Nė
fenė tonė ėshtė e njohur se kush lė diēka pėr hir
tė Allahut tė Madhėrishėm, Ai ia kompenson atė qė
ka lėnė me diēka mė tė mirė se ajo. Kjo ėshtė njė
rregull e madhe, qė ngjall ambicien dhe nxit pėr
zuhd (asketizėm) nė kėtė botė dhe pėr kėrkimin e
botės tjetėr. Ajo nxit pėr shpenzim nė rrugėn e
Allahut duke shpresuar e duke qenė i bindur nė
shpėrblimin e Tij dhe atė qė njeriu jep nė kėtė
botė, Allahu do tia japė edhe mė tė mirė dhe mė
tė vlefshme. Kėtė e vėrejmė qartė nė fjalėn e tė
Dėrguarit tė Allahut, lavdėrimi dhe shpėtimi i
Allahut qofshin mbi tė: Nuk pakėsohet pasuria
prej sadakasė dhe nuk i shton Allahu njė robi
krenarinė vetėm se me falje dhe kushdo qė tregohet
modest pėr hir tė Allahut, Ai do ta ngrejė atė."
(Muslimi)
Prandaj, kush jep sadaka, do tė begatohet nė
pasurinė e vet: "Nuk pakėsohet pasuria prej
sadakasė". Allahu i Lartėsuar thotė: "...e
ēkado qė tė jepni, Ai e kompenson atė dhe Ai ėshtė
dhuruesi mė i madh." (Sebe, 39)
Kush lė hakmarrjen duke pasur mundėsi tė hakmerret,
Allahu ia kompenson me zgjerim tė gjoksit dhe i
mbjell gėzim nė zemėr. Nė faljen e tė tjerėve
njeriun ndien qetėsi, siguri, kėnaqėsi, ndershmėri
dhe krenari.
...dhe nuk i shton Allahu njė robi krenarinė
vetėm se me falje, pėr shkak tė shpėrblimit
dhe krenarisė qė do ta gjejė para Allahut nė Ditėn
e Gjykimit, siē thotė i Dėrguari i Allahut,
lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė:
Kush pėrmbahet nga zemėrimi (inati),
kur ka mundėsi ta shfryjė, Allahu do ta thėrrasė
para krijesave nė Ditėn e Gjykimit derisa tė
zgjedhė prej hyrive.
Ndėrsa, kush lė mendjemadhėsinė, kryelartėsinė dhe
tregohet modest, ai do tė ketė pozitė tė lartė, do
tė jetė i ngritur. Dhe kushdo qė tregohet
modest pėr Allahun, Ai do ta ngrejė atė.
Suhejbi e la pasurinė pėr hir tė Allahut
Suhejbi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, qe ndėr ata
qė Allahu ua zgjeroi gjokset pėr ta pėrqafuar
Islamin. Ai jetonte nė Mekė dhe Allahu i dha
begati nė pasuri. Kur dėshiroi hixhretin (emigrimin),
e ndoqėn pas disa kurejshė, derisa e arritėn. Ai u
tha: -Pasha Allahun, ju e dini qė unė jam ndėr mė
tė shkathėtit nė gjuajtje (hedhje)! Pasha Allahun,
nuk do tė mund tė arrini tek unė pa goditur
secilin prej jush me shigjetat e mia! A dėshironi
qė tju tregoj pėr diēka mė tė mirė se kjo?
Pasuria ime gjendet nė kėtė vend, merreni atė dhe
lėrmėni!
Ata u kthyen, ndėrsa ai emigroi tek Allahu dhe i
Dėrguari i Tij. Kur e pa i Dėrguari, lavdėrimi dhe
shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, tha: Fitoi
tregtia, o Suhejb, Ebu Jahja!
Lidhur me tė ka zbritur fjala e Allahut tė
Lartėsuar: "Ka nga njerėzit, i cili pėr hir tė
Allahut e flijon vetveten, e edhe Allahu ėshtė
shumė i mėshirshėm pėr robėrit e Vet."
(Bekare, 207)
A thua, mund tė krahasohet ajo qė ka lėnė Suhejbi,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, me atė qė ia
kompensoi Allahu i Lartėsuar?!
Tregimi i martesės sė begatshme tė babait tė
Abdullah bin Mubarekut
Njė burrė i quajtur Nuh ibn Merjem kishte shumė
pasuri, por mbi tė gjitha ishte shumė besimtar.
Kishte edhe njė vajzė, e cila shquhej pėr bukuri,
por mbi tė gjitha edhe ajo kishte besim tė madh e
moral tė lartė. Ky burrė mori njė shėrbyes. Ai
quhej Mubarek. Ai nuk kishte pasuri, por edhe ai
kishte besim dhe moral tė pastėr. Zotėria e tij e
dėrgoi te vreshti pėr ta ruajtur nga vjedhėsit.
Mubareku vazhdoi ta ruante vreshtin pėr gati dy
muaj. Kur erdhi zotėria i tij te vreshti, i tha:
-O Mubarek, shko e mė sill njė bistak rrushi.
Shkoi Mubareku dhe mori njė bistak rrush, por
rrushi ishte i thartė. -Shko e zgjidh njė tjetėr-
i tha pėrsėri zotėria. I solli pėrsėri Mubareku
njė bistak rrush, por prapė rrushi ishte i thartė.
-O Mubarek! A nuk e njeh ti tė ėmblėn nga e tharta
apo tallesh me mua?- iu hakėrrua zotėria.
-Jo, pėr Zotin, nuk po tallem me ty, por unė nuk i
kam provuar e as kam futur asnjė kokėrr nė gojė qė
prej dy muajsh, sepse ti nuk mė ke dėrguar pėr tė
ngrėnė, por pėr ta ruajtur vreshtin dhe pėr ti
shėrbyer atij. Unė i ruhem shikimit tė Allahut e
jo shikimit tė krijesave tė Tij.
U habit zotėria dhe i tha: -Mė thuaj, cilat nga
vajzat tė pėlqejnė; pėr nga pasuria, bukuria,
prejardhja apo besimi?
-Ēifutėt, iu drejtua Mubareku, -zgjidhnin vajza qė
ishin tė pasura, tė krishterėt zgjidhnin vajza me
prejardhje tė mirė, kurse shokėt e Muhamedit,
paqja e Allahut dhe bekimi i Tij qofshin mbi tė, i
zgjidhnin besimtare.
Zotėria e la tė lirė Mubarekun. Mė pas, Nuh ibn
Merjemi shkoi tek e bija dhe i tha:
-Dėshiroj tė tė martoj me Mubarekun! Ēthua ti?
-A e pėlqen ti atė?- i thotė ajo ibn Merjemit.
-Po.
-A ėshtė i pėrshtatshėm pėr mua?
-Kam kėrkuar mjaft, por nuk kam gjetur mė tė
pėrshtatshėm se Mubareku.
Atėherė, vajza u martua me Mubarekun. Ishte fryt i
mbikėqyrjes sė Allahut. Lindėn njė djalė. Kush
lexon historinė e Islamit, e gjen atė djalė si
dijetar tė hadithit. Ai ėshtė Abdullah ibn
Mubareku. Prandaj, kush lė diēka pėr hir tė
Allahut, Ai ia kompenson me diēka mė tė mirė se
ajo.
Tregimi i bariut me Abdullah ibn Umerin
Ky ėshtė njė ndėr tregimet mė interesante qė
dėshmojnė lidhur me kėtė temė.
Abdullah ibn Umeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
doli me disa shokė tė tij dhe rrugės takuan njė
bari. Ibn Umeri i tha: -Dėshirojmė tė blejmė njė
dele nga kėto. Ai u tha se nuk ishin tė tijat, por
tė zotėrisė. Atėherė ibn Umeri i tha: -Thuaji
zotėrisė se e hėngri ujku. Ndėrsa bariu iu
pėrgjigj: -Po ku ėshtė Allahu?! Ibn Umeri qau dhe
pėrsėriste: -Po ku ėshtė Allahu? Pastaj shkoi te
zotėria i tij, e bleu atė pastaj e liroi, i bleu
delet e ia dhuroi atij. U tregua i ndershėm e i
pėrmbajtur pėr njė dele, u lirua dhe ia kanė falur
tė gjitha delet!
O ti vėlla i dashur! A u binde tani se kush lė
diēka pėr hir tė Allahut, Ai ia kompenson me diēka
mė tė mirė se ajo? A kuptove se ēėshtja ėshtė
durimi pėr njė ēast dhe se kush bėn pėrpjekje pėr
tė duruar, Allahu atij ia mundėson kėtė dhe kush
kėrkon tė jetė i ndershėm, Allahu ia mundėson
kėtė?
Kush lė diēka pėr hir tė Allahut, Ai ia kompenson
me diēka mė tė mirė se ajo. Kompensimi nga ana e
Allahut ėshtė shumė llojesh, por kompensimi mė
madhėshtor ėshtė tė kėnaqurit me Allahun, dashuria
e Tij, qetėsia e zemrės gjatė pėrmendjes sė Tij,
duke shtuar se Allahu e shpėrblen nė kėtė botė
para se ta shpėrblejė nė botėn tjetėr. Prandaj, i
menēuri duhet tė marrė mėsim dhe tė shikojė
ēėshtjet pėrfundimtare dhe tė mos i japė pėrparėsi
kėnaqėsisė sė tashme e tė kalueshme ndaj
kėnaqėsisė sė ardhme e tė amshueshme.
Pėrgatiti: Almedin Ejupi
23.11.2007
|