Sipas dijetarėve, martesa nė kuptimin gjuhėsor, vjen me kuptimin e bashkimit, ndėrsa nė sheriat, vjen me kuptimin e njė lidhjeje apo kontrate midis dy bashkėshortėve. Martesa ėshtė bėrė detyrė pėr atė qė ka mundėsi tė martohet. Gabimisht, disa njerėz mendojnė se kuptimi i kėsaj "ai i cili ka mundėsi" ka kuptimin ai qė ka epsh. Mendimi mė si saktė pėr kėtė ėshtė se martesa ėshtė detyrė pėr atė qė ka mundėsi (pasuri) pėr tė mbajtur bashkėshorten dhe pėr t'i dhėnė tė drejtat e saj, sikurse thuhet nė hadithin e nxjerrė nga Buhariu, Muslimi dhe tė tjerėt nga hadithi i Abdullah ibn Mesudit (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) se pejgamberi (alejhi selam) ka thėnė: "O ju tė rinj! Nėse keni mundėsi martohuni, sepse martesa tė largon nga shikimi nė harram dhe ėshtė mbrojtja mė e mirė pėr nderin. Ai i cili nuk ka mundėsi, le tė agjėrojė, sepse pėr tė agjėrimi ėshtė mbrojtje."

Nėse qėllimi i fjalės sė profėtit (alejhi selam) do tė ishte "ai i cili ka fuqi (epsh) prej jush" nuk do tė thoshte: "ai i cili nuk mundet, le tė agjėrojė..."

Pra, martesa ėshtė ligj dhe detyrė pėr ēdo njeri i cili ka mundėsi financiare pėr tė mbajtur familjen. Gjithashtu, martesa ėshtė detyrė edhe pėr atė i cili ka frikė nga vetja e tij se nuk mund t'i ruhet dot harrameve dhe gjynaheve. E gjithė kjo, pasi lėnia e harrameve dhe gjynaheve nuk plotėsohet vetėm se duke i braktisur ato. Lėnia e harrameve dhe mėkateve ėshtė detyrė, e, nėse njeriu nuk gjen mundėsi pėr mbrojtjen e nderit apo ruajtjen e shikimit tė tij, atehėrė kėto i gjen vetėm tek martesa.

Imam Buhariu dhe Muslimi kanė nxjerrė nga hadithi i transmetuar nga Enesi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) se tre persona erdhėn tek pejgamberi (alejhi selam) dhe e pyetėn pėr punėn e tij. Dhe kėshtu, e lajmėruan pėr punėn qė bėnte pejgamberi (alejhi selam). Puna qė bėnte pejgamberi (alejhi selam) iu duk e paktė dhe njėri prej tyre tha: "Pėrsa mė pėrket mua, unė do tė agjėroj pa e ēelur fare." Ndėsa tjetri tha: "Unė do tė falem gjithė natėn dhe nuk do tė fle." I treti prej tyre u shpreh: "Unė nuk do tė martohem asnjėherė me gra." Kur pejgamberi (alejhi selam) u kthye dhe dėgjoi pėr fjalėt e tyre, u zemėrua, hipi nė minber, falenderoi Allahun e Lartėsuar dhe tha: "Pėrsa mė pėrket mua, unė agjėroj dhe ēel (ha), ngrihem natėn tė falė namaz, por edhe fle e martohem me gra. Kush largohet nga suneti im (nga kjo qė unė veproj), ai nuk ėshtė prej meje (prej umetit tim)."

Duke kometuar fjalėn e pejgamberit (alejhi selam) "...edhe martohem me gra...", dijetarėt thonė se kjo thėnie ėshtė pėr ata qė kanė epsh dhe dėshirė pėr gra dhe nga kjo i largohet frika personit nga mėkatet. Kush ėshtė nė kėtė gjendje detyrohet tė martohet. Gjithashtu, dijetarėt thonė se ėshtė e ndaluar qė tė mos martohesh fare. Kjo duke u bazuar nė hadithin e saktė tė Sad ibn Ebi Uekas (Allahu qoftė i kėnaqur prej tij!), nė tė cilin thuhet se pejgamberi (alejhi selam) e ka ndaluar tredhjen. Pėr kėtė, Uthman ibn Matumi dhe Sadi u shprehėn se po tė mos ishte e ndaluar, do tė ishim tredhur tė gjithė. Lejohet tė mos martohet personi, kur nuk ka mundėsi tė shpenzojė asgjė pėr bashkėshorten apo nuk ka epsh, pasi kjo e fundit, nėse martohesh, ėshtė nė dėm pėr gruan. Allahu i Madhėruar thotė: "Mos i prekni ato, duke iu bėrė dėm atyre." e kėshtu, duke kaluar jashtė tė drejtės sė tyre duke i dėmtuar.

Nga suneti ėshtė qė tė martohesh me njė grua qė ėshtė e butė, tė mos jetė sterile, siē ka nxjerrė imam Ahmedi nė hadithin e transmetuar nga Ebu Hurejre (Allahu qoftė i kėnaqur prej tij!) se pejgamberi (alejhi selam) ka thėnė: " Martohuni me ato qė janė tė mira, tė buta nė fjalė dhe me ato qė lindin fėmijė, sepse unė shpresoj qė tė shtohet me ju populli im." Gjithashtu, duhet qė gruaja tė jetė e virgjėr, bazuar nė hadithin e Xhabirit kur ai u martua dhe profeti (alejhi selam) i tha: "Si ėshtė, e virgjėr apo jo?" Xhabiri iu pėrgjigj: "E ē'virgjėr." Pejgamberi (alejhi selam) tha: "A nuk gjete ndonjė tė virgjėr qė ta kėnaqje atė dhe tė tė kėnaqte ty?" Pra, nga kjo ėshtė ligjėruar nė sheriat qė kur tė zgjedhė njeriu, ta zgjedhė tė dashur, tė mos jetė sterile dhe tė jetė e ndershme (tė jetė e virgjėr) ashtu siē duhet qė tė zgjedhė atė qė ėshtė fetare, e bukur dhe nėsė ėshtė e pasur, ėshtė edhe mė e mirė. Sipas hadithit tė transmetuar nė librat e saktė tė haditheve se pejgamberi (alejhi selam) ka thėnė: "Martohet femra pėr katėr gjėra: pėr pasurinė e saj, nderin e saj, bukurinė dhe fenė e saj. Zgjidhni atė qė ėshtė fetare, qė tė keni begati." Nėse kėto katėr cilėsi tė pėrmenduar nė hadith gjenden tek femra, kjo ėshtė akoma dhe mė e mirė.

Nėse fejesa bėhet mė njė grua tė madhe nė moshė, atėherė duhet t'i flasėsh asaj vetė, ndėrsa nėsė bėhet me njė vajzė tė vogėl, duhet tė flasėsh me prindėrit apo me kujdestarėt e saj. Nė njė hadith pejgamberi (alejhi selam) thotė: "E divorcuara martohet duke biseduar drejtpėrdrejt me tė, ndėrsa pėr tė voglėn ( tė pamartuarėn) kėrkohet leje; pėrgjigja e  saj pėr pranin ėshtė heshtja." Nė njė hadith tė saktė transmetohet se pejgamberi (alejhi selam) kur u fejua me Umu Selemen shkoi tek ajo dhe bisedoi vetė dhe dėrgoi Hatib ibn Ebi Belten pėr ta kėrkuar atė. Ndėrsa, pėr Aishen bisedoi me babain e saj Ebu Bekrin (Allahu qoftė i kėnaqur prej tij!)

Nuk lejohet pėr muslimanin qė tė fejojė njė femėr, tė cilės ėshtė futur pėr fejesė (nė tė njejtėn kohė) njė vėlla tjetėr musliman, derisa ajo tė mbarojė punė plotėsisht me tė parin; pra tė ketė dhėnė njė pėrgjigje pėrfundimtare pėr ēėshtjen. Nė "Sahihun" e Buhariut ėshtė transmetuar se pejgamberi (alejhi selam) ka thėnė: "Tė mos fejohet njė burrė nė fejesėn e vėllait tė tij, ashtu sikurse nuk lejohet tė kėrkojė njė grua qė i ka vdekur burri i saj pėr katėr muaj e dhjetė ditė." E nėse personi nuk dėshiron tė bisedojė mė tė me fjalė, por ia lė tė kuptojė atė me ndonjė shenjė, atėherė kjo ėshtė e lejuar. Allahu i Madhėruar thotė: "Dėshira juaj pėr martesė, ndaj grave qė kanė kryer afatin e tyre, nė mėnyrė tė tėrthortė ose mbajtja fshehtė nė veten tuaj nuk ėshtė mėkat pėr ju." Ndėrsa nė njė ajet tjetėr thuhet: "Allahu e di se ju do t'ua pėrmendni atyre dėshirėn pėr martesė, por  kurrsesi mos i premtoni atyre diēka tjetėr, pėrveē qė t'iu thoni fjalė tė lejuara dhe mos vendosni lidhjen e kurorės, derisa tė pėrfundojė afati i caktuar. Ta dini se Allahu e di se ēfarė fshihni nė vete, prandaj kini frikė prej Atij dhe dijeni se Allahu ėshtė qė fal shumė, ėshtė i butė."

Nuk lejohet fejesa apo kėrkimi i dorės sė femrėn nė dy gjendje:

Nėsė ka shkuar pėr ta kėrkuar njė person tjetėr besimtar musliman dhe nėse ndodhet brenda afatit kohor katėr muaj e dhjetė ditė, pasi i ka vdekur burri apo nėsė ėshtė e divorcuar.

Martesa nuk plotėsohet vetėm se me njė ndėrmjetėsues dhe dy dėshmitarė tė drejtė. Daru Kutni ka nxjerrė nga hadithi i Aishes se pejgamberi (alejhi selam) ka thėnė: "Nuk ka martesė, pėrveē se me ndėrmjetėsues dhe dy dėshmues tė drejtė."

Lejohet pėr mashkullin dhe pėr femrėn qė tė logjikojnė mirė pėrpara se tė ndėrmjetėsojė njė tjetėr, ashtu siē ka ardhur nė njė hadith tė saktė se profeti (alejhi selam) i ka thėnė njė gruaje: "A je e kėnaqur sikur tė martoj ty?" "Po."- i ėshtė pėrgjigjur gruaja. Atėherė ai i tha: "Do tė martoj ty me filanin."

Para se tė bėsh martesėn, lejohet qė tė shikosh tek ajo qė  dėshiron tė martohesh. Ƌshtė transmetuar nė njė hadith tė saktė se njė person nga ensarėt donte qė tė martohej me njė grua nga ensarėt dhe profeti (alejhi selam) i tha atij: "A e shikove atė? Sepse nė sytė e ensarėve ka diēka." Nė njė hadith tjetėr transmetohet se profeti (alejhi selam) i tha njėrit prej sahabėve, kur ai donte tė martohej: "Shikoje atė, sepse kjo ėshtė gjėja mė e mirė qė t'iu bashkojė juve tė dy."

Lejohet, gjithashtu, qė mashkulli tė shikojė nė fytyrė dhe nė dy duart, e pėrveē kėtyre, nuk lejohet qė tė shikojė gjė tjetėr. Nėse ėshtė e domosdoshme, le tė dėrgojė gra, p.sh: nėnėn, motrėn pėr ta parė atė dhe gjendjen e saj, nė tė kundėrtėn, le tė mjaftohet me shikim e fytyrės sė saj, me paraqitjen qė ajo ka.