Veprat nga tė cilat pėrfiton i vdekuri pas vdekjes sė tij

Nė Islam, esencė ėshtė se pėr ēdo vepėr qė e ka bėrė njeriu do tė shpėrblehet ai personalisht, Allahu i Lartėsuar thotė:

"فَمَن يَعْمَلْ مِثْقَالَ ذَرَّةٍ خَيْرًا يَرَه"ُ

“E kush punoi ndonjė tė mirė, qė peshon sa grimca, atė do ta gjejė.” Zelzele, 7.

 Nga ky ajet nėnkuptojmė se ēdo njeri do tė shpėrblehet pėr veprat qė i bėn ai vetė. Por pasi Islami nuk ėshtė fe individuale dhe nuk e sistematizon jetėn e njeriut vetėm individualisht, por e trajton atė se ka nevojė tė ketė lidhje shoqėrore me tė tjerėt. Prandaj kėrkohet nga ai tė kontribuojė nė mbajtjen e raporteve, duke manifestuar sjellje dhe vepra qė nuk derdhen direkt nė llogarinė e tij tė shpėrblimeve. Duke u nisur nga kjo pikėpamje nga muslimani kėrkohet tė bėjė lutje dhe tė kėrkojė falje pėr muslimaėt e tjerė, tė vdekur qofshin dhe tė gjallė. Pastaj i lejohet tė kryej disa vepra, ku shpėrblimin qė e fiton mundet t’ia dhurojė tė vdekurve.

Nė vazhdim do tė shohim se cilat janė ato vepra qė mund tė kryhen nė formėn e lartpėrmendur?

1. Lutja (duaja)[1]:

Ēėshtja se lutja qė e bėn muslimani pėr tė vdekurin musliman i arrin atij, ėshtė nga ēėshtjet nė tė cilėn ka ixhma (konsensus) te tė gjithė muslimanėt.   

Argument pėr kėtė kemi ajetin kuranor:

}والذين جاؤوا من بعدهم يقولون ربنا اغفر لنا ولاخواننا الذين سبقونا بالايمان ولا تجعل في قلوبنا غلا للذين آمنو ربنا إنك رؤوف رحيم } . [ سورة الحشر 10 ] .

“Edhe ata qė kanė ardhur pas tyre e thonė: ‘Zoti ynė, falna ne dhe vėllezėrit tanė qė para nesh u pajisėn me besim dhe mos lejo nė zemrat tona urrejtje ndaj atyre qė besuan. Zoti ynė Ti je i butė, mėshirues’."[2]

Kurse hadithe qė aludojnė nė kėtė janė shumė. Sikurse hadithet qė tregojnė lutjet qė i bėhen gjatė vizitės sė varrezave.

Thėnia e Profetit (salallahu alejhi ue selem) nė duanė e xhenazes: “O Zot im, fali tė gjallėt tanė dhe tė vdekurit tanė.”

Gjithashtu transmeton Ebu Davudi nė sunenin e tij se Profeti (salallahu alejhi ue selem) kur ka pėrfunduar me varrosjen e kufomės ka qėndruar pranė tij dhe i ka porositur tė tjerėt  duke thėnė: "Kėrkoni falje pėr vėllain tuaj, lutuni pėr tė qė tė forcohet, sepse ai tani ėshtė duke u pyetur."[3]

Dhe hadithe tė tjera tė shumta.

2. Sadakaja (dhėnia e lėmoshės) pėr tė vdekurin[4]:

Imam Neveviu rrėfen me konsensus (ixhma) se shpėrblimi i lėmoshės i arrin tė vdekurit, qoftė nga fėmija i tij apo dikush tjetėr. Gjithashtu Muslimi nė parathėnie tė koleksionit tė tij tregon se Abdullah Ibėn Mubarekut ka thėnė: “Nė ēėshtjen e sadakasė nuk ka mospajtim.”[5]. Ibėn Kethiri thotė: “Kurse lutja dhe sadakaja janė nga ato qė ka konsensus (ixhma) se u arrinė (tė vdekurve)”.[6]  Hadithet qė vėrtetojnė kėtė janė  tė shumtė gjithashtu. Nga kėto hadithe po i pėrmendim:

a) Transmetohet nga Ebu Hurejre se njė njeri i ka thėnė Muhamedit (salallahu alejhi ue selem: “Babai im ka vdekur dhe ka lėnė pasuri dhe nuk ka lėnė asnjė testament. A i shpaguhet (shpėrblehet) atij nėse jap sadaka pėr tė?” Muhamedi (bekimi dhe paqja qofshin mbi tė!) tha: “Po.”[7]

b) Resulullahu (bekimi dhe paqja qofshin mbi tė!) thotė: “Kur tė vdesė njeriu i ndėrpritet vepra e tij, pėrveē tri gjėrave: sadakaja rrjedhėse...[8]” 

c) Transmetohet nga Hasani se Saėd ibėn Ubade i kishte vdekur nėna nė mungesė tė tij dhe tha: “O i Dėrguar i Allahut, nėna mė ka vdekur duke mos qenė prezent unė, a i bėn dobi nėse jap lėmoshė nė emėr tė saj.” Ai tha: “Po.”, pastaj Saėdi tha: “Pra ti (Muhamed) je dėshmitar se kopshti Mihraf[9] ėshtė sadaka pėr tė.”[10]

Ėshtė e nevojshme kėtu tė theksojmė se tė vdekurit i arrin sadakaja qė jepet pėr tė, pa marrė parasysh nė ēfarė forme bėhet ajo. P.sh.: nėse paguan nė lirimin e ndonjė robi, jep sadaka tė varfėrve, e rrit apo e ushqen ndonjė jetim, boton ndonjė libėr, ndihmon nė ndėrtimin e ndonjė xhamie, shkolle apo ndonjė formė tjetėr. Vetėm se kushtėzohet ta bėjė nijet se shpėrblimin e fituar ia dhuron tė vdekurit.

 Sqarim rreth prerjes sė kurbanit pėr tė vdekur

Nėse muslimani vendos tė prej kurban, me qėllim qė kėtė shpėrblim t`ia dedikojė tė vdekurit, babait, nėnės apo dikujt tjetėr, ėshtė e lejuar, por duhet tė kihen parasysh kėto gjėra:

1. Duhet ta ketė parasysh se ai e bėn therjen nė emėr tė Allahut, pasi therja (kurbani) ėshtė adhurim sikurse namazi, agjėrimi, etj. Dhe ajo vepėr bėhet vetėm pėr Allahun. Nėse bėhet pėr hir tė dikujt tjetėr, atėherė ajo vepėr ėshtė shirk. Prandaj duhet tė jemi shumė tė kujdesshėm nė kėtė. Allahu i Lartėsuar thotė: “Andaj, ti falu dhe pre kurban pėr hir tė Zotit tėnd.”[11].

Me fjalė tė tjera duhet tė dallojmė atė se muslimani e bėn kurbanin vetėm pėr hir tė Allahut, kurse shpėrblimin e fituar nga ky adhurim ia dhuron tė vdekurit.

Nėse qėllimi i tij nga prerja ėshtė diēka tjetėr, si kėrkim shėrimi apo ndihme nga tė vdekurit, sikurse disa qė u bėjnė kurban, varrezave, ndonjė hoxhė tė ditur qė ka vdekur, evliaje, shejtanėve, pėr magji, etj. Kjo e tėra ėshtė e ndaluar dhe konsiderohet shirk i madh, Allahu i Lartėsuar thotė: “Thuaj! Namazi im, kurbani im, jeta ime dhe vdekja ime janė thjesht vetėm pėr Allahun, Zotin e botėve. Ai nuk ka shok nė kėtė...”[12]

2. Personi qė e bėn therjen duhet tė bėjė nijet se shpėrblimin e kurbanit ia dedikon babit, nėnės, apo dikujt tjetėr.

3. Nuk i lejohet tė pėrzgjedhė ndonjė kohė tė caktuar, duke pretenduar apo besuar se ajo ėshtė kohė nė tė cilėn duhet tė prehet kurbani pėr tė vdekur, ashtu si mendojnė disa si nata e Bajramit. Pasi ky adhurim nuk ka kohė tė caktuar dhe pėr tė vėrtetuar se kjo ka kohė tė caktuar na duhet argument. Me fjalė tė tjera kjo vepėr ėshtė e lejuar tė kryhet nė ēdo kohė.

4. Nėse muslimani zgjedh ditėt e vlefshme tė vitit, si ditėt e Ramazani, dhjetėditėshin e parė tė Dhulhixhes, apo edhe ditėn e Kurban Bajramit, pasi nė kėto ditė shumėfishohen veprat, i lejohet, por jo tė mendojė se kjo ėshtė koha nė tė cilėn duhet tė prehet kurbani pėr tė vdekur.[13]

5. Ėshtė e preferuar qė ky ushqim t’u shpėrndahet tė varfėrve, nevojtare dhe atyre familjeve qė hanė rrallė mish nė shtėpitė e tyre.

Alaudin Abazi

22.12.2006