Falėnderimet i takojnė Allahut. Paqja dhe bekimet e Tij qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij dhe mbi tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

Shejh Uthejmini ka thėnė: "Pirja e duhanit ėshtė haram, po ashtu edhe shitja, blerja ėshtė haram. Po ashtu haram ėshtė edhe dhėnia me qira e dyqaneve nė tė cilat person i cili e merr me qira do tė shesė duhan apo cigare, sepse e gjithė kjo ėshtė ndihmesė nė haram." (Fetafa el Mere)

Shejh Abdurrahman ibn Sadij ka thėnė: "Sa i pėrket duhanit, pirja e tij, shitblerja e tij dhe ndihmesa nė tė, qė tė gjitha kėto janė haram dhe ėshtė e ndaluar pėr njė musliman ta konsumojė atė apo tė bėjė tregti me tė dhe kush ka pasur punė me duhan (e ka pirė, ka bėrė biznes me tė ose e ka blerė pėr dikė tjetėr) duhet tė pendohet tek Allahu i Lartėsuar me njė pendim tė sinqertė. Dhe dijetarėt e kanė ndaluar konsumimin e duhanit pasi duhani ėshtė prej "habaith", gjėrave tė kėqija dhe tė ndyta, dhe ėshtė prej shkaktarėve kryesorė tė disa sėmundjeve shkatėrruese, si: kanceri, tuberkulozi dhe sėmundje tė tjera. Po ashtu, konsumimi i duhanit ėshtė shkak i shpenzimit tė parave duke dėmtuar sė pari shėndetit e njeriut, pasurinė e tij dhe po ashtu edhe ata tė cilėt jetojnė me tė (duke thithur tymin e duhanit). Duhani pėrmban nikotinė, qė e vret konsumuesin e tij gradualisht." (El I'lan bi bejan Ahta Eshejh Kardavi fi kitab El Halal Uel Haram li shejh Salih Feuzan.)

Allahu i Madhėruar thotė: "Ai u lejon atyre si tė ligjshme At-Tajjibe (gjithēka tė mirė dhe tė ligjshme pėr besimin, punėt, ushqimet dhe sendet) dhe ua ndalon si tė paligjshme Al-Habaith (gjithēka tė keqe dhe tė palejueshme pėr besimin, punėt, ushqimet dhe sendet)." [El-A'raf, 157]

"Dhe mos e shkatėrroni vetveten (duke mos e shpenzuar pasurinė nė Ēėshtjen e Allahut)." [El-Bekare, 195]

Ibn Maxhe transmeton se Pejgamberi sallahu alejhi ue selem ka thėnė: "Nuk lejohet t'i bėsh dėm vetes e as dikujt tjetėr." (Darikutni. Shejh Albani ka thėnė se hadithi ėshtė shih. Shih Sahih el Xhami Es-Sagir nr. 7517, 2/1249)
Po ashtu ka thėnė: "Me tė vėrtetė, Allahu i Madhėruar i urren tri gjėra nga ju: thashethemet, humbjen e pasurisė dhe pyetjet e shumta." (Muslimi. Shih Sahih El Xhami 1236)

Dhe shumė ajete dhe hadithe tė tjera, tė cilat tregojnė qartė se duhani ėshtė haram. Dhe ajo e cila na mjafton nė kėtė temė ėshtė fetvaja e Abdullah El Mushidit, kryetar i Komitetit tė Fetvave nė Ez'her, tė cilin e kanė pyetur: A ėshtė haram tregtia me duhan dhe cigare apo ėshtė hallall duke pasur parasysh se unė dhe familja ime varemi nga kjo tregti dhe jetojmė prej vitesh nga kjo?

Dhe ėshtė pėrgjigjur: "Dijetarėt kanė thėnė se harami ėshtė dy llojesh: 1. Haram "Li Dhatihi", ku pėr kėtė lloj haramesh ka argument tė qartė dhe tė prerė; 2. Haram "Li Gajrihi", pėr tė cilin nuk ka ndonjė argument tė qartė dhe tė prerė, mirėpo ky send apo vepėr ėshtė mjet i cili tė ēon drejt shkatėrrimit tė vetes ose pasurisė apo qė tė dyjave. Allahu i Lartėsuar na ka obliguar qė t'i ruajmė ato dhe pėr kėtė shkak duhani dhe cigaret llogariten prej harameve pėr shkak se ato tė ēojnė drejt shkatėrrimit tė trupit dhe po ashtu pasurisė dhe dihet se prej pesė gjėrave qė na ka obliguar Allahu t'i ruajmė, ato janė edhe vetja dhe pasuria. Dhe ai duhet ta ndryshojė biznesin e tij nė ndonjė tregti nė tė cilėn nuk ka haram."

Po ashtu, gazeta El Ehram (e cila ėshtė gazetė ditore nė Egjipt) ka botuar njė artikull me titullin "Shansi i fundit pėr tė ikur nga vdekja pėr shkak tė duhanit". Kėtij shansi i dihet vlera pasi njerėzit lexojnė ndonjė artikull pėr dėmet e duhanit si pėr meshkujt ashtu edhe pėr femrat, duke i pėrfshirė edhe fėmijėt nė tė ardhmen. Duhani ėshtė njė prej shkaqeve tė sėmundjes sė kancerit, i cili ėshtė shkaktar i vdekjes sė 34.000 personave ēdo vit duke mos llogaritur 13.000 tė tjerė, tė cilėt vdesin nga sėmundjet e zemrės. Kurse nė Francė, sipas statistikave, ēdo javė vdes nga njė person pėr shkak tė duhanit. Duhani shkakton 10% tė numrit tė tė vdekurve nė vit nė Francė. Duhet shtuar se duhani ėshtė po ashtu shkaktar i kancerit tė mushkėrive dhe i kancerit tė gjinjve te femrat (gazeta el Ehram, Kajro, mė datėn 19.4.1990).

 

Pėrktheu: Eroll Nesimi
15.3.2009