Me therjen ligjore kemi pėr qėllim therjen e shtazėve qė nuk lejohet ngrėnia e tyre, vetėm se duke e bėrė prerjen e tyre me kushtet qė do t'i pėrmendim mė poshtė

Therja ėshtė obligim, prandaj edhe dijetarėt e fikhut janė nė pajtim se ajo kafshė qė nuk ėshtė prerė sipas dispozitave tė sheriatit, nuk lejohet ngrėnia e saj. Argument pėr kėtė kemi ajetin e Kuranit : "Juve u janė ndaluar t`i hani: ngordhėsirat, gjakun, mishi e derrit, ajo qė therret jo nė emėr tė Allahut, e furmja, e mbytura, e rrėzuara, e shpuara ( nga briri i tjetrės, ajo qė e ka ngrėnė egėrsira, pėrveē asaj qė arrini ta therrni (para se tė ngordhė)ā€¦" (Maide, 3)

Kushtet e therjes ligjore

 Kushti i parė:

 Personi i cili e bėn therjen duhet tė jetė:

1. I menēur, nuk pranohet nėse prerjen e bėn i ēmenduri, i dehuri dhe fėmija e vogėl qė nuk ėshtė e vetėdijshme pėr atė qė bėn.

2.     Tė jetė musliman.

A lejohet ngrėnia e shtazės sė therrur nga jomuslimani?

a) Nėse jomuslimani ėshtė nga ithtarėt e librit (tė krishterėt dhe ēifutėt) atėherė ėshtė i lejuar. Allahu i Lartėsuar thotė: "Dhe ushqimi i atyre qė u ėshtė dhėnė libri (tė krishterėt dhe ēifutėt) ėshtė i lejuar pėr juā€¦" (Maide, 5)

 Buhariu thotė se  Ibėn Abasi  ka thėnė se qėllimi nė kėtė ajet "ushqimi i tyre" ėshtė ajo qė e therin.[1]

Nėse ithtari i librit nuk e pėrmend emrin e Allahut, a lejohet ushqimi  i tij?

Nė qoftė se nuk e dimė, a e ka pėrmendur apo jo, atėherė lejohet, nė bazė tė ajetit tė mėsipėrm.

Nėse e dimė tė sigurtė se nuk e ka pėrmendur emrin e Allahut,  atėherė te dijetarėt ka mospajtim dhe e verteta ėshtė se nuk lejohet,  pėr shkak se pėrmendja e Allahut gjatė prerjes ėshtė kusht. [2]

Atė qė ėshtė e nevojshme tė pėrmendim kėtu ėshtė edhe  ajo se nuk e kemi obligim tė pyesim se si e kanė prerė ithtarėt e librit kafshėn, a e kanė pėrmendur emrin e Allahut apo jo.[3]

Nėse pėrmend emrin e dikujt tjetėr qoftė idhull apo profet (p.sh: Isait) atėherė nuk lejohet.

b) Nėse jomuslimani ėshtė ateist apo idhujtar, atėherė prerja e tyre ėshtė e ndaluar. Argument pėr kėtė ėshtė ajeti i lartėpėrmendur ku lejon vetėm prerjen e ithtarėve tė librit. Gjithashtu, mund tė argumentojmė me hadithin e Muhamedit (Paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!) kur ėshtė pyetur se ēfarė ėshtė dispozita pėr adhuruesit e zjarrit (idhujtarėt) ai ka thėnė: "Vendosini atyre dispozitėn e ithtarėve tė librit ( pėr marrjen e xhizjes), pėrveē ngrenies sė mishit tė tyre dhe martesės me ta."[4]

Kushti i dytė:

Tė bėhet therja me mjete tė mprehta (tė rrjedhė gjaku).

Kushtėzohet qė mjeti tė mos jetė prej dhėmbi, thoi apo kocka.

I Dėrguari (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) thotė: "Ushqehu me atė (prerje) qė e rrjedh gjakun, perveē mos tė jetė (mjeti) nga dhėmbi dhe thoi"[5]

Kushti i tretė:

 Tė bėhet prerja e pjesėve nė fyt qė tė rrjedhė gjaku.

Janė katėr gjėra nė fyt qė priten gjatė therjes: kanali ku shkon ajri, kanali ku shkon ushqimi dhe dy kanale tė gjakut. E mjaftueshme ėshtė qė tė priten tri nga kėto katėr kanale.

Shejh Muhamed Salih Uthejmin thotė se mjafton edhe nėse priten vetėm dy kanalet e gjakut, me argumentin se Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Ushqehu me atė prerje qė rrjedh gjakuā€¦" e rrjedhja e gjakut bėhet me prerjen e kėtyre kanaleve.

Kushti i katėrt:

Pėrmendja e emrit tė Allahut para prerjes.

Allahu i Lartėsuar thotė: "Ushqehuni nga ajo qė ėshtė pėrmendur emri i Allahut!"

Pėrgatiti: Alaudin Abazi