Sindroma e imuno-mungesės sė fituar

I Dėrguari (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) thotė: "Kur nė njė popull pėrhapet dhe zgjerohet prostucioni (zinaja), deri nė atė masė, saqė ajo tė bėhet haptazi, nė tė do tė lajmėrohen (shfaqen) murtaja dhe sėmundje tė cilat nuk kanė ekzistuar nė mesin e paraardhėsve qė kanė jetuar para tyre." ( Transmeton Hakimi, Ibn Maxhe dhe Bezari)

Me tė vėrtet shėndeti dhe sėmundja janė dy gjendje tė cilat e godasin njeriun, njeriu mund tė jetė nė gjendje tė mirė, nėse ėshtė nė atė gjendje, siē e ka krijuar Allahu, subhanehu ue tela, me trupin dhe shpirtin e tij, e nėse robėrit (njerėzimi) dalin nga gjendja e natyrshmėrisė nė tė cilėn i ka krijuar Allahu, subhanehu ue teala, sėmuret trupi dhe shpirti i tij dhe ka nevojė pėr shėrim, qė tė shėrohet nga ajo qė ėshtė sėmurė.

Aids, (Sida) ėshtė njė sėmundje bashkėkohore (qė nuk ka ekziztuar mė parė) qė ėshtė shfaqur si shkak i njė virusi qė njihet si virus i ashtuquajtur  Sindroma e imuno-mungesės sė fituar.

Fjala Aids (Sida) ėshtė term qė ėshtė formuar duke marrė nga shkronjat e para  tė ēdo fjale, me tė cilat emėrtohet kjo sėmundje nė gjuhėn angleze, (Acquired Immune Deficiency Syndrom) qė do tė thotė: sindromet e imuno- mungesės sė fituar, ngaqė njeriu i cili ėshtė i infektuar nga kjo sėmundje, sėmuret pėr shkak tė mangėsisė sė imunitetit d.m.th: mungesa e madhe nė elementet e imunitetit, nga ajo rezulton dobėsimi i konfrontimit tė tė gjitha llojeve tė mikrobeve.

Sida shfaqet me njė numėr tė caktuar simtomash, shfaqja e tė cilave tregon se i sėmuri rėnkon nga mungesa e imunitetit. Meqenėse mungesa e imunitetit mund tė jetė trashėguese, ėshtė shtuar fjala: e fituar me tė cilėn nėnkuptohet dallimi ndėrmjet dy llojeve tė imunitetit.

Pėrfundimisht do tė dėshironim tė theksonim nė pėrkufizimin e kėsaj sėmundjeje se tė sėmurėt nga sida kanė gėzuar mė parė shėndet tė plotė dhe se shumica e tė sėmurėve kanė qenė meshkuj qė janė sėmurė nė periudhėn e rinisė 20-35 vjeēare dhe tė cilėt kanė qenė tė dhėnė pas seksit tė shfrenuar" (El emradul xhinsije, Dr. Muhamed Ali el Barr).

Sėmundja Aids, (Sida) tani ėshtė  problem botėror e cila paraqet njė rrezik pėr njerėzimin, ndoshta njerėzimi nuk ėshtė ballafaquar gjatė gjithė historisė me rrezikun e epidemisė sė njohur me emrin Aids, (Sida). Ai shkatėrron sistemin e imunitetit tek njeriu dhe nuk ka deri sot ilaēe (barėra) qė e shėron kėtė sėmunje nė tėrėsi, edhe pse kjo sėmundje pėrhapet shpejt, nė botė me njė shpejtėsi  befasuese. Kjo ėshtė si vėrshima e furishme, qė vėrshon (shkatėrron) vendet  dhe gjallesat, pa pasur mundėsi qė ta ndalojė ose ta  pėrballojė, ndonjė pengesė.

Ka tėrhequr vėmendjen e opinionit nė botė nė vitin 1981 ku  numri i tė infektuarve nė fillim me kėtė sėmundje ka qenė me dhjetra, e sot tani numri arrin me dhjetra miliona.

Sida, paraqet frikė tė re nga e cila tmerrohet civilizimi i shek. XX. Termi AIDS ėshtė bėrė sinonim pėr murtajėn, e cila u shfaq nė shek XVII dhe nė disa shekuj pėrpara tij, kur murtaja rrėmbente jetėrat e dhjetra miliona njerėzish.

Rreziku  i sėmundjes shtohet nga ana epidemike, ngaqė tė infektuarit nuk i paraqiten sinptomat nė shkallėn e parė, por i infektuari nė fillim ėshtė i shėndoshė e i fortė dhe me gjithė atė ai ėshtė seriozisht me sėmundje dhe bartės i saj.  Kjo gjendje mund tė zgjasė  shumė vite dhe pamja e kėtij personi dinak bėn qė tė tjerėt tė bashkėpunojnė me tė pa pasur  kujdes, e kjo e bėn tė lehtė pėrhapjen e epidemisė dhe bartjen e saj tek tė shėndoshėt.

   Rrugėt me cilat bartet kjo sėmundje e Aids-it sipas hulumtimeve shkencore ėshtė se virusi i sidės gjendet nė tė gjitha  lėngjet e trupit tek i sėmuri: nė gjak, spermė, lėngun vaginal, nė qumshtin e nėnės, tė vjedhurit, urinėn, jargėt dhe nė lotė.

Ndėrsa rrugėt e bartjes sė infektimit janė:

1.      Marrdhėniet seksuale.

2.      Infektimi prej nėnės te foshnja .

3.      Mbarsja artificiale.

4.      Injeksionet e infektuara.

5.      Transfuzioni i gjakut ose i pėrbėrsve tė tij.

6.      Fėmijėt e tė sėmurėve nga sida.

7.      Sekretimi i pėshtymės dhe i lotėve. 

Dispozitat e Sheriati qė kanė lidhje me kėtė sėmundje janė siē vijon:

Njė: Tė ndalohet i infektuari me kėtė sėmundje nga martesa.

 Obligohet i infektuari me sėmundjen e Aids-it, (Sida-s) qė tė ndalohet  nga martesa,  sepse marrdhėniet seksuale janė shkaku kryesor nė pėrhapjen e kėsaj sėmundje. Sipas statistikave botėrore qė janė paraqitur, ka dalė se marrdhėniet seksuale janė pėrgjegjėse pėr pėrhapjen e kėsaj sėmundje me njė pėrqindje mė tė madhe se 90%.

Dhe nga kjo nėnkuptohet se i sėmuri  i cili ėshtė i infektuar me kėtė sėmundje obligohet qė mos ta  mashtrojė  askėnd, nė mėnyrė qė mos tė infektohet askush pėr shkak tė tij.

Dy: Nėse dikush dėshiron tė martohet me atė qė ka kėtė sėmundje me dijen, dėshirėn dhe zgjedhjen e tij, po nė tė njėjtėn kohė  edhe ai ėshtė i infektuar me tė njejtėn sėmundje kėtu nuk qėndron problemi (d.m.th.se martesa ėshtė e ndaluar).

E nėse ėshtė i shėndoshė nuk i lejohet atij qė tė kėrkojė martesė nga ajo qė ėshtė e sėmurė me kėtė sėmundje, e as tė bie dakord me njė martesė tė tillė (kjo ėshtė edhe  anasjelltas pėr gruan) .

- Nuk i lejohet kryefamiljarit qė ta martojė vajzėn me atė qė ėshtė i sėmurė me Aids (Sida) edhe nė qoftėse ajo pranon, po ashtu dhe burrit nuk i lejohet qė ta martojė njė femėr qė ėshtė e sėmurė me kėtė sėmundje, ngaqė nė tė ka dėm dhe rrezik qė e dinė ēdo i menēur.  

 Tre: Nėse janė martuar njė ēift, pastaj kanė zbuluar se njėri prej tyre (bashkėshortėve) ėshtė i sėmurė me kėtė sėmundje, shumica e dijetarėve  janė tė mendimit se obligohen tė dytė qė ta prishin aktin e kurorėzimit.

Ibn Kajimi (Allahu e mėshiroftė!) ka thėnė: "Ēdo mangėsi qė e bėn njėrin nga bashkėshortėt qė tė largohet nga ajo mangėsi dhe nuk arrin me tė qėllimi i martesės  me mėshirė dhe dashuri, obligohet lirizgjedhja ( qėndrimi ose ndarja nga njėri- tjetri) ."

Aids, (Sida) ėshtė shkak qė duhet tė largohet njeriu nga ajo dhe e dėmshme,  pėr  kėtė ėshtė i  detyrueshėm prishja e aktit tė  kurorėzimit (martesės), pėr shkak tė kėsaj mangėsie.

Ka transmetuar imam Buhariu (Allahu e mėshiroftė!), nė koleksionin e tij tė saktė se Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Ruaju nga lebroza, sikurse ikėn nga luani." Si mundet burri qė ta zbatojė kėtė urdhėresė profetike, qė tė qėndrojė me gruan e tij, e ai  ka zbuluar se ajo ėshtė e sėmurė  me sėmundjen e aids-it (Sidės).  

Katėr:  I lejohet bashkėshortit, i cili nuk e ka kėtė sėmundje, qė mos tė bėjė marrdhėnie seksuale, ngaqė lidhja seksuale ėshtė rruga kryesore pėr bartjen e kėtij virusi.

 Pesė: Gruaja qė ėshtė e sėmurė me kėtė sėmundje Aids-in duhet  t'i largohet shtatėzanisė dhe lindjes dhe tė marrė masa dhe mjete tė cilat e ndalojnė shtatėzaninė.

Gjashtė: Nėse foshnja lind i shėndoshė dhe nuk e ka kėtė sėmundje, nuk lejohet qė nėna ta ushqejė nga gjiri foshnjen e saj. Kushtėzohet  pėr gjidhėnėsen, siē kanė thėnė fukahatė (dijetarėt e jurispudencės islame), qė mos tė ketė hendikep (defekt) tė dėmshėm  qė frigėsohet nga ajo pėr foshnjen e saj.

Me tė vėrtetė ambienti islam qė i detyron bijtė dhe bijat qė tė jenė tė ndershėm, nuk ka mundėsi qė sėmundjet gjenitale tė pėrhapen nė atė ambient, e pėr shkak qė tė ndėrtohet ambienti islam i zhveshur nga kėto smundje, Islami ka ndaluar tė kėqijat e turpshme tė hapta ose tė fshehtat. Allahu (subhanehu ue teala)nė Librin e Tij thotė: "Thuaj! Zoti im i ndaloi tė kėqijat e turpshme, le tė jenė tė hapta ose tė fshehta." Araf, 33.

O Zot! Na largo tė kėqijat e turpshme, ato tė haptat e tė fshehtat, na shėro trupat, tė dėgjuarit, tė shikuarit tanė! O Zot! Tė lutem ty pėr shėndet, shėrim, mbrojtje dhe krenari, o pėrgjegjės i lutjeve!

Pėrgatiti: Dr. Abdurahman bin Abdullah el Sened

 Ligjėrues nė Institutin e Lartė pėr ēėshtje ligjore tė sheriatit

nė "Universitetin Imam" nė Rijad.

Pėrktheu: Rashid Zylfiu

18.04.2006