Forma e tejemumit

Amar Ibn Jasiri, radijallahu anhu, thotė: “U bėra xhunub e nuk u lava, por u shtriva nė tokė, u rrokullisa dhe u fala. Kėtė ia pėrmenda Resulullahut salallahu alejhi ue selem e ai mė tha: “Do tė mjaftonte kjo.” Resulullahu salallahu alejhi ue selem i ra tokės me duar, fryu nė to, pastaj fėrkoi me to fytyrėn dhe shuplakat.”1

Mėnyra e marrjes sė tejemumit

1. Nijeti (qėllimi): Sė pari, duhet tė bėjmė nijet, pasi tejemumi ėshtė adhurim dhe pėr ēdo adhurim kushtėzohet nijeti. Ai duhet tė bėhet me zemėr e jo me gojė.
2. Tė ekzistojė arsyeja e justifikueshme pėr tejemum, me fjalė tė tjera pamundėsia e pėrdorimit tė ujit, pėr shkaqet qė u pėrmendėn mė herėt.


A ėshtė e kėrkuar tė fėrkohen duart deri nė bėrryla gjatė tejemumit

Pėr kėtė ka mospajtim mes ulemave dhe ka disa mendime, por mė tė njohurat janė dy:
1. Medhhebi hanefi, mendimi mė i njohur te malikitė dhe pėrzgjedhja e fundit e Imam Shafiut dhe e shumicės sė ulemave, ashtu si thekson Neveviu2, ėshtė se duhet tė fėrkohen edhe bėrrylat gjatė tejemumit. Kjo gjithashtu ėshtė thėnie e Xhabirit, e Ibėn Omerit, e Hasan Basriut, e Thevriut, e Abdullah Ibėn Mubarekut dhe e ulemave tė tjerė, Allahu i Mėshiroftė tė gjithė!
2. Nuk fėrkohen bėrrylat gjatė tejemumit, por mjafton fėrkimi i duarve deri nė nyje. Ky ėshtė mendimi i medhhebit hanbeli, transmetim nga Imam Maliku dhe ishte pėrzgjedhja e parė e Imam Shafiut. Gjithashtu kėshtu kanė thėnė njė grup sahabėsh, si: Ali ibėn Ebi Talibi, Ibėn Abasi, Amari dhe disa tė tjerė. Hasan ibėn Zijadi (nxėnėsi i Ebu Hanifes) transmeton se kjo ka qenė edhe thėnie e Ebu Hanifes, por me kėtė nuk janė pajtuar tė tjerėt, tė cilėt kanė pėrcjellė ēėshtjet nga Ebu Hanifja.

Argumentet e mendimit tė parė:
1. Hadithi: “Tejemumi ėshtė me dy rrahje nė tokė, njėra pėr tė fėrkuar fytyrėn dhe tjetra pėr tė fėrkuar duart deri nė bėrryla.”3
2. Analogjia (kijasi) me abdestin; derisa gjatė abdestit duhet tė pastrohen duart deri nė bėrryla, atėherė edhe nė tejemum duhet tė fėrkohen po ashtu.
3. Nė ajetin e tejemumit thuhet: “Mėsyne dheun e pastėr (merrni tejemum) dhe me tė fėrkoni fytyrat dhe duart tuaja.”4 Fėrkimi i duarve gjatė tejemumit ka ardhur nė formė tė papėrcaktuar deri ku, kurse nė ajetin e abdestit janė tė pėrcaktuara, se duhet tė pastrohen deri nė bėrryl, prandaj ky pėrcaktim mbartet edhe te tejemumi.

Argumentet e mendimit tė dytė:
Ata tė cilėt kanė thėnė se gjatė tejemumit duart duhet tė fėrkohen me dhe vetėm deri te nyjat kanė argumentuar me:
1. Ajetin kuranor: “...dhe me tė fėrkoni fytyrat dhe duart tuaja.”5 Nėse duart nė Kuran pėrmenden tė papėrcaktuara, atėherė janė pėr qėllim vetėm deri nė nyje, me argumentin se nė ajetin ku Allahu i Lartėsuar urdhėron qė hajdutit t’i pritet dora, ka ardhur e pėrgjithshme dhe e papėrcaktuar. Allahu i Lartėsuar thotė: “...vjedhėsit dhe vjedhėses prejani duart e tyre.”6 Me kėtė ajet punohet me atė mėnyrė sipas sė cilės hajdutit i pritet dora vetėm deri nė nyje e jo deri nė bėrryl apo mė shumė, prandaj edhe gjatė tejemumit duhet tė veprohet ashtu.
2. Hadithi i lartpėrmendur i Amar ibėn Jasirit ėshtė i qartė dhe vėrteton se duart duhet tė fėrkohen vetėm deri nė nyje e jo deri nė bėrryla. Kėtė hadith e shėnon Buhariu dhe Muslimi, kurse argumenti me tė cilin argumenton pala tjetėr pėr fėrkimin e duarve deri nė bėrryl nuk ėshtė i saktė, prandaj ėshtė e padrejtė t`i japim pėrparėsi ndaj haditheve pėr tė cilat ka pajtueshmėrinė pėr vėrtetėsinė e tyre. Edhe pse ky hadith ka disa transmetime, nuk ėshtė i qėndrueshėm, Ibėn Mundhiri thotė: “Sa u pėrket tre transmetimeve me tė cilat kanė argumentuar ata qė kanė parė se tejemumi duhet tė jetė deri nė bėrryl, tė gjitha janė tė paqėndrueshme dhe nuk bėn tė argumentohet me to.”7


Pėrfundim

Mendimi mė i qėndrueshėm nė kėtė ėshtė mendimi i dytė, i atyre qė thonė se duart fėrkohen vetėm deri nė nyje, pėr shkak tė fuqisė sė argumenteve. Kurse argumentimi duke bėrė kijas me abdestin nuk ėshtė i saktė, pėr shkak se ėshtė analogji kur kemi pėr atė ēėshtje citat (nė kėtė rast hadithi i Amarit). E, nga tė gjithė dijetarėt ėshtė e njohur se nuk kalohet nė kijas kur kemi nė dispozicion citatin.


A duhet t'i mėshojmė tokės dy herė apo njė herė gjatė tejemumit

Edhe pėr kėtė ka mendime nė mesin e ulemave. Mospajtimet dhe argumentet janė tė pėrafėrta me ēėshtjen e mėparshme, por e sakta ėshtė se vetėm njė herė duhet tė preket toka dhe me tė fėrkojmė fytyrėn dhe duart deri nė nyje, ashtu si pėrshkruhet nė hadithin e Amar Ibėn Jasirit. Ibėn Abdulberri thotė: “Shumica e transmetimeve nga Amar Ibėn Jasiri vėrtetojnė se vetėm njė herė preket toka (gjatė tejemumit). Kurse lidhur me atė qė pėrcillet se duhet bėrė dy herė, tė gjitha transmetimet janė tė paqėndrueshme, edhe pse kėtė e kanė thėnė Ebu Hanifja, Thevriu, Shafiu dhe shumica e fukahave...”


Ēfarė e prish tejemumin

Tejemumin e prish ēdo send qė prish abdestin dhe plus kėsaj nėse gjendet ujė ose mundėsohet pėrdorimi i ujit pėr atė qė s’ka pasur mundėsi ta pėrdorė, kurse namazet qė ka falur me tejemum nuk detyrohet t’i pėrsėrisė (nėse vjen uji)8.
Ebu Seid el-Huderiju radijallahu anhu thotė: “Dy njerėz dolėn nė udhėtim e ndėrkohė erdhi koha e namazit dhe nuk kishin ujė me vete, prandaj morėn tejemum nga dheu i pastėr dhe u falėn. Mirėpo, pasi u falėn, gjetėn ujė. Njėri prej tyre mori abdest dhe u fal pėrsėri, e tjetri jo. Kur erdhėn tek Resulullahu salallahu alejhi ue selem, ia pėrmendėn kėtė gjė. Resulullahu salallahu alejhi ue selem atij qė nuk i kishte pėrsėritur namazin i tha: “Ia ka qėlluar Sunetit, namazi yt ėshtė nė rregull.” E atij qė e kishte pėrsėritur i tha: “Ty tė takon shpėrblimi dyfish.”9

Shėnim: Ai i cili ka plagė nė trup dhe e ka mbėshtjellė me leckė, nuk obligohet ta lagė atė pjesė e as t’i japė tejemum. Argument pėr kėtė ėshtė fjala e Allahut subhanehu ue teala:

{ لَا يُكَلِّفُ اللَّهُ نَفْسًا إِلَّا وُسْعَهَا }

“Allahu nuk e obligon asnjė njeri pėrtej mundėsisė sė tij.”10
Kurse Muhamedi salallahu alejhi ue selem thotė: “Kur tė urdhėroj pėr ndonjė send, veprojeni aq sa keni mundėsi.”11
Me kėtė argumentohet se pėr ēdo vepėr qė njeriu nuk mund ta kryejė, bie obligimi prej tij. Zėvendėsimi i kėsaj duhet tė vijė me Kuran dhe Sunet dhe pasi Kurani dhe Suneti nuk kanė treguar zėvendėsim pėr pjesėn e mbuluar me leckė, tė cilėn nuk mund ta lajmė, atėherė nuk obligohemi ta fėrkojmė me dorė tė lagur ose me tejemum.12

Sqarim: Disa nga ulematė tejemumin nuk e kanė konsideruar se pastron (rafi lilhadeth), sikurse abdesti dhe gusuli, por kanė thėnė se ai vetėm lejon kryerjen e punėve pėr tė cilat kushtėzohet abdesti dhe gusuli (mubih).
Si rezultat i kėsaj ka lindur edhe mospajtimi se a duhet tė merret tejemumi enkas pėr ēdo adhurim qė kryejmė, apo mjafton qė tė marrim tejemum njė herė dhe t’i kryejmė me tė tė gjitha ibadetet.
Pėr shembull, nėse marrim tejemum me nijetin pėr tė lexuar Kuran, atėherė sipas atyre qė kanė thėnė se tejemumi nuk pastron, por vetėm lejon kryerjen e adhurimeve, nuk lejohet tė falim namaz me atė tejemum, por duhet tė marrim tejemum tjetėr pėr namaz. Pastaj, sipas tyre, tejemumi prishet me daljen e kohės sė namazit dhe kėshtu me radhė.
Sido qė tė jetė, e sakta ėshtė se tejemumi ėshtė adhurim qė zėvendėson abdesin dhe gusulin dhe nuk ka nevojė tė komplikojmė duke vėnė kushtėzime pėr tė cilat nuk kemi citate dhe argumente. Muhamedi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Mė ėshtė bėrė toka xhami dhe pastrues...”, pasi i Dėrguari e quan tokėn pastrues, atėherė mė e saktė ėshtė tė trajtohet e tillė.
 

Fund
Alaudin Abazi
16.11.2007