Ne jemi krijuar pėr tė jetuar, mirėpo jetėn tonė e kemi shndėrruar nė vdekje. Shumica e ligjėratave, e mėsimeve dhe e hytbeve flasin pėr vdekjen dhe e neglizhojnė jetėn.
Para se tė vdesim, ne duhet tė jetojmė, para se tė shkojmė duhet tė ndėrtojmė.
Para se tė largohemi nga jeta duhet tė lėmė gjurmė tė mira, vepra tė mira, moral tė mirė, projekt tė dobishėm, pasardhės tė edukuar, organizatė udhėēelėse, libėr tė dobishėm e bamirėsi tė ngjashme si kėto.

Vėrtet, tė jetuarit nė rrugėn e Allahut tė Lartėsuar ėshtė mė madhore sesa vdekja nė rrugėn e Tij, pėr faktin se jeta nė rrugėn e Allahut tė Lartėsuar ėshtė e gjatė dhe e bukur. Nė tė ka dije, punė, besim, moral, bashkėveprim, dynja dhe ahiret, tė drejta dhe obligime. Ndėrsa vdekja ėshtė momenti i kalimit nga kjo botė pėr nė botėn tjetėr.

Shumica e ligjėratave na thėrrasin nė lėnien e kėsaj bote dhe nė dėshpėrim, kėshtu qė njerėzit mendojnė nė mėnyrėn e shpėtimit nga kjo botė dhe kanė fituar bindjen se nė kėtė botė nuk duhet tė argėtohet dhe nuk duhet t'i kushtohet vėmendje.
Te shumica ėshtė krijuar bindja se nuk ėshtė e nevojshme tė jetojmė gjatė, porse mė mirė ėshtė tė jetojmė sa mė shkurt dhe tė kalojmė pėr nė botėn tjetėr.

Njerėzit e mirė, nė krye tė tyre i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qoftė mbi tė, e ndėrtuan jetėn, ngritėn civilizimin, ngritėn vlerat racionale. A nuk u dėrguan ushtritė ēliruese qė tė pėrhapin drejtėsinė, sigurinė dhe besimin nė botė? A nuk vazhduan kalifėt e drejtė pas tij tė ecin nė rrugėn e ndėrtimit dhe pėrhapjes sė kulturės sė dashurisė dhe tė paqes?

Pas tyre erdhėn njerėz tė cilėt e dėshpėruan dijetarin nė dijen e tij, inxhinierin nė aparatin e tij, zdrukthėtarin nė mjetin e tij, bujkun nė fushėn e tij, mjekun nė bisturinė e tij dhe prej tė gjithėve kėrkuan tė lėnė rolin e tyre nė jetė dhe t'i veshin qefinėt duke u pėrgatitur pėr tė vdekur. Jo, dhe njėmijė herė jo. Jeta do tė jetė mė e bukur pa ata tė pashpresė, dėshpėrues.

Tė jetuarit nė rrugėn e Allahut ėshtė njė mesazh madhor hyjnor, pėrmes tė cilit njeriu shndėrrohet nga zero e pavlerė nė njė numėr tė vlefshėm.
Tregtari bėhet i gėzueshėm, i lumtur me tregtinė e tij tė begatshme, i cili fiton nė mėnyrė tė lejueshme dhe e shpenzon nė tė lejuarėn. Bujku bėhet i gėzueshėm dhe kėndon nė fushėn e vet, ngase e di se do tė shpėrblehet nga i Madhi Zot dhe do tė falėnderohet nga krijesat.
Profesori gėzohet me mirėsitė e Allahut pėr faktin se ai e di se e mėson njė brez, edukon njė popull dhe i udhėzon zemrat. Ushtari duke mbartur pushkėn e vet ėshtė i qetė nė detyrėn e tij qė ta mbrojė popullin dhe ta ruajė atdheun.

O ju tė dijshėm! Bėjuani tė dashur njerėzve tė jetuarit nė rrugėn e Allahut tė Lartėsuar, nė mėnyrė qė njeriu tė kuptojė se nė ekzistimin i tij ka domethėnie, nė krijimin e tij ka urtėsi dhe nė tė jetuarit e tij ka njė synim.
Jeta ėshtė e stėrmbushur me gurė, mos i shpėrndaj ato por grumbulloji dhe me to ndėrto shkallė pėrmes sė cilėve do tė ngjitesh drejt suksesit.
Kėsisoj, do ta lėmė njė jetė tė bukur, njė civilizim tė begatė ashtu siē na e lanė neve paraardhėsit tanė.

Kush mendon se si tė vdesė, prodhimi i tij do tė ndalet, kreativiteti i tij do tė marrė fund dhe dobitė e tij do tė vdesin. Ndėrsa kush mendon se si tė jetojė, ai do tė lindė ashtu siē lind dielli, do tė shkėlqejė ashtu siē shkėlqen agimi dhe do tė sjellė dobi ashtu siē sjell dobi shiu.

Kurani ka bėrė thirrje pėr tė dy jetėt, pėr dy etapa tė tė jetuarit nė rrugėn e Allahut dhe tė vdekurit nė rrugėn e Allahut tė Lartėsuar. Allahu thotė: "Kush bėn vepėr tė mirė, qoftė mashkull ose femėr, e duke qenė besimtar, Ne do t’i japim atij njė jetė tė mirė (nė kėtė botė), e (nė botėn tjetėr) do t’u japim shpėrblimin mė tė mirė pėr veprat e tyre." (Nahl, 97)


 

Dr. Aid el Karni
Pėrshtati: Almedin Ejupi
12.7.2009