Pėrkufizimi i mes`hut

Nė aspektin gjuhėsor fjala “mesehe” do tė thotė fshirje dhe fėrkim, kurse nė gjuhėn e sheriatit me mes`hun kemi pėr qėllim qė gjatė abdesit, kur t`i kemi kėmbėt e mbathura, nė vend qė t`i pastrojmė me ujė duke i zbathur, me dorė tė lagur vetėm fėrkojmė mbi to dhe me kėtė lirohemi nga larja e kėmbėve.

Dispozita e mes`hut
Mes`hu mbi mestet ėshtė lehtėsim (ruh`se) i lejuar, i cili vėrtetohet me konsensus tė muslimanėve dhe kėtu kanė kundėrshtuar vetėm rafiditė (shiitėt) dhe disa sekte tė tjera tė devijuara. Prandaj shohim nė disa libra tė akides sė Ehli Sunetit se, kur flasin pėr cilėsitė e pasuesve tė besimit tė Ehli Sunetit, pėrmendet edhe pranimi ose praktikimi i mes`hit mbi mestet, edhe pse kjo praktikė nuk ka tė bėjė me ēėshtjet e akides direkt, por pėrmendet kjo pasi kjo ėshtė bėrė simbol i dallimit ndėrmjet Ehli Sunetit dhe grupeve tė tjera tė devijuara (si shiitėt)1.
Imam Neveviu ka thėnė: “Tė gjithė dijetarėt janė tė pėlqimit se lejohet tė dhėnit mes’h mesteve nė udhėtim dhe nė vendbanim, kur ke nevojė dhe kur s’ke nevojė, saqė edhe gruas qė qėndron nė shtėpi tė saj i lejohet t’i japė mes’h mesteve nė kohėn kur nuk ecėn (udhėton).”2
Pėr mes`hun kemi hadithe tė shumta, tė cilat arrijnė edhe shkallėn e mutevatirit.3
Hasan el Basriu thotė: “Mė kanė treguar 70 sahabė tė Resulullahut salallahu alejhi ue selem, se Resulullahu salallahu alejhi ue selem u ka dhėnė mes’h mbathjeve.”4
Imam Ebu Hanife thotė: “Nuk kam thėnė se lejohet mes`hu derisa nuk mė kanė ardhur pėr tė argumentet sikur drita e ditės. Kam frikė se ka bėrė kufėr ai qė nuk e lejon mes`hun mbi mbathjet, pėr shkak se transmetimet qė kanė ardhur pėr kėtė arrijnė tevaturin.”
Kurse Imam Ahmedi ka thėnė: “Nuk kam asnjė mėdyshje nė zemėr rreth mes`hut. Pėr kėtė ekzistojnė dyzetė hadithe nga Muhamedi salallahu alejhi ue selem.”5 Kjo do tė thotė se nuk kam asnjė dyshim nė lejimin e mes`hut nė vend tė larjes sė kėmbėve gjatė marrjes sė abdesit.

Hadithe rreth mes`hut mbi mbathjet
Hadithi mė i fortė si nga aspekti i zinxhirit tė transmetuesve, ashtu edhe nga aspekti i aludimit nė lidhje me fėrkimin (mes`hun) mbi mestet ėshtė hadithi tė cilin e shėnon Muslimi nga Amashi, nga Ibrahimi, nga Hamami, ku ky ka thėnė: “Xherriri e prishi abdestin, e pastaj mori prapė duke u dhėnė mes’h mbathjeve e ne i thamė: “E bėn kėtė?” Ai tha: “Po, e kam parė Muhamedin salallahu alejhi ue selem, e prishi abdestin dhe mori prapė duke u dhėnė mes’h mbathjeve.” Amashi tha: “Ibrahimi ka thėnė: “U pėlqente ky hadith, sepse Xherriri e kishte pranuar Islamin pas zbritjes sė sures el-Maide.”6
Imam Neveviu ka thėnė: “Domethėnė se Allahu subhanehu ue teala nė surėn Maide, ajeti i gjashtė, thotė: “O ju qė besuat! Kur doni tė ngriheni pėr tė falur namazin, lani fytyrat tuaja dhe duart tuaja deri nė bėrryla; fėrkoni kokat tuaja, e kėmbėt lani deri nė dy zogjtė…”, e nėse Xherriri do ta kishte pranuar Islamin para zbritjes sė kėtij ajeti, do tė mund tė konsiderohej se tė dhėnit mes’h mesteve ėshtė deroguar me kėtė ajet, por pasi Xherriri e pranoi Islamin mė vonė (pas zbritjes sė kėtij ajeti), atėherė na bėhet e qartė se duhet vepruar me hadithin e tij, qė sqaron se ajeti nuk ka pėr qėllim atė qė ka mbathur mestet."7
Kurse hadithi qė e vėrteton mes`hun nga praktika e vetė Muhamedit sallallahu alejhi ue selem ėshtė:
"Transmetohet se Mugire ibėn Shube radijallahu anhu ka thėnė: “Njė natė, derisa isha me Resulullahun salallahu alejhi ue selem nė udhėtim, unė i qitja ujė pėr tė marrė abdest e ai lau fytyrėn, duart deri nė bėrryl, fėrkoi kokėn e pastaj desha t’ia heq mestet e tij (nga kėmbėt), e ai salallahu alejhi ue selem mė tha: “Lėri, ngase unė i kam mbathur tė pastra”, e mori mes’h.”8

Si merret mes'h
Mes’h i jepet pjesės sė sipėrme tė kėmbės. Aliu radijallahu anhu thotė: “Po tė kishte qenė feja me logjikė, pjesa e poshtme e mesteve do tė kishte qenė mė prioritare (pėr t’u dhėnė mes’h) sesa pjesa e epėrme, kurse unė e kam parė Resulullahun salallahu alejhi ue selem duke i dhėnė pjesės sė epėrme tė mesteve (mes’h).”9

Kohėzgjatja e mes'hut dhėnė mesteve
Aliu radijallahu anhu thotė: “Resulullahu salallahu alejhi ue selem caktoi tri ditė e tri net pėr udhėtarin, kurse njė ditė e njė natė pėr vendasin.”10
Llogaritja e kohės fillon prej momentit qė bėjmė mes`hun e parė dhe nga ajo kohė vendasi ka tė drejtė njė ditė dhe njė natė qė t`i japė mes`h mesteve, kurse musafiri tri ditė dhe tri net.
Shembull: Njė njeri ka marrė abdest nė orėn katėr tė mėngjesit pėr tė falur sabahun dhe ka mbathur mestet. Ai ka mbetur me atė abdest deri nė orėn dhjetė tė mėngjesit, pastaj e prishi abdestin dhe nuk e pėrtėriu atė atėherė, por merr abdest nė orėn njė tė drekės duke u dhėnė mes`h mbathjeve pėr herė tė parė. Fillimi i llogaritjes bėhet prej orės njė dhe ai mund t`u japė mes`h mbathjeve sa herė tė marrė abdest deri tė nesėrmen nė tė njėjtėn kohė, nė orėn njė. E njėjta gjė ėshtė edhe pėr musafirin, pėrveēse atij i zgjat koha tri ditė dhe tri net.

Kushtet e mes`hut
Pėr tė qenė mes`hu mbi mbathjet i saktė, kėrkohet qė mestet tė plotėsojnė disa kushte11:
1. Kushti i parė:
Kushti i parė ka tė bėjė me mbathjet, tė cilat kushtėzohen qė tė jenė tė pastra dhe me kėtė nėnkuptojmė dy gjėra:
a) qė mestet tė mos jenė nga ndonjė material i papastėr, si p.sh: lėkura e derrit, e qenit, etj.,
b) qė mestet tė jenė tė prodhuara nga materiali i pastėr, por tė mos jenė tė pėrlyera me papastėrti.

Nė rastin e parė, nėse janė tė prodhuara nga materiali i papastėr nė esencė, atėherė nuk lejohet t`u jepet mes`h, pasi ėshtė e ndyrė nė esencė dhe nuk pastrohet me fėrkim.
Imam Neveviu thotė: “Nuk lejohet mes`hu mbi mestet e prodhuara nga lėkura e qenit, e derrit apo cofėtinės qė nuk ėshtė regjur dhe nė kėtė nuk ka mospajtim.”12
Kurse nė rastin e dytė, kur mestet janė nga materiali i pastėr, por janė tė pėrlyera me ndyrėsirė, disa nga ulematė nuk e lejuan mes`hun mbi to, por e sakta ėshtė se lejohet, por pėr t`u falur duhet qė patjetėr tė mėnjanohet ndyrėsira, pasi ėshtė kusht tė jemi nė pėrgjithėsi tė pastėr pėr namaz, sikurse lejohet tė marrim abdest me rroba qė kanė ndyrėsirė, por nuk lejohet tė falemi pa i pastruar apo ndėrruar ato.13

2. Kushti i dytė: Mbathjet duhet t’i mbulojnė kėmbėt deri nė zog; pjesė e cila ėshtė e obligueshme tė lahet gjatė abdestit.

Mes`hu mbi mbathje tė grisura
Fukahatė e medh`hebit hanbeli kanė ndaluar t`u jepet mes`h mbathjeve qė janė tė grisura, qoftė edhe nėse grisja ėshtė e vogėl. Gjithashtu Imam Neveiu ka pėrmendur nga shafitėt dy mendime nė kėtė ēėshtje dhe mė e sakta tek ata ėshtė qė nuk u jepet mes'h.14
Dijetarėt e medh`hebi hanefi dhe maliki kanė thėnė se nėse grisja ėshtė e vogėl, atėherė lejohet mes`hu dhe kanė thėnė qė grisja tė jetė mė sė shumti sa tre gishtėrinj.15
Sido qė tė jetė, e sakta ėshtė se lejohet t`u jepet mes`h mbathjeve tė grisura, qoftė edhe nėse grisja ėshtė mė shumė se tre gishtėrinj. Ėshtė kėshtu pasi kushtėzimi i mosqenies sė mbathjeve tė grisura nuk ėshtė vėrtetuar as nė Kuran, as nė hadithe e as nė praktikėn e sahabėve. Madje e vėrtetuar ėshtė e kundėrta, pasi shumė nga sahabėt ishin tė varfėr dhe ėshtė normale t`i kenė pasur mbathjet e grisura dhe nuk vėrtetohet se janė urdhėruar qė t`i zbathin ato.16
Ibėn Tejmija thotė: “Lejohet t'i jepet mes'h mestes sė grisur pėr sa kohė qė ia vlen t'i thuhet meste dhe ėshtė e mundur tė ecet me tė.”17

3. Kushti i tretė: Kushtėzohet qė pėr t’u dhėnė mes’h mesteve, ato duhet tė jenė tė mbathura me abdest. Mugire Ibn Shu’be radijallahu anhu thotė: “Njė natė isha me Resulullahun salallahu alejhi ue selem nė udhėtim, e unė qitja ujė pėr tė marrė abdest, e ai lau fytyrėn, duart deri nė bėrryl, fėrkoi kokėn, e pastaj desha t’ia heq mestet e tij (nga kėmbėt), e ai salallahu alejhi ue selem mė tha: “Lėri, ngase unė i kam mbathur tė pastra”dhe mori mes’h.”18

4. Kushti i katėrt: Qė mestet tė qėndrojnė nė kėmbė pa i shtrėnguar. Pra, nėse dikush vesh meste qė janė mė tė mėdha se kėmba e tij dhe ato gjatė ecjes mund tė zbathen, atėherė nuk lejohet mes`hu mbi to, edhe nėse bėhet shtrėngimi i tyre duke i lidhur apo me diēka tjetėr.
Por e sakta ėshtė se nėse ato shtrėngohen, lejohet mes`hu mbi to, pasi argumentet janė tė pėrgjithshme nė kėtė dhe vėnia e kėtij kushti nuk ka argument.

5. Kushti i pestė: Tė jetė e mundur ecja me to. Pra, nuk lejohet mes`hu mbi mbathje tė hekurta, me tė cilat nuk mund tė ecet. Ky ėshtė mendim i xhumhurit (shumicės) dhe ata kanė thėnė se lejimi i mes`hut ėshtė i nevojshėm kur jemi nė lėvizje dhe ecim me ato mbathje. Prandaj, ky kushtėzim ėshtė i natyrshėm dhe i nevojshėm.

6. Kushti i gjashtė: Qė mbathjet tė mos lejojnė depėrtimin e ujit. Kėtė kusht e vė medh`hebi shafi dhe disa nga dijetarėt hanefi19, por shumica e tyre nuk e marrin parasysh, pasi tek ata lejohet mes`hu mbi ēorape tė trasha, edhe nėse nuk janė prej lėkure, ashtu si do ta shohim kėtė kur tė flasim rreth mes`hut mbi ēorape. Ky kusht nuk ėshtė i saktė, pasi nuk ka argument.

Alaudin Abazi
5.10.2007
Vijon