6. Ndryshimi i krijimit tė Allahut pa lejim

Pėrveēse nė rastet tė cilat janė cekur qartė nė Islam, ėshtė e ndaluar qė tė ndryshohet mėnyra se si Allahu i ka krijuar gjėrat. Ndryshimi i krijimit tė Allahut pa lejim pėrfshin bindjen ndaj shejtanit, i cili, siē na tregon Allahu, ka thėnė: "Po ata nuk i drejtohen kujt tjetėr veēse shejtanit, njė kundėrshtues i pėrhershėm. Dhe Allahu e mallkoi atė, ndėrsa ai tha: "Do tė tė marr nga robėrit e Tu njė pjesė tė pėrcaktuar prej tyre. Vėrtetė qė unė do t'i ngatėrroj dhe sigurisht qė do t'u ngjall dėshira tė rreme, do t'i urdhėroj tė presin veshėt e bagėtive dhe gjithashtu do t'i urdhėroj tė ndryshojnė atė qė ka krijuar Allahu." Dhe kushdo qė zgjedh shejtanin si mbrojtės e si mik nė vend tė Allahut, padyshim qė ai ka pėsuar humbje tė qartė." (En-Nisa, 117-119)

Allahu i ka nderuar njerėzit dhe i ka krijuar nė formėn mė tė mirė: "Vėrtet, Ne e krijuam njeriun nė formėn mė tė bukur." (Et-Tin, 4)

Allahu i Lartėsuar thotė: "Ai juve u dha formėn, e formėn tuaj e bėri tė bukur." (Et-tegabun, 3)

Ndryshimi pa lejim ėshtė vėrtet njė vepėr tejet e ligė dhe devijim qė meriton ndėshkim. I Dėrguari i Allahut salallahu alejhi ue selem ka deklaruar se gratė tė cilat ndryshojnė atė qė Allahu ka krijuar (si heqja e qimeve tė fytyrės, mbajtja e parukave, mbushja e dhėmbėve apo tatuazhi i trupit), duke tentuar kėshtu qė ta pėrmirėsojnė pamjen e tyre, janė tė mallkuara nga Allahu.

Ibn Mesudi, Allahu e mėshiroftė, ka raportuar se i Dėrguari i Allahut salallahu alejhi ue selem ka thėnė: "Allahu i ka mallkuar ato (gra) tė cilat bėjnė tatuazhe (pėr tė tjerė) dhe ato tė cilave u bėhet tatuazh, ato qė ndukin qimet e fytyrės (pėr tė tjerė) dhe ato tė cilave u nduken qimet e fytyrės, ato tė cilat lidhin flokėt e tyre me tė tjera (tė huaja) dhe ato qė mbushin dhėmbėt e tyre pėr zbukurim ā€“ ato tė gjitha ndryshojnė krijimin e Allahut." Buhariu dhe Muslimi.

Ky hadith pėrmend gratė nė veēanti sepse zakonisht janė ato tė cilat kėrkojnė tė zbukurohen mė tepėr se burrat. Por paralajmėrimi vlen pėr tė dy gjinitė, pėr shkak se ėshtė deklaruar kushti pėr mallkim: ndryshimi i krijimit tė Allahut.

Rruajtja e mjekrės bie nėn kėtė paralajmėrim, pasi ėshtė shumė mė e keqe sesa namsi (heqja e qimeve tė fytyrės), qė praktikohet nga disa gra.

Et-Tahanaui ka thėnė: "Ƌshtė vėrtetuar se ndryshimi i krijimit tė Allahut ėshtė shkak pėr mallkim dhe se ēfarėdo qė i Dėrguari i Allahut salallahu alejhi ue selem ndalon, ajo ėshtė ndaluar nga Allahu." [Bajan ul-Kur'an]

Ualijj Ullah ed-Dahlaui ka thėnė: "Prerja e saj ėshtė veprim i magjistarėve dhe pėrfshin ndryshimin e krijimit tė Allahut." [Bajan ul-Kur'an]

7. Imitimi i grave

Mjekra paraqet njė dallueshmėri tė madhe mes burrave dhe grave. Rruajtja e saj e largon kėtė dallim dhe me kėtė ėshtė akt i imitimit tė grave. Ēdo akt i cili pėrfshin imitimin e gjinisė sė kundėrt e fut personin nė mallkimin e Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij salallahu alejhi ue selem. Ibn Abasi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka raportuar: "I Dėrguari i Allahut salallahu alejhi ue selem i ka mallkuar burrat tė cilėt imitojnė gratė dhe gratė tė cilat imitojnė burrat." Buhariu dhe tjerėt.

Abdullah ibn Amri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: "E kam dėgjuar tė Dėrguarin salallahu alejhi ue selem se ka thėnė: "Nuk ėshtė prej nesh ajo grua e cila i pėrngjan meshkujve dhe as ai mashkull i cili u pėrngjan femrave." (Ahmedi)

Ibn Abasi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka raportuar se i Dėrguari salallahu alejhi ue selem i ka mallkuar meshkujt tė cilėt u pėrngjajnė femrave dhe femrat qė u pėrngjajnė meshkujve. Dhe ka thėnė: "Nxirrini ata nga shtėpitė tuaja". Ka thėnė Ibn Abasi: "E ka nxjerrė i Dėrguari salallahu alejhi ue selem njė person dhe Omeri ka nxjerrė njė tjetėr." (Buhariu)

El-Kandahlaui ka thėnė: "Askush nuk mund tė dyshojė se imitimi i tėrėsishėm i grave rrjedh prej rruajtjes sė mjekrės. Ky imitim ėshtė mė i fuqishėm sesa imitimi i tyre nė veshje apo gjėra tė tjera, sepse mjekra ėshtė dallueshmėria kryesore dhe mė e madhe mes burrave dhe grave. Kjo mund tė vėrehet te tė gjithė popujt dhe nuk mohohet veēse prej atij qė dėshiron tė mashtrojė vetveten, tė pasojė epshet e veta dhe tė bėhet i femėruar, pasi Allahu e ka nderuar atė me pamje tė mirė mashkulli." [Vuxhub i'fa il-Lihjah, 31-32]

Imam Ebu Hamid El-Gazali nė librin e tij "El-Ihja" ka thėnė: "...dhe me mjekėr dallohet mashkulli nga femrat." (Ihja' Ulumid-din 2/257)

Nuk ka dyshim se pėrngjasimi mė i madh i meshkujve dhe femrave, pėrveē veshmbathjes, ėshtė mjekra, sepse mjekra e mashkullit ėshtė veēoria mė e madhe qė e dallon atė nga femrat dhe kjo ėshtė e qartė pėr tė gjithė, pėrveē atyre qė dėshirojnė ta mashtrojnė veten e tė bėhen si femrat dhe tė humbin mirėsinė qė u ka dhuruar Allahu i Lartėsuar. Mjekra ėshtė zbukurimi mė i madh qė ia ka dhuruar Allahu i Madhėruar robit tė Tij, ashtu siē ua ka dhuruar grave flokėt. Pėr kėtė shkak, transmetohet se i Dėrguari salallahu alejhi ue selem i ka ndaluar gratė qė t'i rruajnė flokėt e tyre. Tirmidhiu, 914. Pra ndalohet qė mashkulli ta rruajė mjekrėn ashtu siē ndalohet qė femra t'i rruajė flokėt e saj.

Shejh Albani, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: "Nuk ka dyshim se pėrngjasimi mė i madh me gratė ėshtė rruajtja e mjekrės."
Ahmed ibn Es-Siddiku thotė: "Ƌshtė pėr t'u ēuditur nė kohėn tonė se si femrat po u pėrngjajnė meshkujve, gjithashtu me meshkujt tė cilėt po u pėrngjajnė femrave. I sheh djemtė e rinj qė u pėrngjajnė femrave duke i rruar mjekrat e tyre ēdo mėngjes, e lyejnė fytyrėn me pomada tė ndryshme ashtu sikurse edhe femrat." (Mutabekatul ihtiraat el asrijje lema ahbere bihi sejjidul berijje, f. 127)

8. Kundėrshtimi i fitres sė pastėr

I Dėrguari i Allahut salallahu alejhi ue selem tregon se fėmija lind nė natyrshmėri tė pastėr, e cila mė pas mund tė turbullohet nga vetėprivilegjimi apo ndikimi negativ i mjedisit. Ebu Hurejra dhe el-Asuad bin Sari kanė raportuar se i Dėrguari i Allahut salallahu alejhi ue selem ka thėnė: "Ēdo fėmijė lind me fitre tė pastėr, derisa tė jetė nė gjendje tė shprehė vetveten. Janė prindėrit e tij ata tė cilėt pastaj e shndėrrojnė atė nė ēifut, tė krishterė, magjistar ose pagan." Buhariu dhe Muslimi.

Veē kėsaj, i Dėrguari i Allahut salallahu alejhi ue selem ka pėrmendur dhjetė cilėsi, si treguese tė natyrshmėrisė sė mirė dhe tė pastėr. Dy prej kėtyre cilėsive janė shkurtimi i mustaqeve dhe rritja e mjekrės.

Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, raporton se i Dėrguari i Allahut salallahu alejhi ue selem ka thėnė: "Dhjetė cilėsi janė prej fitres: shkurtimi i mustaqeve, lėshimi i mjekrės, misvaku (pastrimi i dhėmbėve), inhalimi i ujit (thithja e ujit me hundė pėr pastrimin e tyre dhe gurgullimi), prerja e thonjve, larja e mesgishtave, ndukja e qimeve tė sqetullave, rruajtja e qimeve nė vendet e turpshme, pastrimi i vendeve tė turpshme me ujė [dhe bėrja sunet]." Muslimi, Ebu Daudi, Ahmedi, Ibn Ebi Shejbah, dhe tė tjerė. Pjesėt brenda kllapave tė drejta nuk gjenden tek Muslimi (Sahih ul-Xhami' nr.2222).

Kjo fitre nuk ndryshon asnjėherė me kalimin e kohės. Allahu thotė: "Fitratell-llahi (Islamin e pastėr tė Allahut) nė tė cilin Ai ka krijuar njerėzimin. Le tė mos ketė asnjė ndryshim nė Halkil-lah (natyrshmėrisė sė krijuar nga Allahu)." (Err-Rrum, 30)

Fitreja e shumė muslimanėve tani ėshtė deformuar nė gjurmėt e jobesimtarėve. Mashkulli i rruar tas atyre u duket mė i bukur dhe mė mashkullor sesa njė me mjekėr ā€“ krejtėsisht e kundėrta e asaj qė i Dėrguari i Allahut salallahu alejhi ue selem ka deklaruar nė hadithin e lartpėrmendur!

 

Eroll Nesimi
22.8.2008