Kjo ėshtė njė pyetje e madhe, e
cila i drejtohet umetit islam nė pėrgjithėsi nė lindje
tė kėsaj toke dhe nė perėndim tė saj dhe njėkohėsisht i
drejtohet ēdo individi qė ėshtė anėtar i shoqėrisė
islame. Kur dihet sasia e stimulimit dhe e qartėsisė sė
kėtij libri hyjnor, nevoja pėr tiu kthyer fuqishėm
kėtij libri ėshtė shumė e madhe, sidomos pėr kohėn nė tė
cilėn jetojmė. Njė pyetje pėrmbledhėse dhe shumė
domethėnėse ėshtė: Cila ėshtė pozita e Kuranit te ne, nė
jetėn tonė, nė besimin dhe vėrtetėsinė, nė studimin dhe
tė kuptuarit e Kuranit, tė punuarit dhe tė praktikuarit
e tij, nė dispozitat dhe nė tė gjykuarit me tė dhe sa
praktikohet ky libėr pėr shėrimin dhe mjekimin e shumė
sėmundjeve qė janė nė mesin e shoqėrisė sonė islame?
A jemi ne
hapave tė Pejgamberit alejhi selam dhe tė shokėve tė tij
nė jetėsimin e kėtij libri ashtu siē e jetėsuan ata nė
jetėn e tyre tė pėrditshme? A i kushtojmė ndonjėherė
kohė kėtij libri ashtu sikurse u kushtojmė kohė dhe
vėmendje tė veēantė gazetave dhe revistave tė ndryshme,
qė shpeshherė ėshtė edhe gjynah tė shpenzohen edhe
centėt pėr to? Nėse i kemi parasysh kėto qė u shtruan si
pyetje mė lart, atėherė pėrse jemi larguar nga Kurani nė
tėrėsi, apo pjesėrisht?
Dhe kėshtu ėshtė afruar sė vėrtetuari tek ne sot ankesa e
Pejgamberit alejhi selam pėr popullin e tij:
وَقَالَ الرَّسُولُ
يَا رَبِّ إِنَّ قَوْمِي اتَّخَذُوا هَذَا الْقُرْآنَ
مَهْجُورًا
E i Dėrguari tha: O Zot im, vėrtet populli im e
konsideroi kėtė Kuran si (diēka) tė hedhur!
(El-Furkan, 30)
Largimi nga Kurani ėshtė nė forma tė ndryshme. Kurejshėt nė kohėn e
Muhamedit alejhi selam nuk kanė dashur tė dinė pėr
Kuranin dhe as tė dėgjojnė ndonjė pjesė tė tij, madje mė
shumė se kjo. Ata thanė:
وَقَالَ الَّذِينَ كَفَرُوا لَا تَسْمَعُوا لِهَذَا
الْقُرْآنِ
وَالْغَوْا فِيهِ لَعَلَّكُمْ تَغْلِبُونَ
Ata qė nuk besuan thanė: Mos e dėgjoni kėtė Kuran
dhe kur tė lexohet ai, ju bėni zhurmė (bėrtitni),
ashtu qė ta pengoni! (Fussilet, 26)
Kur lexohej Kurani nė prani tė kurejshėve, ata e ofendonin dhe e
fyenin lexuesin e Kuranit vetėm e vetėm qė mos ta
dėgjonin fjalėn e Allahut. Ky lloj ėshtė prej llojeve mė
tė mėdha tė largimit nga fjala e Allahut dhe lėnie e
tij. Pastaj, njė lloj largimi nga Kurani ėshtė edhe tė
mos besohet Kurani si fjalė e Allahut, tė mos meditohet
dhe tė mos kuptohet leximi i tij, tė mos praktikohen dhe
zbatohen urdhrat e tij dhe tė mos shmanget njeriu nga
ato qė janė ndaluar nė Kuran. Gjithashtu, tė mos
gjykohet me tė nė tė gjitha ēėshtjet e jetės sonė,
devijimi nga Kurani dhe tė ecurit pas ndonjė poezie apo
thėnieje tė kujtdo qoftė ose pas muzikės, epsheve apo
ndonjė rruge jashtė rrugės sė Islamit. Tė tėra kėto janė
lėnie dhe braktisje e Kuranit.
Atėherė, cili ėshtė qėndrimi i ēdonjėrit prej nesh si umet islam
rreth braktisjes sė fjalės sė Allahut? Prej shkaqeve
kryesore tė cilat ēuan nė braktisjen e Kuranit ėshtė
devijimi i plotė nga qėllimet dhe fondamentet e Kuranit.
Te disa ekziston bindja se Kurani ka zbritur pėr tė
vdekurit dhe jo pėr njerėzit e gjallė, duke mos e kthyer
kokėn fare nga ai, pėrveēse kur vdes dikush dhe ata
mbledhin disa lexues tė Kuranit pėr tė lexuar Kuran duke
menduar se ka dobi tė madhe apo vendoset ndonjė kasetė
apo cd. Nė disa vende shkojnė e lexojnė Kuran gjatė
varrimit tė tė vdekurit, kurse disa pas varrimit,
varėsisht prej zakonit tė atij vendi. Te disa tė tjerė
mjafton qė ndonjė konferencė, gazmend, mbledhje a takim
tė hapet me leximin e ndonjė pjese nga Kurani.
Pėrderisa te tė tjerėt Kurani ėshtė shndėrruar nė diēka qė duhet tė
shkruhet nė hajmali dhe tė varet rreth qafės, tė
vendoset nėpėr shtėpi, makina vetėm e vetėm pėr tu
mbrojtur nga tė kėqijat, sipas bindjeve tė tyre. A ka
zbritur Kurani pėr ta lavdėruar atė nė aspektin teorik
duke gėzuar respekt dhe dashuri pėr tė, ndėrsa nė anėn
tjetėr tė lihet pas dore jetėsimi i tij, metodat
edukative, dispozitat dhe legjislacioni qė ai pėrmban si
njė libėr hyjnor?
Sdo mend se Kurani ka rolin dhe fjalėn kryesore nė umetin e
Muhamedit alejhi selam. Shikoni disa prej ajeteve
kuranore qė Allahu i ka theksuar nė librin e Tij pėr
librin e Tij, se ky libėr ėshtė fjalė e Krijuesit tonė,
Allahut subhanehu ue teala, dhe jo e njerėzve. Thotė
Allahu i Madhėrishėm:
قُل لَّئِنِ اجْتَمَعَتِ الإِنسُ وَالْجِنُّ عَلَى أَن
يَأْتُواْ بِمِثْلِ هَـذَا
الْقُرْآنِ لاَ يَأْتُونَ بِمِثْلِهِ وَلَوْ كَانَ
بَعْضُهُمْ لِبَعْضٍ ظَهِيراً
Thuaj: Edhe sikur tė bashkoheshin njerėzit dhe
xhinėt pėr tė sjellė njė Kuran tė tillė, ata nuk do tė
mund tė bėnin si ky, sado qė do ta ndihmonin
njėri-tjetrin. (El-Isra, 88)
وَمَا كَانَ هَـذَا الْقُرْآنُ أَن يُفْتَرَى مِن دُونِ
اللّهِ وَلَـكِن تَصْدِيقَ
الَّذِي بَيْنَ يَدَيْهِ وَتَفْصِيلَ الْكِتَابِ لاَ رَيْبَ
فِيهِ مِن رَّبّ الْعَالَمِينَ
Nuk ėshtė e logjikshme tė mendohet se ky Kuran ėshtė
i trilluar prej dikujt pos Allahut, por ėshtė vėrtetues
i asaj (shpalljes) qė ishte mė parė dhe sqarues e
komentues i librit. Nuk ka farė dyshimi se ėshtė (i
zbritur) nga Zoti i botėve. (Junus, 37)
وَنُنَزِّلُ مِنَ الْقُرْآنِ مَا هُوَ شِفَاءٌ وَرَحْمَةٌ
لِّلْمُؤْمِنِين وَلاَ يَزِيدُالظَّالِمِينَ إَلاَّخَسَاراً
Ne tė shpallim Kuranin, qė ėshtė shėrim dhe mėshirė
pėr besimtarėt, kurse jobesimtarėve nuk u shton tjetėr
pėrpos dėshpėrim." (El-Isra, 82)
آمَنُواْ وَهُدًى وَبُشْرَى لِلْمُسْلِمِينَ قُلْ نَزَّلَهُ
رُوحُ الْقُدُسِ مِن رَّبِّكَ بِالْحَقِّ لِيُثَبِّتَ
الَّذِينَ
Thuaj: Atė (Kuranin) e solli Ruhul Kudus,
Shpirti i Shenjtė, plot vėrtetėsi nga Zoti yt, pėr ti
pėrforcuar edhe mė ata qė besuan, dhe pėr tė qenė
udhėrrėfyes e myzhde pėr muslimanėt. (Nahl, 102)
Nga kėto ajete kuranore shohim qartė se Allahu e ka zbritur dhe e
ka ruajtur kėtė Kuran, e ka veēuar atė nga librat e
zbritur mė herėt pėr faktin se roli i tij nė umetin
islam ėshtė i njė rėndėsie tė veēantė nė ēdo vend dhe
kohė deri nė Ditėn e Kiametit.
Nė shkrimin e ardhshėm inshallah nė pika tė shkurtra do
tė trajtohet tema Ēėshtė Kurani.
Pėrktheu:
Musli Zymberi
21.12.2007
|