1. Pėrkufizimi i Fikhut

Nė kuptimin gjuhėsor "ŁŁ‚Ł‡" "Fikh" do tė thotė - " ŁŁ‡Ł…" "njohje", "kuptim". Me kėtė domethėnie ėshtė pėrdorur edhe nė ajetin ku Musai alejhi selam i bėn lutje Allahut tė Lartėsuar:
"ŁˆŁŽŲ§Ų­Ł’Ł„ŁŁ„Ł’ Ų¹ŁŁ‚Ł’ŲÆŁŽŲ©Ł‹ Ł…Ł‘ŁŁ† Ł„Ł‘ŁŲ³ŁŽŲ§Ł†ŁŁŠ ŁŠŁŽŁŁ’Ł‚ŁŽŁ‡ŁŁˆŲ§ Ł‚ŁŽŁˆŁ’Ł„ŁŁŠ"
"Dhe zgjidhma nyjėn nga gjuha (ma largo mangėsinė e tė shprehurit). Qė ata ta kuptojnė fjalėn time." (Ta Ha, 27-28)

Ndėrsa nė kuptimin terminologjik, shkenca e fikhut ka disa pėrkufizime dhe ndėr to zgjedhim:
a) Njohja e dispozitave tė Sheriatit qė lidhen me veprat (e njeriut) dhe me argumentet e tyre tė hollėsishme (tė zbėrthyera);
b) Shkencė qė merret me dispozitat praktike tė sheriatit tė nxjerra nga argumentet e hollėsishme.


1.1. Sqarim i pėrkufizimit

Me fjalėn "njohja" ėshtė pėr qėllim dija e sigurt dhe ajo dominuese mbi tė dyshimtėn (jo njohuria paragjykuese ose dija e pambėshtetur supozuese).
Ndėrsa me pjesėn "dispozitat e sheriatit" janė pėr qėllim dispozitat e pėrfituara nga sheriati, si p.sh. njohja se njė praktikė e caktuar ėshtė vaxhib ose haram. Kėtu pėrjashtohen njohuritė e pėrfituara nga logjika dhe njohuritė e pėrfituara nga pėrvoja.
Ndėrsa me fjalinė "qė lidhen me veprat (e njeriut)" janė pėr qėllim ato gjėra qė nuk lidhen nė mėnyrė direkte me bindjen dhe besimin (akiden), si kryerja e namazit, dhėnia e zekatit, agjėrimi, etj.. Pra, nė pėrkufizimin e fikhut pėrjashtohen ato gjėra qė lidhen me besimin, si teuhidi (njėsimi) i Allahut dhe njohja e Emrave dhe Atributeve tė Tij. Pra kėto nuk pėrfshihen nė "fikh", sipas kuptimit terminologjik tė tij.
Dhe me pjesėn "me argumentet e tyre tė hollėsishme" janė pėr qėllim argumentet tė zbėrthyera, tė imtėsuara, nga tė cilat nxirren dispozitat e fikhut. Kėshtu qė pėrjashtohet nga ky pėrkufizim shkenca e Usuli Fikhut, pėr shkak se ajo studion argumentet e pėrgjithshme tė fikhut.


2. Ndarja e Fikhut

Mė lartė qartėsuam se Fikhu ėshtė shkenca e cila studion ligjet praktike islame, tė cilat burojnė nga shpallja qė i ka zbritur Muhamedit salallahu alejhi ue selem.
Dijetarėt, kur shkruajnė rreth kėsaj shkence nė librat e tyre, dallojnė nė mėnyrėn se si e bėjnė ndarjen e tematikave qė shtjellohen aty. Mė e pėrgjithshmja ėshtė qė ndarja tė bėhet nė dy pjesė:

1. Kismu Ibadat - Pjesa e ceremonive fetare (adhurimeve)¹,
2. Kismu Muamelat - Pjesa rreth rregullave ndėrnjerėzore (kodi i sė drejtės qytetare)².


3. Burimet e Fikhut (legjislacionit islam)

Me burimet e fikhut kemi pėr qėllim argumentet nė tė cilat mbėshtetet sheriati dhe nga tė cilat nxirren dispozitat islame. Ato janė:

1. Kurani
2. Suneti
3. Ixhmaja (pajtimi i muxhtehidėve tė njė kohe nga populli i Muhamedit salallahu alejhi ue selem) pėr njė ēėshtje legjitime
4. Kijasi (Analogjia).


4. Dispozitat obliguese (El ahkamut- teklifije)

Dispozitat apo ligjet tė cilat nxirren nga argumentet e sheriatit, tė gjitha, nuk e kanė tė njėjtėn gradė tė obligueshmėrisė apo ndalesės, por ato dallojnė varėsisht prej fuqisė dhe formės sė argumentit se si ka ardhur rreth ēėshtjes sė caktuar. Prandaj dijetarėt e Usulit i kanė ndarė ato nė disa lloje:

1. Vaxhib (obligim)

Kėrkesa e Ligjdhėnėsit pėr veprim nė mėnyrė tė prerė, mosvepruesi i saj ndėshkohet, prandaj ai qė e ekzekuton shpėrblehet, ndėrsa ai qė e lė ndėshkohet.
Me fjalė tė tjera, vaxhibi ėshtė ajo qė ėshtė e urdhėruar tė kryhet, pėr pėrmbushjen e sė cilės pason shpėrblimi, ndėrsa pėr mospėrmbushje pason dėnimi.

2. Haram (ndalesė)

Kjo ėshtė e kundėrta e obligimit (vaxhibit). Ƌshtė kėrkesa e Ligjdhėnėsit pėr mosveprim nė mėnyrė tė prerė dhe ai qė e vepron atė ndėshkohet.
Pra, haram ėshtė ajo qė ėshtė e ndaluar tė veprohet dhe pėr ēka pason dėnimi.

3. Mesnun, mendub (e rekomanduar)

Kėrkesa e Ligjdhėnėsit pėr veprim, por jo nė mėnyrė tė prerė dhe mosvepruesi nuk ndėshkohet. Me fjalė tė tjera, ajo pėr tė cilėn ai qė e bėn shpėrblehet, ndėrsa ai qė e lė nuk ndėshkohet.

4. Mekruh (e urryer, e neveritur)

Kjo ėshtė e kundėrta e rekomandimit. Kėrkesa e Ligjdhėnėsit pėr mosveprim por nė mėnyrė jo tė prerė. Vepruesi i saj nuk ndėshkohet, por qortohet.

5. Mubah (e lejuar)

Kjo ėshtė kur bėrja dhe lėnia e njė vepre ėshtė e njėjtė.


4.1. Ndarja e dispozitave obliguese te dijetarėt hanefi
Ndarja e dispozitave obliguese nė kėto pesė kategori ose l
loje ėshtė ndarje e shumicės sė dijetarėve, kurse usulistėt hanefi ndarjen e kėtyre dispozitave e bėjnė nė shtatė lloje. Ata veprat obligative (vaxibin) e ndajnė nė dy lloje: farz dhe vaxhib.
1. Farz: Ajo qė e ka kėrkuar Ligjdhėnėsi tė veprohet nė mėnyrė tė prerė, me argument tė vėrtetuar, tė prerė dhe tė veēantė, si namazi, zekati, haxhi, etj..
2. Vaxhib: Ajo qė Ligjdhėnėsi e ka kėrkuar tė veprohet nė mėnyrė tė prerė, por argumenti nuk ėshtė i prerė dhe i drejtpėrdrejtė³. Si p.sh. sadakatu fitri, leximi i Fatihasė nė namaz, etj..

Kurse te dijetarėt e tjerė (xhumhuri) edhe farzi, edhe vaxhibi ėshtė i njėjtė, prandaj ata i pėrdorin kėto dy terma si sinonime, duke mos bėrė dallim ndėrmjet tyre.

Ulematė hanefi gjithashtu edhe mekruhun e ndajnė nė dy lloje:

1. Mekruh tahrimen: Ƌshtė i njėjtė sikurse harami⁴; ajo qė ka kėrkuar Ligjdhėnėsi tė mos veprohet nė mėnyrė tė prerė, por me argument jo tė prerė⁵. Pėr kėtė mund tė sjellim shembullin ku dijetarėt hanefi thonė se veshja e rrobave tė mėndafshit pėr mashkullin ėshtė mekruh tahrimen, ose mbajtja e stolive tė arit pėr meshkuj, etj..

2. Mekruh tenzihen: Ajo qė ka kėrkuar Ligjdhėnėsi tė mos veprohet nė mėnyrė jo tė prerė. Siē ėshtė agjėrimi i ditės xhuma duke mos ia bashkangjitur njė ditė para ose njė ditė pas.

Ashtu si sqaruam mė lart, ndarja e dispozitave obliguese qė e bėjnė dijetarėt hanefi ėshtė kėshtu:
1. Farzi.
2. Vaxhibi.
3. Mesnuni.
4. Mubahu.
5. Mekruhu tahrimen.
6. Mekruhu tenzihen.
7. Harami.


4.2. Ndarja e farzit

Ato vendime tė cilat janė obligative, pa marrė parasysh a janė vaxhibe apo farze, ato ndahen nė dy kategori:
a) Fard ajn (obligim individual), bėrja e sė cilės kėrkohet nga ēdo mukel-lef (i pėrgjegjshėm moralisht), i moshėrritur dhe psiqikisht i shėndoshė. Shumica e kėtyre vendimeve sheriatike hyjnė nė kėtė kategori. Si p.sh. falja e namazit pėr secilin, agjėrimi, haxhi, etj..

b) Fard kifaje (obligim kolektiv), ekzekutimi i sė cilės kėrkohet nga shoqėria e pėrgjegjshme islame dhe jo prej secilit individ specifikisht; siē ėshtė falja e namazit tė xhenazes, tė mėsuarit e degėve tė ndryshme tė diturisė sė dobishme, tė urdhėruarit nė tė mirė dhe ndalimi nga e keqja si dhe ēėshtje tė tjera tė ngjashme.


5. Sqarimi i disa termave tė Fikhut

Mukelef: Quhet personi i cili ngarkohet me zbatimin e dispozitave tė sheriatit. Pra, ai qė arrin moshėn e pjekurisė dhe ėshtė i menēur.
Fekih (shumės Fukaha): Personi i cili ėshtė ekspert nė jurisprudencėn islame, fikh.
Fetva: Opinioni juridik i njė fekihu apo i njė grupi nė lidhje me ndonjė ēėshtje tė sheriatit.
Medh`heb: Drejtim apo shkollė e mendimit; pėrmbledhja e pėrgjithshme e vendimeve juridike tė njė dijetari tė madh (imami), gjithashtu edhe nxėnėsit e tij dhe tė gjithė dijetarėt tė cilėt i pėrmbahen metodės sė tij.
Mesele (shumės Mesa`il): Temė, ēėshtje apo problematikė e fikhut.
Mufti: Dijetari qė jep fetva.
Ixhtihad: Pėrpjekja e fekihut me tė gjitha mundėsitė pėr tė gjetur dispozitėn e Allahut rreth njė ēėshtjeje tė caktuar nga burimet e sheriatit (Kurani, Suneti, Ixhmaja, etj.).
Muxhtehid: Dijetari i cili ėshtė i kualifikuar pėr tė nxjerrė vendime me anė tė ixhtihadit.
Ixhma: Dakordimi (pajtimi, unifikimi) i muxhtehidėve tė njė kohe, nga umeti i Muhamedit salallahu alejhi ue selem, pėr njė ēėshtje tė sheriatit.
Mufesir: Komentator i Kuranit.
Muhadith: Dijetar i shkencave tė hadithit.
Mukal-lid: Muslimani i rėndomtė i cili pason ndonjė dijetar ose medh`heb pa e kėrkuar argumentin.
Kijas: Krahasimi i njė ēėshtjeje qė pėr dispozitėn e saj sheriatike nuk ka argument me njė ēėshtje tjetėr pėr dispozitėn e sė cilės ekziston argumenti. Ky krahasim bėhet pasi tė dyja ēėshtjet janė tė njėjta dhe kanė motiv tė pėrbashkėt.
Taklid: Tė ndjekurit e ndonjė opinioni, dijetari apo medh'hebi pa hulumtuar argumentin nė tė cilin mbėshtetet.
Ulema (njėjės Alim): Dijetarė.