Falėnderimi i takon Allahut tė Lartėsuar, ndėrsa salavatet e selamet qofshin mbi tė Dėrguarin e fundit Muhamedin (lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!).

Kėto janė disa ēėshtje tė rėndėsishme qė duhet t'i dijė njeriu para dhe pasi t'i dhurojė Allahu i Lartėsuar atij fėmijė. Jam ndalur shkurtimisht, duke pėrmendur ēėshtjen, dispozitėn e saj  dhe duke u argumentuar me fjalėt e Allahut tė Lartėsuar ose me hadithin e tė Dėrguarit tė Tij, duke e lutur Allahun qė t'i bėjė dobi myslimanėve.

Dispozita e kėrkimit tė fėmijės

E rekomanduar. Argument pėr kėtė hadithi ku i Dėrguari i Allahut (lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) thotė: "Martojeni atė qė lind, ngase unė do tė krenohem me ju para profetėve nė Ditėn e Kiametit". Shėnon Ahmedi.

Po ashtu, ajo qė na nxit nė kėrkimin e fėmijės ėshtė fjala e tė Dėrguarit tė Allahut (lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!): "Vėrtet njeriut do t'i ngrihet pozita e tij nė Ditėn e Gjykimit, e do tė thotė: ā€˜O Zot, si ngjau kjo?' Do t'i thotė: "Me kėrkimin e faljes sė fėmijės tėnd pas vdekjes tėnde'". Shėnon Ahmedi.

Dispozita e hidhėrimit mbi lindjen e vajzės

E ndaluar. Kjo ėshtė nga injoranca, gjė tė cilėn Allahu i Lartėsuar e ka ndaluar duke thotė: "Kur ndonjėri prej tyre lajmėrohet me (lindjen) vajzė, fytyra e tij i prishet dhe bėhet plot mllef'. Nahl, 58.

Ai ka inkurajuar nė ruajtjen e vajzave. I Dėrguari i Allahut (lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) thotė: "Kush i rrit dhe edukon dy vajza derisa tė rriten, do tė jetė me mua kėshtu; dhe i bashkoi dy gishtėrinjtė". Shėnon Muslimi. Po ashtu i Dėrguari i Allahut thotė: "Kush sprovohet me diēka nga kėto vajza, e pėrkujdeset pėr to, do t'i jenė atij mbulesė nė Ditėn e Kiametit". Shėnon Buhariu.

Por, nėse ndodh ky hidhėrim me vajza, duke kundėrshtuar kaderin (pėrcaktimin e Allahut), atėherė kjo ėshtė  mangėsi e njėshmėrisė nė Allahun e Lartėsuar.

Dispozita e pėrgėzimit dhe urata atij qė i ėshtė lindur fėmijė

E rekomanduar. Allahu i Lartėsuar thotė: "Dhe ndjeu njėfarė frike prej atyre, po ata thanė: ā€˜Mos kij frikė!' Mandej i dhanė myzhde pėr njė djalė tė dijshėm."Dharijat, 28.

Urimi ėshtė i rekomanduar pėr ēdo gjė tė mirė, siē ėshtė rasti i pendimit tė Kab bin Malik dhe dy shokėve tė tij, kur sahabėt i uruan atyre me rastin e pranimit tė pendimit tė tyre nga ana e Allahut tė Lartėsuar. Tregimin e shėnojnė Buhariu dhe Muslimi.

Dispozita e kėndimit tė ezanit nė veshin e djathtė  dhe ikametit nė tė majtin

Kėndimi i ezanit nė veshin e djathtė tė fėmijės ėshtė e preferuar, ngase Ebu Rafi na tregon se e ka parė tė Dėrguarin e Allahut, duke  kėnduar ezan nė veshin e Hasan bin Ali, kur e lindi Fatimja". Shėnon Ebu Daudi dhe Tirmidhiu dhe thotė se hadithi ėshtė hasen.

Ndėrkaq, kėndimi i ikametit nė tė majtin nuk ka ndonjė fakt tė vėrtetė e tė besueshėm qė mund tė mbėshtetemi nė tė.

Dispozita e pėrtypjes sė ushqimit tek fėmija

E preferuar. Argument lidhur me kėtė kemi hadithin tė cilin e transnsmeton Ebu Musa el Eshari (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) duke thėnė se mė ėshtė lindur njė fėmijė, shkova tek i Dėrguari i Allahut (lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) e emėrtoi me Ibrahim, pastaj e pėrtypi njė hurme dhe i dha". Shėnon Buhariu dhe Muslimi, ndėrkaq nė transmetimin e Buhariut thuhet: "Dhe bėri lutje pėr begati, ishte djali i madh i Ebu Musa el Eshari".

Disa dispozita mbi ā€˜akikėn'

Ƌshtė sunet. Argument pėr kėtė kemi fjalėn e tė Dėrguarit (salallahu alejhi ue selem): "Pėr mashkullin njė dele, derdhni gjak pėr tė dhe largoni papastėrtinė". Shėnon Buhariu dhe Muslimi.

Koha e saj

Ƌshtė e preferuar nė ditėn e shtatė tė lindjes siē thotė i Dėrguari i Allahut: Ēdo fėmijė ėshtė peng me akikėn e tij, prehet pėr tė nė ditėn e shtatė, emėrtohet dhe i qethen flokėt". Shėnon Ebu Daudi, Nesaiu, Tirmidhiu dhe thotė se hadithi ėshtė hasen sahih.

Dallimi nė mes mashkullit dhe femrės

ā€˜Akika' pėr mashkullin ėshtė dy dele, ndėrkaq pėr femrėn njė. Argument pėr kėtė kemi hadithin e Aishes (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) ku thotė: "Jemi urdhėruar pėr mashkullin tė presim dy dele, ndėrsa pėr femrėn njė". Shėnon Ahmedi, Tirmidhiu thotė se hadithi ėshtė hasen sahih.

Ortakėria

Ortakėria nuk ėshtė e vlefshme nė akika, si pjesėmarrja e shtatė tė lindurve nė therjen e njė kafshe tė madhe (si deve, lopė), por duhet pėr ēdo tė lindur tė derdhet gjak.

Shpėrndarja e saj

Nga  imam Ahmedi ėshtė transmetuar se me mishin e akikės ushqehen komshinjtė.

Dispozita e qethjes sė flokėve dhe dhėnia e sadakasė me peshėn e tyre

Ahmedi thotė se e kam dėgjuar Ebu Abdullahun duke thėnė se nuk ka asgjė tė keqe tė jepet sadaka me peshėn e flokėve tė fėmijės.

Koha e emėrtimit tė porsalindurit

Emėrtimi i tij ėshtė i lejuar nė ēdo kohė, mirėpo ashtu siē u pėrmend edhe mė herėt preferohet tė bėhet nė ditėn e shtatė, ngase ėshtė transmetuar nga i Dėrguari i Allahut tė ketė thėnė se mbrėmė mė ėshtė lindur njė fėmijė dhe e emėrtova me emrin e babait tim Ibrahim". Shėnon Muslimi.

Dispozita e synetimit

Vaxhib (obligim) pėr mashkullin, ngase i Dėrguari i Allahut e urdhėroi njė njeri qė kishte pranuar Islamin qė tė qethė flokėt dhe tė praktikojė synetimin. Shėnon Ebu Davudi. Po ashtu, mund tė argumentohemi me fjalėt e Allahut tė Lartėsuar: "Pastaj, ty tė shpallėm: ā€˜Ndiqe fenė e drejtė tė Ibrahimit, se ai nuk ka qenė nga idhujtarėt (as jehudi as i krishterė)." Nahl, 123.

Po ashtu ėshtė transmetuar nga Ebu Hurejra (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) nė dy shihet (Buhariut dhe Muslimit) se profeti i Allahut, Ibrahimi, e praktikoi synetimin nė moshėn tetėdhjetė vjeēare.

Dispozita e urinės sė fėmijės mashkull dhe femrės para se tė fillojnė ngrėnien e ushqimit

Mbi urinėn e mashkullit spėrkatet, ndėrsa tė femrės pastrohet, argument lidhur me kėtė kemi hadithin e Aishes (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) e cila tregon se ka ardhur me njė foshnje tek i Dėrguari i Allahut, e pėrtypi ushqimin pastaj i dha, ndėrsa foshnja urinoi e i Dėrguari i Allahut spėrkati me ujė. Shėnon Buhariu dhe Muslimi, ndėrkaq Muslimi shton: "Dhe nuk e pastroi".

Po ashtu, i erdhėn tė Dėrguarit tė Allahut Hasani dhe Hyseni dhe urinuan nė gjoksin tij, e ata dėshiruan ta pastrojnė, e Profeti u tha ta spėrkasin, ngase nga urina e foshnjės femėr pastrohet, ndėrsa mashkullit spėrkatet. Shėnon Hakimi dhe thotė se hadithi ėshtė sahih e me tė pajtohet edhe Dhehebiu.

Kėto janė vetėm disa dispozita mbi tė porsalindurin. E lusim Allahun e Lartėsuar tė na bėjė dobi.

Pėrktheu: Almedin Ejupi

03.03.2007