Falėnderimet dhe lavdėrimet janė vetėm pėr Allahun. Paqja, mėshira dhe bekimet janė pėr Muhamedin, pėr familjen e tij dhe pėr shokėt e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

Jahuditė, ēifutėt, kanė cilėsi tė ndyra dhe sjellje tė pandershme. Kurani dhe Suneti na tregojnė pėr kėto, po ashtu edhe historia dėshmon pėr kėto gjėra. Prej moralit tė tyre, nė formė tė pėrgjithėsuar po pėrmendim: mendjemadhėsinė, urrejtjen, zullumin, mbulimin  sė vėrtetės, falsifikimin e fjalės, tradhtinė, mashtrimin, injorimin e tė tjerėve, tė qenėt ngatėrrestarė, nxitės tė luftėrave, mashtrues, zemėrshtrėnguar, pėrhapės tė imoralitetit, ngrėnės tė kamatės etj..

Tė nderuar muslimanė!

Nė vazhdim do t'i referohemi Librit tė Allahut mbi jahuditė – ēifutėt dhe gjendja e tyre gjatė historisė, i rrėfen Allahu i Lartėsuar Muhamedit qė tė marr mėsim. Po kėto, mėsime le tė jenė edhe pėr muslimanėt, nė ditėt e sotme. Nė vazhdim po shkėpusim disa cilėsi tė tyre:

1. Kufri (mohimi)

Allahu i Lartėsuar thotė: “Ne i kaluam bijtė e Izraelit pėrtej detit, ku ndeshėn njė popull qė adhuronin idhujt e vet. Ata i thanė Musait: “Na bėj edhe neve njė zot, ashtu si kanė ata zota”. Musai tha: “Ju qenkeni vėrtet njė popull i paditur!”1

Izraelitėt ishin tė nderuar me tė Dėrguarin e Allahut, Musain alejhis-selam, i cili u mėsonte besimin e drejtė nė Krijuesin e vetėm e tė pashoq, por kėta, kur e kaluan detin dhe panė njė popull duke adhuruar idhujt, kėrkuan nga Musai alejhis-selam qė edhe ata tė kenė idhuj. Kjo tregon pėr idhujtarinė e tyre tė flaktė. Kjo ishte e papranueshme nga Musai alejhis-selam. Por kur ai mungoi pėr dyzet ditė, ēifutėt menjėherė filluan tė adhuronin njė viē. Kėshtu ata mohuan Allahun e Lartėsuar.

Tė lexojmė po ashtu edhe fjalėt e Allahut: “A nuk i ke parė ata qė u ėshtė dhėnė njė pjesė e Librit? Besojnė nė idhuj dhe hyjni tė rreme dhe thonė pėr jobesimtarėt: “Kėta janė nė rrugė mė tė drejtė se ata qė besojnė. Kėta janė ata qė i ka mallkuar Allahu dhe atij qė e mallkon Allahu nuk do t’i gjendet ndihmues.”2 

2. Dyshimi nė Allahun e Lartėsuar dhe argumentet e Tij

Jahuditė pa asnjė turp kėrkuan nga Musai qė t’u bėjė tė mundur ta shohin Allahun. Lexoni fjalėt e Tij: “Ithtarėt e Librit kėrkojnė prej teje (o Muhamed) qė t’u zbresėsh njė libėr prej qiellit. Nė fakt, ata i kėrkuan Musait diēka edhe mė tė madhe (duke i thėnė): “Na e trego Allahun haptazi!” Atėherė i shkatėrroi rrufeja, pėr shkak tė poshtėrsisė qė bėnė.”3

3. Falsifikimi i Librit tė Allahut

Jahuditė falsifikuan Tevratin pėr dėshirat dhe epshet e veta dhe kėshtu bėnė gėnjeshtra kundrejt Allahut tė Lartėsuar. Allahu i Lartėsuar thotė:
“Vėrtet shpresoni ju (besimtarė) se ata (hebrenjtė) do t’ju besonin ju, ndėrkohė qė disa prej tyre i dėgjonin fjalėt e Allahut dhe, pasi i kuptonin, me vetėdije i shtrembėronin ato?!”4 

Allahu i nderoi jahuditė me dhunti dhe tė mira tė shumta, por ata pėrsėri ishin mohues tė begative tė shumta. Allahu i Lartėsuar na tregon:
“Kujtoni kur i thatė: “O Musa! Ne nuk mund tė kėnaqemi vetėm me njė lloj ushqimi, prandaj lutju pėr ne Zotit tėnd tė na dhurojė nga ato qė jep toka: perime, tranguj, thjerrėza, qepė dhe hudhra!” Ai ju tha: “Vėrtet doni tė ndėrroni atė qė ėshtė mė e mirė me atė qė ėshtė mė e dobėt?!”5 

5. I vrisnin tė dėrguarit e Allahut, Profetėt

 Si vrasės Profetėsh nuk ėshtė cilėsuar asnjė popull pėrveē ēifutėve. Allahu i Lartėsuar thotė: “Sa herė qė ndonjė i dėrguar ju sillte atė qė nuk ju pėlqente, ju kapardiseshit, prandaj disa i quajtėt gėnjeshtarė e disa i vratė.”6 

6. Urrejtje dhe armiqėsi me gjuhė ndaj tė Dėrguarve tė Allahut

Ata nuk u kursyen duke shpifur edhe gėnjeshtra kundrejt Isait dhe Merjemes. Allahu i Lartėsuar thotė: “...pėr shkak tė shpifjeve tė mėdha qė thanė kundėr Merjemes dhe pėr fjalėt e tyre: “Ne e vramė Mesihun – Isain, tė birin e Merjemes, tė Dėrguarin e Allahut”. Por, ata as e vranė, as e kryqėzuan, por ashtu u ėshtė dukur.”7 

7. Mosurdhėrimi nė tė mirė dhe mosndalimi nga e keqja

Allahu i Lartėsuar thotė: “...dhe nuk e ndalonin njėri-tjetrin tė bėnin vepra tė kėqija. Eh, sa tė shėmtuara ishin veprat qė bėnin ata!”8 

8. Ngrėnės tė kamatės

Jahuditė e lejuan kamatėn, edhe pse nė librin e tyre ėshtė e ndaluar. Gjithashtu lejuan edhe uzurpimin e pasurisė me pa tė drejtė, sidomos tė muslimanėve.

“Ne ua ndaluam atyre disa ushqime tė mira, tė cilat ishin tė lejuara pėr ta, pėr shkak tė prapėsive qė bėnė, pėr shkak se ata pengonin shumė njerėz nga udha e Allahut, pėr shkak se merrnin kamatė, megjithėse kjo ishte e ndaluar pėr ta dhe pėr shkak se pėrvetėsonin padrejtėsisht pasurinė e njerėzve. Jobesimtarėve midis tyre, Ne u kemi pėrgatitur njė dėnim tė dhembshėm.”9 

9. Armiqėsia e ashpėr ndaj muslimanėve

 Jahuditė gjatė periudhave tė ndryshme historike shfaqėn armiqėsi tė ashpėr ndaj muslimanėve. Allahu na tregon nė Kuran:

“Me siguri do tė vėresh se armiqtė mė tė ashpėr tė besimtarėve janė hebrenjtė dhe idhujtarėt..”10 

10. Dėshira dhe lakmia pėr gjynahe dhe armiqėsi

Allahu i Lartėsuar thotė: “Ti i sheh shumė nga ata qė nxitojnė drejt gjynaheve, armiqėsisė.”11 

11. Shpifja ndaj Allahut

 Popull i cili nuk tregoi edukatė edhe ndaj Allahut tė Lartėsuar, duke e cilėsuar edhe me cilėsi tė kėqija:

“Hebrenjtė thonė: “Dora e Allahut ėshtė e shtrėnguar.”12 

12. Tė pabesė dhe tradhtarė tė amanetit

 Veēanėrisht ndaj muslimanėve, pasi amanetin e konsiderojnė si obligim vetėm ndaj jahudive. Allahu i Lartėsuar na tregon:

“Ka nga ata ithtarė tė Librit, qė sikur t’u besosh njė barrė tė tėrė ari, do t’jua kthejnė, por ka edhe tė atillė qė, nėse u jep nė besim, qoftė edhe njė dinar, nuk ta kthejnė, veēse nėse nuk u ndahesh. Kjo ėshtė kėshtu, ngase ata thonė: “Ne nuk kemi ndonjė detyrim ndaj analfabetėve (arabė)”. Ata flasin gėnjeshtra pėr Allahun me vetėdije.”13

“A thua ēdoherė qė japin ndonjė premtim, disa prej tyre e flakin tej atė? Jo, por shumica e tyre nuk besojnė.”14

“Nėse ke frikė se ndonjė fis e thyen besėn, edhe ti prishja marrėveshjen me tė njėjtėn mėnyrė, sepse Allahu nuk i do ata qė tradhtojnė.”15 

13. Dorėshtrėnguar dhe koprracė tej mase

Allahu i Lartėsuar thotė: “A do tė kenė ata (ēifutėt) ndonjė pjesė tė pushtetit? Nėse ėshtė kėshtu, ata (ēifutėt) nuk do t’u jepnin njerėzve as sa puēėrza e bėrthamės.”16

“Ata qė bėhen koprracė me tė mirat qė ua ka dhėnė Allahu, kurrsesi tė mos mendojnė se kėshtu ėshtė mė mirė pėr ta! Jo, kjo ėshtė mė keq pėr ata! Ajo qė kanė grumbulluar do t’u ngarkohet atyre nė qafė Ditėn e Kiametit. E Allahut ėshtė trashėgimia e qiejve dhe e Tokės dhe Allahu e di mirė ē’punoni ju.”17 

14. Hipokritė dhe dyfytyrėsha

Allahu i Lartėsuar thotė: “Kur takohen me besimtarėt, ata thonė: “Ne besojmė”, e kur ngelin vetėm me njėri-tjetrin, ata thonė: “A u tregoni atyre, atė qė ua ka shpallur Allahu (nė Teurat), pėr ta pėrdorur si argument kundėr jush te Zoti juaj? A nuk po mendoni?”18 

Kėto janė fjalėt e Allahut, tė vėrteta. Ti kujtojmė vazhdimisht dhe tė marrim mėsime dhe kėshtu tė rizgjohemi nga gjumi i thellė.

Allahu im, na vetėdijeso dhe na oriento nė rrugė tė mbarė!  


Hytbja e dytė


Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij dhe mbi tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

Tė nderuar besimtarė!

Qė kur u dėrgua Muhamedi, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė, pėr  ta komunikuar Islamin, jahuditė filluan tė pėrgatitin kurthe kundėr  Muhamedit, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė, edhe pse e dinin tė vėrtetėn dhe kishin fakte pėr dėrgimin e Profetit dhe madje e pritnin kėtė. Ata tentuan ta vrisnin Muhamedin, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė, ta helmonin, i bėnė magji dhe madje futėn edhe flakėn e pėrēarjes mes fisit Evs dhe Hazrexh.

Jahuditė erdhėn te Muhamedi, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė, me pyetje tė ndryshme dhe kėrkuan qė tė zbresė libri nga qielli:

“Ithtarėt e Librit kėrkojnė prej teje (o Muhamed) qė t’u zbresėsh njė libėr prej qiellit. Nė fakt, ata i kėrkuan Musait diēka edhe mė tė madhe (duke i thėnė): “Na e trego Allahun haptazi!” Atėherė i shkatėrroi rrufeja, pėr shkak tė poshtėrsisė qė bėnė.”19

Po tė shfletojmė historinė, do tė shohim se jahuditė kanė pasur gisht nė ēdo ngatėrresė dhe luftė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė ose tėrthorazi. Po kėshtu, edhe sot e kėsaj dita ata vazhdojnė tė ndjekin rrugėn e tė parėve tė tyre pėr pėrēarje dhe urrejtje ndaj muslimanėve.

Qėllimet dhe synimet e tyre janė pa kufi. Ata planifikojnė pėr tė pasur nėn kontroll botėn nėn perandorinė e ashtuquajtur “ēifute”, me qendėr nė Kuds. Mos tė harrojmė se ata realizuan disa qėllime pėr shkak tė dobėsisė sė muslimanėve. Synimet e jahudive po i pėrmbledhim si vijon:
- themelimi i mbretėrisė ēifute me qendėr nė Kuds
- shtrirja e sundimit nė tėrė botėn duke i detyruar qė tė tjerėt tė jenė nė shėrbim tė “popullit tė zgjedhur” ēifut.
- eliminimi nga faqja e dheut e muslimanėve dhe shkatėrrimi i popujve nėpėrmjet mjeteve tė ndryshme, si: kamata, mashtrimi, rrena, tradhtia.

Jahuditė pėr tė realizuar qėllimet e veta kanė projekte tė studiuara mirė dhe janė tė angazhuar nė disa rrafshe
- duke futur flakėn e pėrēajes mes popujve dhe pushtetarėve;
- duke pėrdorur dhunėn dhe terrorin mbi popuj dhe pushtete;
- duke shfrytėzuar mjetet e informimit pėr prishjen e moralit tė popujve dhe ndikimin politik nėpėrmjet tyre;
- duke zotėruar ekonominė botėrore duke qenė pronarė tė kompanive dhe bankave tė mėdha.

O robėr tė Allahut!

Po jetojmė nė njė kohė ku askush prej nesh nuk e di se cilės ngjarje dhe ndodhi duhet t’i japė pėrparėsi, cilės dhimbje t’i japė prioritet pėr shkak tė dhimbjeve, tragjedive, masakrave tė shumta qė po ngjajnė sot nė botė kundėr muslimanėve. Ngjarje e pėrgjakshme dhe e tmerrshme mbetet pėrsėri rasti i rėndė, tronditės dhe tragjik qė po ndodh nė Gazė. Palestina ėshtė ēėshtje parėsore pėr tė gjithė muslimanėt e botės, tė cilėt nuk duhet ta harrojnė asnjėherė. Palestina, kibleja e parė e myslimanėve, xhamia e shenjtė Kudsi dhe vendi i Israsė sė Muhamedit.

Populli palestinez prej shtatėdhjetė vitesh jeton nėn okupim, vendbanimet e tyre janė kampet dhe ēadrat e improvizuara. Miliona palestinezė jetojnė nėn persekutim dhe tė shkapėrderdhur, nėn frikė dhe torturė, mbytje dhe masakrim. Derdhet gjaku i tė pafajshmėve, i tė pambrojturve, i grave, i fėmijėve. Vritet e tėrė familja, nuk mbetet asnjė anėtar i familjes; para syve babai sheh t’i vriten katėr fėmijėt e vegjėl, nė anėn tjetėr gruaja e masakruar. Kjo luftė barbare nuk po i lėkund aspak ndjenjat e atyre qė kanė fuqinė dhe mundėsinė e pengimit tė masakrės barbare ēifute.

Tė nderuar muslimanė!

Tė solidarizohemi me vėllezėrit tanė nė Gazė me duatė dhe lutjet tona gjatė namazeve ditore dhe vullnetare. Tė ngrihemi nė kohėn kur Allahu i Lartėsuar zbret nė qiellin e kėsaj bote dhe kėrkon lutėsit qė i luten Atij. Mos tė kursehemi nė lutjet (duatė) tona, vėllezėrit tanė kanė nevojė pėr ne qė tė kontribuojmė me mundėsitė qė kemi.

E lusim Allahun e Lartėsuar me emrat e Tij tė bukur dhe cilėsitė e Tij tė larta qė t’i forcojė vėllezėrit tanė nė Gazė!
Allahu im! Ndihmoje Islamin dhe muslimanėt nė luftė kundėr popullit tė mallkuar!
Allahu im! Forcoji vėllezėrit tanė nė Gazė dhe qetėsoji shpirtrat e tyre!
Allahu im! Shkatėrroji dhe dobėsoji armiqtė e Tu dhe tė Islamit, o i Gjithėfuqishėm!
Allahu im! Udhėzoji dhe vetėdijesoji muslimanėt nė ndihmė ndaj vėllezėrve tė tyre!
Allahu im! Ti je i Gjallė pėrgjithmonė dhe Mbikėqyrės i ēdo gjėje, tė lutemi ta pėrmirėsosh gjendjen e muslimanėve kudo qė janė!
Allahu im! Mos i ligėshto dhe dobėso vėllezėrit tanė nė Gazė, bėji tė fortė dhe tė qėndrueshėm me Fuqinė Tėnde, o i Gjithėfuqishėm!

Allahu i Lartėsuar urdhėron dhe thotė:  “Nė tė vėrtetė, Allahu urdhėron drejtėsinė, mirėsinė dhe ndihmėn pėr tė afėrmit, si dhe ndalon imoralitetin, veprat e shėmtuara dhe dhunėn. Ai ju kėshillon, nė mėnyrė qė ju t’ia vini veshin.” 

Ulvi Fejzullahu
11.1.2009