Falėnderimi i takon Allahut, i Cili tha nė Kuranin e Tij Famėlartė: “(Ato ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramazanit qė nė tė (filloi tė) shpallet Kurani, qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėz dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues (i sė vėrtetės nga gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė…” (El Bekare, 185)
Paqja dhe mėshira qofshin mbi mė tė dashurin, Muhamedin salallahu alejhi ue selem, i cili tha: “Kush agjėron Ramazanin me besim-bindje, atij do t’i falen mėkatet e bėra mė parė.”

Nė kėtė temė tė shkurtėr do tė mundohemi qė nė mėnyrė tė qartė dhe koncize tė cekim disa rregulla tė rėndėsishme pėr muajin e Ramazanit, duke shpresuar se do tė gjeni disa prej gjėrave qė ju interesojnė. Tė gjithė e dimė se ky muaj i bekuar po vjen dhe e lusim Allahun qė tė na bėjė prej atyre qė e agjėrojnė ashtu si ka urdhėruar Ai.

Disa nga dobitė e kėtij muaji:

• Agjėrimi i muajit tė Ramazanit ėshtė njėri prej kushteve (sharteve) tė Islamit dhe pėr kėtė ka argument nga hadithi i Pejgamberit alejhi selam.
• Me hyrjen e muajit tė Ramazanit (muaji i nėntė i kalendarit hixhri), qė vėrtetohet me pamjen e hėnės sė re, obligohet tė agjėrojė ēdo musliman i moshėritur, mentalisht i shėndoshė, qė gjendet nė vendin e tij (nuk ėshtė udhėtar) dhe nuk ka pengesa qė pengojnė agjėrimin e tij.
• Nuk lejohet agjėrimi i ditės sė dyshimit (jeumush-shekk), e cila ėshtė dita e 30-tė e muajit Shaban. I Dėrguari alejhi selam thotė: “Mos agjėroni para Ramazanit njė apo dy ditė.” Muttefekun alejhi.
• Agjėrimi ėshtė abstenim prej gjėrave qė konsiderohen prishėse tė agjėrimit prej agimit deri nė perėndim tė diellit me qėllim adhurimi.
• Mustehab (e pėlqyer) ėshtė qė fėmijėt nė mėnyrė graduale tė mėsohen tė agjėrojnė muajin e Ramazanit duke mos i obliguar ata.
• Nėse njeriu humb vetėdijen gjatė ditės sė Ramazanit dhe kjo nuk zgjat tėrė ditėn, agjėrimi i tij nuk prishet. Por nėse nuk i kthehet vetėdija tėrė ditėn, nuk konsiderohet se e ka agjėruar atė ditė.
• Nėse agjėrimi e keqėson sėmundjen e tė sėmurit, nuk i lejohet agjėrimi dhe ėshtė i obliguar qė ta prishė.
• Nėse agjėrimi ėshtė i vėshtirė pėr tė sėmurin, atij i rekomandohet qė tė mos agjėrojė.
• Nėse agjėrimi e keqėson sėmundjen e tė sėmurit qė vuan prej njė sėmundjeje pa shėrim, i sėmuri nė fjalė nuk duhet tė agjėrojė dhe duhet tė ushqejė njė tė varfėr pėr ēdo ditė qė s’e ka agjėruar.
• I ēmenduri nuk duhet tė agjėrojė, as nuk duhet t’i shpaguajė (tė japė fidje) ditėt qė s’i ka agjėruar.
• Gruaja me menstruacione (cikli mujor) dhe ajo nė fazėn e lehonisė nuk lejohet tė agjėrojnė, mirėpo duhet t’i kompensojnė ato ditė.
• Nėse gjakderdhja e tyre ndėrpritet gjatė natės dhe del agimi para se tė lahen, obligohen tė agjėrojnė dhe agjėrimi i tyre ėshtė i saktė.
• Nėse njeriu bėhet xhunub gjatė natės dhe zgjohet pasi ka aguar, kjo nuk e dėmton agjėrimin e tij.
• Udhėtarit i lejohet tė mos agjėrojė gjatė udhėtimit, edhe nėse nuk ka vėshtirėsi nė tė.
• Nėse gruaja shtatzėnė apo ajo qė i jep gji fėmijės ka frikė pėr shėndetin e saj apo pėr shėndetin e fėmijės, i lejohet qė tė mos agjėrojė. Kėto ditė ajo duhet t’i kompensojė.
• Bėrja e nijetit pėr agjėrim natėn (para se tė agojė) ėshtė vaxhib.
• Nėse agjėruesi ha, pi ose bėn marrėdhėnie me gruan e tij me harresė, agjėrimi i tij pranohet.

Gjėrat qė prishin agjėrimin janė:

- Marrėdhėniet seksuale: Ai qė qėllimisht bėn marrėdhėnie me gruan e tij gjatė ditės sė agjėrimit duhet tė pendohet sepse ka bėrė mėkat, ta kompensojė atė ditė dhe tė lirojė njė rob musliman apo tė agjėrojė dy muaj me radhė si keffaret. Gjatė kėtyre dy muajve nuk i lejohet ndėrprerja e agjėrimit, pėrpos me arsye, siē janė ditėt e Bajramit, sėmundja apo udhėtimi (nga ky rregull pėrjashtohet udhėtimi i cili bėhet me qėllim tė mosagjėrimit). Nėse pa arsye nuk agjėron ndonjė ditė, obligohet tė agjėrojė prej fillimit. Nėse nuk mund tė agjėrojė 60 ditė pa ndėrprerje, obligohet tė ushqejė 60 tė varfėr.
- Ngrėnia dhe pirja. Pa marrė parasysh llojet e ushqimit dhe pijet, pėrveē disave qė janė mjekėsore (infuzione antimuskulare), pėr tė cilat ekzistojnė sqarime tė shumta.
- Ejakulimi i cili bėhet si rezultat i onanimit (masturbimit), prekjes apo shikimit tė femrės. E nėse kjo ndodh gjatė gjumit, atėherė nuk e prish agjėrimin.
- Paraqitja e gjakut tė menstruacioneve apo tė lehonisė.
- Vjellja e shkaktuar nga vetė personi (d.m.th. qėllimisht).
Kėto gjėra, pėrpos menstruacioneve dhe lehonisė, e prishin agjėrimin nėse bėhen me dije, qėllimisht dhe pa presion (qė rrezikon jetėn). Nėse personi ėshtė injorant dhe e bėn pa vetėdije apo me presion, nuk konsiderohet se e ka prishur agjėrimin.
 

Pėrgatiti: Eroll Rexhepi
25.7.2008
Vazhdon