė cilėn do tė arrijnė tė mposhtin kėtė forcė islame. Kėshtu qė filluan tė dėrgojnė falas nė Spanjė, pije alkoolike e cigare. Kjo taktikė perėndimore filloi tė japė rezultatin e vet, duke sjellė njė dobėsim tė imanit "besimit" tė myslimanėve, e kryesisht tek brezi i rinise spanjolle.

     Nė kėtė mėnyrė kristianėt katolikė europianė, arritėn qė tė mashtrojnė Spanjėn islame, duke i dhėnė fund qeverisjes muslimane nė Spanjė, e cila zgjati pėr mė shumė se 800 vjet. Kalaja e fundit e muslimanėve, Granada, ra nė datėn "1 prill".

     Prej atij viti e deri mė sot, pėr ēdo vit festohet atė qė e quajnė "mashtimi i prillit" apo 1 prilli i gėnjeshtrave.

     Me festimin e tyre tė kėsaj dite, ata duan t’i bėjnė pėr budallenj muslimanėt, duke mos u mjaftuar me "mashtimin qė bėnė nė Andaluzi-Spanjė", por me festimin e kėsaj dite kėrkojnė tė mashtrojnė gjithė botėn islame.

Publikuar pėr herė tė parė mė e plotė nga www.albislam.com