Cilėsia e dymbėdhjetė: Rruga dhe udhėzimi i mirė
Edukuesi duhet tė jetė shembull dhe model me sjelljet dhe veprat e tij, para se t’u drejtohet njerėzve me fjalėt e tij. Udhėzimi i mirė lė gjurmė nė shpirtin e njeriut mė shumė sesa fjala. Nė hadithin e Xherir b. Abdullah el-Bexhelijut ky kuptim pėrforcohet. Ai thotė: “Ishim tek i Dėrguari i Allahut nė mesin e ditės. Erdhėn disa njerėz tė varfėr, shumica e tė cilėve ishin prej Medarrit. Kur i pa i Dėrguari i Allahut kėshtu, i ndryshoi fytyra pėr shkak tė varfėrisė qė kishte parė tek ta. Hyri brenda, pastaj doli dhe urdhėroi Bilalin qė tė thėrriste ezanin, pastaj ikametin. U falėn dhe pastaj i Dėrguari i Allahut hipi nė hytbe dhe tha: “O ju njerėz! Kini frikė Zotin tuaj qė ju ka krijuar prej njė veteje (njeriu) dhe nga ajo krijoi palėn (shoqen) e saj, e prej atyre tė dyve u shtuan burra shumė e gra. Dhe kini frikė Allahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, ruajeni farefisin (akraballėkun), se Allahu ėshtė mbikėqyrės mbi ju.” (Nisa, 1)
Pastaj lexoi edhe ajetin nė suren Hashr: “O ju qė besuat, kini parasysh frikėn ndaj Allahut dhe le tė shikojė njeriu se ēka ka bėrė pėr nesėr dhe kini frikė Allahun, e s'ka dyshim se Allahu ėshtė qė e di nė detaje atė qė punoni!” (Hashr, 18)
Njė njeri dha lėmoshė nga dinarėt dhe dėrhemėt e vet, nga veshja e tij, pastaj nga gruri dhe hurmat e tij, derisa tha se edhe gjysmėn e hurmės, nėse ėshtė nevoja, do ta jap. Pastaj erdhi njė njeri prej ensarėve me njė pako, saqė nuk kishte mundėsi ta mbante nė dorė, pastaj filluan njerėzit tė japin, derisa pashė dy grumbuj tė mėdhenj me ushqim dhe me rroba, gjersa pashė fytyrėn e tė Dėrguarit tė Allahut tė shndriste si tė ishte prej ari. I Dėrguari i Allahut: “Kush hap njė rrugė tė mirė nė Islam (njė sunet tė mirė), ai do tė ketė shpėrblimin e vet dhe tė atyre qė vinė pas tij, pa iu pakėsuar shpėrblimi atyre qė punojnė pas tij. Ndėrsa kush hap njė rrugė tė keqe nė Islam, ai do tė ketė mėkatin e vet dhe tė atyre qė punojnė pas tij me tė, pa iu pakėsuar atyre dėnimi.” (Transmeton Muslimi)
Nga kjo shihet se kur njerėzit dėgjuan fjalėn dhe thirrjen e tė Dėrguarit tė Allahut dhe kur e panė kėtė njeri duke dhėnė, filluan tė jepnin edhe ata.
Prandaj, selefėt i kushtonin shumė kujdes udhėzimit dhe drejtimit tė njerėzve me vepra. Rramhermezi transmeton me transmetimin e tij nga Ebi Alijeh, i cili ka thėnė: “Kur dėshironim tė merrnim prej njė njeriu dije, shikonim namazin e tij. Nėse namazin e bėnte nė formėn mė tė mirė, merrnim prej tij dije e nėse namazin nuk e bėnte mirė, nuk merrnim prej tij.”
Muhamed b. Sirini ka thėnė: “Dija ėshtė fe, prandaj shikoni se prej kujt po e merrni fenė tuaj.”
Hamad b. Zejdi ka thėnė: “Kemi hyrė tek Enes b. Sirini nė kohėn kur ai ishte i sėmurė dhe na tha: “Kini frikė Allahun, o ju tė rinj, dhe shikoni se prej kujt po i merrni kėto hadithe, sepse ajo ėshtė feja juaj.”
Imam Maliku, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “Kjo dije ėshtė mishi dhe gjaku yt dhe pėr tė do tė pyetesh nė Ditėn e Gjykimit, atėherė shiko se prej kujt po e merr.”
Muxhalidi ka thėnė: “Nuk merret feja pėrveē prej atyre qė e njohin fenė.
Sa shumė nevojė kanė edukuesit sot qė ta realizojnė kėtė udhėzim dhe kėtė model tė lartė nė shpirtrat e tyre!”

Cilėsia e trembėdhjetė: Mesatarja dhe peshorja e drejtė
Ligjet e Allahut te krijesat e Tij qėndrojnė nė bazė tė drejtėsisė dhe nė bazė tė peshores sė drejtė. Dielli, Hėna, yjet, planetėt, Toka dhe gjithēka qė ekziston nė to qėndrojnė mbi kėtė bazė. Edhe jeta e njeriut, ajo trupore dhe mendore, qėndron mbi bazėn e drejtėsisė dhe tė peshores sė drejtė.
Ekstremizmi dhe gjėrat e tepruara janė tė kėqija, ēfarėdo rrėnje tė kenė, edhe nėse faktori i shtimit tė tė mirave ėshtė shkak i kėsaj. Pėr kėtė, i Dėrguari i Allahut urdhėroi njė grup njerėzish, tė cilėt ia vėshtirėsuan vetes sė tyre adhurimin, qė tė jenė mesatarė dhe t’i jepnin hakun ēdo gjėje.
Ekstremizmi shpeshherė vėrehet nė situate tė caktuara, kur disa njerėz e tejkalojnė mesataren dhe bėhen tė vrazhdė dhe pastaj kjo cilėsi i shoqėron gjatė tėrė jetės. Ata nxjerrin me shpejtėsi dispozita qė lidhen me njerėzit, disa prej tyre pastaj i lavdėrojnė jashtė mase, ndėrsa disa tė tjerė i nėnēmojnė jashtė mase.
Nėse njė edukues nuk e ka kėtė cilėsi, kjo ndikon keq tek ata qė edukon, si vijon:
-mbjell tek nxėnėsit e tij ekstremizmin dhe tejkalimin e kufijve nė mendime dhe nė situata tė caktuara. Kėshtu, kėta nxėnės nuk dėgjojnė dhe nuk pėrfillin asnjė mendim tjetėr jashtė tyre dhe mendojnė se vetėm ata janė me tė vėrtetėn nė ēdo ēėshtje, qoftė e vogėl apo e madhe, dhe ēdo njėri qė kundėrshton mendimin e tyre llogaritet si mendim i keq dhe mendim i kotė;
-nėse peshorja e drejtė nuk e luan rolin e vet tek edukuesi, nuk ka mundėsi qė edukuesi tė ketė ndikim nė atė qė ekspozon para nxėnėse tė tij.
-mospeshimi i drejtė vėrehet edhe nė pėrmirėsimin e veprave tė tij, tė projekteve dhe tė nxėnėsve tė tij.

Cilėsia e katėrmbėdhjetė: Optimizmi
Tė ndiesh rezultatin dhe realizimin e rezultatit ėshtė njė kusht qė duhet ta ketė patjetėr edukuesi nė ēdo punė qė bėn. Kjo ėshtė njė cilėsi qė duhet ta kenė tė gjithė njerėzit, jo vetėm edukuesit. Tregtari i cili e humb shpresėn pėr fitim, e sheh qė ėshtė e padobishme qė ta shpenzojė pasurinė e tij nė njė gjė tė tillė. Shkrimtari i cili nuk pret se do tė ketė mundėsi tė realizojė mendimin e tij dhe qėllimet e tij, nuk ka mundėsi tė shkruajė asnjė shkronjė dhe kėshtu veprojnė tė gjithė punėtorėt e tjerė, ēfarėdo pune qoftė ajo.
Angazhimi i edukimit ėshtė njė angazhim i mundimshėm dhe i lodhshėm, qė ka nevojė pėr njė durim tė madh. Kur njeriu sheh rezultatin e tij nė krahasim me angazhimin e tij, ai i duket njė gjė e vogėl, por ėshtė optimizmi ai i cili e bėn njeriun qė tė shtojė edhe mė shumė pėrpjekjet dhe angazhimet e tij.
Rėndėsia e kėsaj cilėsie ėshtė edhe mė me rėndėsi kur shohim se rezultatet e edukimit nuk shihen menjėherė ose pėr njė kohė tė shkurtėr, por duhet tė bėjmė durim, se nė tė kundėrtėn nuk mund tė jemi prej edukuesve tė mirėfilltė.
Disa njerėzve, tė cilėt i kaplon pesimizmi me tė shpejtė dhe mendojnė se kanė dėshtuar nė pėrpjekjet e tyre nė punė, u themi se duhet tė njohin fushat nė tė cilat shihet rezultati menjėherė. Kur njerėzit e tillė ballafaqohen me edukim, nuk janė tė kėnaqur nga rezultatet dhe frytet e nxėnėsve tė tyre, sepse dėshirojnė qė tė shohin rezultate menjėherė. Nė kėtė mėnyrė, ata mbjellin pesimizėm edhe tek ata tė cilėt edukojnė dhe kėshtu dėshtojnė nė qėllimet e tyre.

Cilėsia e pesėmbėdhjetė: Mundėsia pėr zhvillim
Ka mundėsi qė edukuesi tė posedojė fuqi, njohje dhe eksperiencė tė mirė, por kėto nuk mjaftojnė. Edukuesi patjetėr duhet tė ketė mundėsi pėr zhvillimin e reformave. Kjo cilėsi ėshtė e domosdoshme pėr shkaqet vijuese:
-Jeta gjithmonė ėshtė nė pėrparim. Ai qė posedon njė kuptim politik sot, ndoshta pas njė viti apo disa vitesh i mbetet vetėm njė pėrkujtim historik. Kėshtu gjėrat pėrparojnė edhe nė fushat e tjera. Jo vetėm nėpėr fusha tė tjera, por edhe nė shkencat e sheriatit shumė gjėra ripėrtėrihen, si librat qė botojnė hadithe, autor tė rinj, organizata shkencore. Po ashtu edhe ēėshtjet bashkėkohore. Njė edukues i mirėfilltė ka nevojė pėr tė gjitha kėto gjėra.
-Pėrparimi nė fusha tė ndryshme tė jetės e nė veēanti nė kėtė kohė ndikon nė shoqėrinė nė tė cilėn edukuesi jeton. Nėse ai nuk ka mundėsi ta kuptojė kėtė, atėherė ai do tė jetojė nė njė gjeneratė tjetėr tė asaj qė ėshtė me tė. Ajo qė shihet sot te disa edukues, tė cilėt mundohen tė pėrsėritin metodat dhe programet tė cilėt ata i kanė jetuar dhe i kanė thėnė mė herėt, tregon pėr njė realitet tė tillė.
-Ajo qė zotėron edukuesi ėshtė e caktuar dhe njė ditė patjetėr do tė shteret. Ata tė cilėt edukohen fillimisht mendojnė pėr njė njeri se posedon njė potencial tė madh dijeje dhe kanė mundėsi tė marrin prej tij shumė, por nuk kalon njė kohė e gjatė dhe potenciali i tij fillon tė pakėsohet, derisa arrin ta kuptojnė se nuk ka mbetur asgjė tek ai dhe kanė marrė tė gjithė pėrvojėn e tij.
Pėrveē kėtyre qė cekėm, edukuesi duhet tė plotėsojė edhe disa anė tė tjera, tė cilat e ndihmojnė atė nė realizimin e zhvillimit tė tij. Kėto edukuesi duhet t’i realizojė nė vetėn e tij. Po i pėrmendim njė nga njė mė poshtė.

Grumbullimi personal
Kjo bėhet pėrmes leximit dhe hulumtimit si dhe nė bashkėpunim me mjetet dhe njohjet e ndryshme. Edukuesi duhet tė jetė i vendosur me veten e tij, tė vendosė pėr vete njė program me tė cilin ai vazhdon gjatė tėrė jetės sė tij.

Pėrkujdesja pėr atė qė u ofron nxėnėsve tė tij
Edukuesi duhet tė pėrkujdeset pėr atė qė u ofron nxėnėsve tė tij. Mėsimet dhe pjesėmarrjet e tij nuk duhet tė jenė thjesht vetėm njė temė tė cilėn ai ua prezanton nxėnėsve tė tij, por ai duhet tė pėrkujdeset pėr pėrgatitjen e asaj teme nė formėn mė profesionale dhe t’ua paraqesė nė formėn mė tė mirė qė ka mundėsi.

Takimet me edukues mė tė ngritur se ai
Edukuesi duhet tė konsultohet me ata qė janė mė tė lartė se ai, tė pėrfitojė prej eksperiencės sė tyre dhe tė kujdeset pėr dėgjimin e tyre.

Takimet e vazhdueshme me kolegėt
Njė gjė e tillė ndihmon nė ndėrrimin e mendimeve tė tyre, nė eksperiencat e tyre dhe nė pėrvojat e tyre. Gjithashtu ndihmon nė ngritjen e shkallės sė edukuesit nė tė menduarit e tij. Sepse kur jeton nė mesin e atyre tė cilėt i edukon dhe ata janė mė tė rinj se ai nė moshė dhe ne eksperiencė, patjetėr edukuesi ka pėr t’u ndikuar prej tyre. Mirėpo kur jeton me kolegėt e tij, kjo do ta ndihmojė nė realizimin dhe pėrfitimin e shumė gjėrave qė ndoshta i kanė shpėtuar pa u nxėnė.

Pėrsosmėria ėshtė e pamundur
Mangėsia ėshtė prej cilėsive tė njerėzve. Asnjė njeri nuk ėshtė pa tė meta. Kur mundohemi t’i tubojmė tė gjitha cilėsitė qė cekėm te njė edukues, duhet ta dimė se ne po kėrkojmė vetėm disa nga bazat e edukatės, nė mėnyrė qė t’u afrohemi atyre duke e ditur se mangėsia ėshtė njė prej cilėsive tė njeriut. Pėrsosmėria ėshtė e pamundur dhe ajo qė nuk nxihet e tėra, nuk duhet tė lihet e tėra.
Nga ajo qė cekėm deri tani mund tė arrijmė nė pėrfundimin se duhet tė bashkojmė mes realitetit dhe ruajtjes sė pėrgjegjėsisė pėrballė gjeneratės qė do tė vijė. Duhet ta dimė se ka disa mangėsi qė duhet t’i tejkalojmė, apo tė mundohemi t’i shėrojmė, sepse nėse nuk e bėjmė njė gjė tė tillė, atėherė do tė humbim gjithė angazhimin dhe forcėn qė posedon edukuesi.
Do ta pėrfundojmė bisedėn rreth edukatės me njė porosi ndaj edukuesve, e cila ka njė pozitė tė veēantė nė Islam, pa tė cilėn ēdo punė dhe ēdo gjė ėshtė e pavlerė. Ajo porosi ėshtė sinqeriteti pėr Allahun.
Ne e dimė se shumicėn e atyre qė sot merren me edukatėn e tė rinjve e shtyn qėllimi i pastėr. Por ajo ēka duhet tė vėrtetojmė qė qėllimet tona t’i prezantojmė gjithmonė nė punėn tonė. Kjo me lejen e Allahut ka pėr tė rezultuar me ngritje dhe me realizim tė shpėrblimit tė Allahut. Sinqeriteti ngre ambiciet e njeriut dhe entuziazmin pėr punė dhe i ndihmon njeriut tė mbajė atė me tė cilėn ballafaqohet prej lodhjeve dhe vėshtirėsive.
Nė fund, tė sinqertėt do tė shohin shpėrblimin e veprave tė tyre, atėherė kur do tė ndizet zjarri me ata tė cilėt kėrkonin shpėrblimin e kėsaj bote dhe kėnaqėsinė e njerėzve.
Nga Shefi el-Asbahi transmetohet se ai ka hyrė nė Medinė, kur pa njė njeri tek i cili ishin tubuar njerėzit. Tha: “Kush ėshtė ky njeri?” Thanė: “Ebu Hurejra.” Tha: “U afrova afėr tij, gjersa u ula para duarve tė tij, ndėrsa ai u fliste njerėzve hadithe. Kur heshti dhe u lirua, i thashė: “Pėr Zotin, mė trego njė hadith tė cilin e ke dėgjuar prej tė Dėrguarit tė Allahut, tė cilin e ke kuptuar dhe e ke mėsuar.” Ebu Hurejra tha: “Do ta bėj. Do tė tė tregoj pėr njė hadith tė cilin ma ka treguar i Dėrguari i Allahut, tė cilin e kam kuptuar dhe e kam mėsuar”, pastaj i ra tė fikėt. Kur i kaloi kjo, tha prapė: “Do tė tė tregoj pėr njė hadith, tė cilin ma ka treguar i Dėrguari i Allahut nė kėtė shtėpi. Nuk ishte askush tjetėr me ne”, pastaj i ra tė fikėt. Kur i kaloi kjo, fshiu fytyrėn dhe tha: “Do ta bėj, do tė tė tregoj pėr njė hadith, tė cilin ma ka treguar i Dėrguari i Allahut duke qenė unė nė kėtė shtėpi dhe nuk ishte askush tjetėr me ne.” Pastaj, Ebu Hurejrės i ra tė fikėt. E ngrita dhe e mbėshteta te njė tavolinė, pastaj i kaloi ajo dhe tha: “Mė ka treguar i Dėrguari i Allahut, se Allahu nė Ditėn e Gjykimit do tė zbresė te robėrit e Tij, qė tė gjykojė nė mes tyre dhe ēdo popull do te jetė i gjunjėzuar. I pari i cili do tė thirret ėshtė njeriu i cili ka tubuar Kuranin, njeriu qė ėshtė vrarė nė rrugėn e Allahut dhe njeriu i cili ka pasuri tė madhe. Allahu i thotė lexuesit tė Kuranit: “A nuk ta kam mėsuar atė qė ia kam zbritur tė Dėrguarit Tim? Tha: “Po, gjithsesi.” “E, ēka ke punuar nė atė qė ke mėsuar?” Tha: “Kam qenė prej atyre qė jam ngritur me tė natėn edhe ditėn.” Allahu do t’i thotė: “Gėnjen!” I thonė edhe engjėjt: “Gėnjen!” Allahu i thotė: “Ti ke dashur qė tė thuhet se filani ėshtė lexues dhe tė ėshtė thėnė kjo.”
Sillet njeriu tė cilit Allahu i ka dhėnė pasuri. Allahu i thotė: “A nuk tė kam dhėnė pasuri, derisa nuk ke pasur nevojė pėr askėnd?” Thotė: “Po, gjithsesi.” I thotė: “E, ēka ke punuar nė atė qė tė kam dhėnė?" Thotė: “Kam qenė prej atyre qė kam mbajtur lidhje farefisnore dhe kam dhėnė lėmoshė.” Allahu do t’i thotė: “Gėnjen!” Ehe engjėjt i thonė: “Gėnjen!” I thotė Allahu: “Ti ke dėshiruar me lėmoshėn tėnde qė tė thuhet se je dorėdhėnės.”
Pastaj sillet njeriu i cili ka luftuar nė rrugėn e Allahut dhe ėshtė vrarė. Allahu i thotė: “Pėr ēka luftove?” Thotė: “Urdhėrova pėr xhihad nė rrugėn Tėnde dhe luftova gjersa u vrava.” Allahu i thotė: “Gėnjen!” Edhe engjėjt i thonė: “Gėnjen!” Allahu i thotė: “Ke dėshiruar qė tė thonė se filani ėshtė trim dhe tė ėshtė thėnė kjo.”
Pastaj, i Dėrguari i Allahut mė ra me shuplakat e tij mbi supet e mia dhe mė tha: “O Ebu Hurejre, kėta tė tre janė tė parėt prej krijesave tė Allahut me tė cilėt do tė ndizet zjarri nė Ditėn e Gjykimit.”
Velid Ebu Uthmani tha: “Mė ka lajmėruar Ukbe b. Muslimi, se Shefiu ishte ai i cili hyri te Muaviu dhe e njoftoi me kėtė. Tha Ebu Uthmani: “Mė ka treguar Ala b. Ebi Hakimi se ai ishte xhelati i Muaviut. Hyri tek ai dhe e njoftoi me kėtė hadith nga Ebu Hurejra, atėherė tha Muaviu: “Allahu veproi kėshtu me kėta e ēka do tė bėjė me ata tė cilėt kanė mbet prej njerzėve?” Pastaj Muaviu qau shumė, gjersa menduam se ai do tė shkatėrrohet prej tė qarit. Atėherė thamė nė vete se ky njeri na erdhi me njė tė keqe, pastaj Muaviut i kaloi kjo, e fshiu fytyrėn e tij dhe tha: “Tė vėrtetėn e ka thėnė Allahu dhe i Dėrguari i Tij: “Kush ka pėr qėllim jetėn e kėsaj bote dhe tė mirat e saj, Ne do t'u plotėsojmė atyre shpėrblimin e veprave tė tyre nė tė, dhe atyre nė tė, dhe atyre nuk do t'u mungojė gjė. Tė kėtillėve nė botėn tjetėr u pėrket vetėm xhehenemi. Ajo qė punuan dhe vepruan ata ka dėshtuar dhe ėshtė asgjėsuar.” (Hud, 15-16)
E lusim Allahun qė tė na bėjė prej robėrve tė Tij tė sinqertė, tė cilėt punojnė pėr Allahun!

Marrė nga libri “Mekalat fi terbije”
Autori: Muhamed Duvejish
Pėrktheu: Shaban Murati
15.6.2007