Falėnderimet dhe
lavdėrimet janė vetėm pėr Allahun. Paqja, mėshira dhe
bekimet janė pėr Muhamedin, pėr familjen dhe pėr shokėt
e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.
Thėnia mė e vėrtetė ėshtė thėnia e Allahut, kurse
udhėzimi mė i mirė ėshtė udhėzimi i Muhamedit, paqja dhe
bekimet e Allahut qofshin mbi tė. Veprat mė tė kėqija
janė ato tė shpikurat, ēdo shpikje ėshtė bidat dhe ēdo
bidat ėshtė lajthitje, e ēdo lajthitje tė ēon nė zjarr.
Tė nderuar besimtarė!
Ditėt po shkojnė, vitet po ecin, jeta po pakėsohet,
vdekja po afrohet. Njeriut nuk i mbetet asgjė vetėm se
tė ndalet dhe tė mendojė pėr aktivitetin e kaluar. Ai
duhet tė ndalet dhe tė mendojė pėr veprimet.
Vallė, a mė shumė ka kontribuar pėr tė mirėn apo pėr tė
keqen?!
Cilat janė arritjet e tij gjatė vitit qė lamė prapa?
Libri i tij ēfarė shėnimesh pėrmban?
I menēur ėshtė ai qė bėn llogari para se ti nėnshtrohet
llogarisė sė Allahut tė Lartėsuar.
Tė nderuar muslimanė!
Pėrfundoi viti hėnor 1428 dhe filloi viti i ri islam
sipas hixhretit, viti 1429.
Muajt e kėtij viti janė hėnorė e tė pėrmendur nė Kuran:
Tek Allahu numri i muajve ėshtė dymbėdhjetė (sipas
Hėnės), ashtu si ėshtė nė librin e Allahut prej ditės
kur krijoi qiejt dhe tokėn. Prej tyre katėr janė tė
shenjtė
Viti i ri islam fillon me njė ngjarje tė rėndėsishme
historike, qė ėshtė hixhreti, emigrimi i Muhamedit
salallahu alejhi ue selem prej Mekės pėr nė Medinė. Kjo
ngjarje historike ndėrroi rrjedhat e historisė sė
njerėzimit nė pėrgjithėsi.
Ngjarjet madhore nė jetėn e popujve, kombeve, grupeve
dhe individėve kanė vend dhe hapėsirė pėr tė marrė
mėsime dhe pėrvoja.
Hixhreti profetik i Muhamedit salallahu alejhi ue selem
hapi rrugėn e fitores dhe epėrsinė e sė vėrtetės islame.
Tė nderuar muslimanė!
Muhamedi salallahu alejhi ue selem qėndroi nė Mekė dhe
ftoi nė teuhid (njėsimin e Allahut) trembėdhjetė vite
rresht, natėn dhe ditėn, por vetėm njė pjesė iu
pėrgjigjėn thirrjes. Ai pati vėshtirėsi nė thirrjen dhe
komunikimin e Islamit pėr shkak tė trysnive tė
idhujtarėve. Ai pėrjetoi vuajtje prej mė tė ndryshmeve,
sė bashku me muslimanėt.
Njė ditė, Muhamedi salallahu alejhi ue selem doli nga
Meka dhe u nis pėr nė Taif, i ftoi banorėt e saj, por
ata iu pėrgjigjėn me gjuajtje gurėsh dhe pėrgjakje tė
kėmbėve tė Muhamedit salallahu alejhi ue selem.
Ai u kthye prapė nė Mekė, i lodhur dhe i mėrzitur e i
preokupuar, po nė kėtė gjendje erdhi urdhri i Allahut
pėr hixhret, emigrim. Sė bashku me Ebu Bekrin u larguan
nga Meka nė drejtim tė Medinės. I Dėrguari i Allahut me
rastin e largimit nga vendi mė i dashur, Meka, u shpreh
duke thėnė:
Pasha Allahun, ti je njėra ndėr vendet mė tė mira
dhe mė tė dashura tek Allahu. Po mos tė mė largonin, nuk
do tė kisha ikur.
Pa dyshim qė edhe gjatė shpėrnguljes pati vėshtirėsi,
por Allahu i Lartėsuar deshi qė Fjala e Tij tė jetė mė e
larta.
Nė qoftė se ju nuk e ndihmoni atė (Muhamedin
alejhi selam), (ėshtė njėlloj) pasi ėshtė
Allahu qė vėrtet e ndihmoi atė, kur e dėbuan mohuesit
vet tė dytin dhe kur ata (Muhamedi dhe Ebu Bekri)
tė dy ishin nė shpellė dhe ai (Muhamedi alejhi selam)
i tha shokut tė tij (Ebu Bekrit): Mos u mėrzit.
Sigurisht qė Allahu ėshtė me ne. Pastaj Allahu dėrgoi
Sekinah (paqen dhe qetėsinė) e Tij mbi tė dhe i
dha forcė atij (me melekė) tė cilėt ju nuk i patė,
dhe e bėri fjalėn e mosbesimtarėve mė tė poshtėruarėn,
ndėrsa ishte Fjala e Allahut qė ėshtė mė e lartėsuara
dhe Allahu ėshtė i Gjithėfuqishėm, mė i Urti
Gjithėgjykues.
Muhamedi salallahu alejhi ue selem u largu nga Meka
vetėm pėr ta ngritur fjalėn e vėrtetė nė njė hapėsirė me
tė favorshme dhe mė me klimė veprimi. Ai e bėri
hixhretin qė ti largonte pengesat e komunikimit tė
mesazhit. Pėrsėri njerėzit kanė lirinė e zgjedhjes dhe
tė vendosjes.
Dhe thuaj: E vėrteta ėshtė nga Zoti juaj. Atėherė,
kushdo qė dėshiron, le tė besojė dhe ai qė nuk dėshiron,
le tė mos besojė. Sigurisht qė Ne kemi pėrgatitur pėr
dhalimunėt (zullumqarėt, keqbėrėsit, mosbesimtarėt)
njė Zjarr, muret e tė cilit do ti mbėshtjellin ata
(mosbesimtarėt e Njėsisė sė Allahut) dhe nėse
kėrkojnė ndihmė (lehtėsim, ujė), atyre do tu
jepet ujė si vaji qė vlon, i cili do tua pėrvėlojė
fytyrat. Pije e tmerrshme pėr tu pirė dhe vend i
poshtėr pėr tė banuar!
Tė nderuar muslimanė!
Hixhreti ka vlerė dhe rėndėsi tė madhe dhe pėr kėtė
flasin edhe faktet nga fjalėt e Allahut tė Lartėsuar. Nė
vazhdim po kujtojmė disa prej tyre:
Ata tė cilėt besuan, ata qė u shpėrngulėn dhe
luftuan nė rrugėn e Allahut, ata meritojnė tė shpresojnė
nė mėshirėn e Tij. Allahu fal shumė dhe ėshtė mėshirues.
Ata tė cilėt besuan, migruan dhe luftuan me pasurinė
dhe veten e tyre nė rrugėn e Allahut, ata kanė pozitė mė
tė lartė tek Allahu dhe vetėm ata janė fatlumė. Zoti i
tyre i pėrgėzon ata me mėshirė nga Ai, me disponim ndaj
tyre, me xhenete ku ata do tė kenė nimet (hirėsi-mirėsi)
tė pandėrprerė. Ata aty do tė jenė pėrjetė tė pasosur e
te Allahu ėshtė shpėrblimi i madh.
Allahu ėshtė i kėnaqur me tė hershmit e parė prej
muhaxhirėve (migruesve) dhe prej ensarėve (vendasve-ndihmėtarė)
dhe prej atyre qė i pasuan ata me punė tė mira, e edhe
ata janė tė kėnaqur ndaj Tij. Atyre u ka pėrgatitur
xhenete, nė tė cilėt rrjedhin lumenj, ku do tė jenė
pėrjetė tė pasosur. E ky ėshtė fitim i madh.
Tė nderuar muslimanė!
Deshi Allahu i Lartėsuar qė hixhreti i Muhamedit
salallahu alejhi ue selem tė jetė njė ngjarje e
rėndėsishme. Po tė bėhet njė analizė e kėsaj ngjarjeje
shihet se kjo nuk ka qenė e rastėsishme apo thjesht njė
emigrim. Hixhreti ofron njė strategji tė re tė pėrhapjes
tė davetit. Kjo ndodhi shkėput dy periudha tė thirrjes
islame, atė mekase dhe medinase. Mos tė harrojmė se
hixhreti si ngjarje nuk pėrkufizohet vetėm nė njė vend
dhe kohė, por gjurmėt e saj u vėrejtėn nė mbarė
rruzullin tokėsor dhe gjurmėt e saj do reflektojnė gjatė
gjithė kohėrave.
Kėto ishin disa kujtime nga hixhreti dhe nė hytbet e
ardhshme do tė kujtojmė dhe do tė marrim edhe mėsime tė
tjera.
Pėrgatiti: Ulvi
Fejzullahu
11.1.2008
Teube, 36.
Transmeton Ahmedi.
Teube, 40.
Kehf, 29.
Bekare, 218.
Teube, 20- 22.
Teube, 100.
|