Zhveshja ėshtė vepėr e turpshme

Transmeton Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė , se Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: "Ajo grua e cila zhvishet jashtė shtėpisė sė saj, ajo ka shkatėrruar perden mes saj dhe Allahut aze ue xhel." Ahmedi 6/199, 267, Hakimi nė Mustedrek 4/288 dhe Hakimi ka thėnė se hadithi ėshtė Sahih, kėtė e ka thėnė edhe Dhehebiu, Ibn Maxhe 2/409, nr: 3812.
Fjala e Pejgamberit salallahu alejhi ue selem: "Ajo grua e cila zhvishet jashtė shtėpisė sė saj" ka pėr qėllim gruan e cila e largon mbulesėn e saj jashtė shtėpisė sė saj dhe del pa mbulesė nė praninė e meshkujve tė huaj.
Kur gruaja e shkatėrron perden mes saj dhe Allahut tė Lartėsuar vetėm sepse zhvishet nė ndonjė shtėpi tjetėr dhe jo nė shtėpinė e saj, si do tė jetė ēėshtja me atė grua e cila del e zhveshur nė qytet?!

Kurse Fedale ibn Abidi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė se Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: "Pėr tre persona mos pyet pėr gjendjen e tyre (nė Ditėn e Gjykimit): Personi i cili largohet nga xhemati (grup i muslimanėve) duke mos e dėgjuar prijėsin e muslimanėve dhe vdes nė kėtė gjendje mėkatar; njė robėreshė apo rob i cili ikėn nga zotėria i tij e vdes dhe njė grua sė cilės iu ka larguar burri i saj dhe i ka lėnė asaj pasuri pėr t'u furnizuar pėr nevojat e dynjasė, kurse ajo zhvishet (largon mbulesėn) pasi ai largohet nga ajo. Mos pyet pėr kėta tre persona." Buhariu nė Edebil Mufred 590, Ibn Hiban 50, Hakimi 1/119, Ahmedi 6/19. Hakimi ka thėnė se ky hadith ėshtė sahih sipas kushteve tė Buhariut dhe Muslimit.

Ky hadith tregon pėr njė grua, burri i sė cilės ėshtė larguar prej saj (ka shkuar nė ndonjė udhėtim) dhe ajo ėshtė zhveshur apo ka larguar mbulesėn e saj. Ēfarė mbetet tė themi pėr gratė e ditėve tė sotme, tė cilat nuk e kanė kėtė nevojė pėr shkak se nuk i pyesin burrat e tyre fare pėr mbulesėn e tyre dhe dalin tė zhveshura nė prani tė burrave tė tyre. "Mos pyet pėr kėta tre persona", " mos pyet pėr gjendjen e tyre (nė Ditėn e Gjykimit)."


Zhveshja ėshtė traditė e Iblisit (Allahu e mallkoftė!)

Lufta me shejtanin ėshtė njė luftė serioze, e hershme, e dėmshme dhe e vazhdueshme, sepse shejtani ėshtė njė armik kokėfortė, i cili e ndjek njeriun nė ēdo kohė dhe nė ēdo vend, siē e ka cilėsuar Allahu i Lartėsuar: "(Iblisi) tha: "Pėr shkak se mė flake mua, vėrtet qė unė do tė jem nė pritė kundėr tyre (njerėzve) nė rrugėn Tėnde tė drejtė. Pastaj do t'u afrohem atyre pėrballė dhe pas shpine, nga e djathta dhe nga e majta dhe Ti do tė shohėsh shumicėn e tyre tė mos jenė falėnderuesit e Tu (nuk do tė jenė tė bindur ndaj Teje)." (El A'raf, 16-17)
Dhe nuk ka mbrojtje prej kėtij armiku tė pėrbetuar pėrveēse me iman, me kujtim tė Allahut dhe duke u larguar nga mėkatet. Nėse e lexojmė historinė e Ademit alejhi selam me shejtanin, do tė shohim se qėllimi i shejtanit ka qenė zhveshja e Ademit alejhi selam. Allahu i Lartėsuar thotė: "Kėshtu qė ai i humbi ata me mashtrim. Mė pas, kur ata shijuan frutat e pemės, turpi (pjesėt e fshehura) iu zbulua dhe filluan tė mbledhin e tė thurin me gjethe prej Kopshtit pėr tė mbuluar vetveten." (El A'raf, 22) Si dhe: "Ata tė dy hėngrėn nga ajo (pemė) dhe qė tė dy u zhveshėn, e ia nisėn ta mbulojnė veten e tyre me gjethe qė i mblidhnin nėpėr xhenet,..." (Ta Ha, 121)

Kjo ngjarje na sqaron qėllimin dhe pėrkushtimin e madh tė shejtanit pėr t'i zhveshur njerėzit, qė tė pėrhapet amoraliteti. Pėr kėtė edhe na tėrheq vėrejtjen Allahu i Lartėsuar, i Cili thotė: "O bij tė Ademit! Mos lejoni t'ju mashtrojė shejtani, siē i nxori prindėrit tuaj tė parė (Ademin dhe Havanė) nga xheneti duke bėrė t'u hiqet petku mbulues dhe t'u shfaqen pjesėt e turpshme. Vėrtet qė ai dhe kabilja e tij (fisi e farefisi, ndjekėsit e ndihmėsit e tij nga njerėzit e xhinėt) ju shohin ju, ndėrsa ju nuk i shihni dot ata. Vėrtet Ne i bėmė shejtanėt eulija (miq, ndihmės e shokė) pėr ata qė nuk besojnė." (El A'raf, 27)

Nga kjo kuptojmė se Iblisi ėshtė prijėsi i tė gjithė atyre qė thėrrasin nė zhveshje dhe ėshtė i pari i cili mashtroi njerėzit pėr t'i zhveshur pjesėt e trupit tė tyre. Pra, zhveshja ėshtė rrugė dhe traditė e shejtanit, e cila tė shpie nė zjarr tė xhehenemit. Allahu i Lartėsuar thotė: "Djalli ėshtė armik i juaji, pra edhe ju konsiderojeni armik, ai e thėrret atė grupin e vet, vetėm pėr t'i bėrė banues tė zjarrit." (Fatir, 6)

Pra, tė kemi kujdes mos tė bėhemi vegėl apo lodėr e shejtanit e tė luajė me ne ashtu siē dėshiron ai dhe nė Ditėn e Gjykimit tė na fusė Allahu i Lartėsuar nė zjarr tė xhehenemit bashkė me shejtanin, Allahu na ruajttė!
 

Eroll Nesimi
12.10.2008