Muhamed Ibn Mesleme el Kanebij ėshtė njė nga muhadithėt e njohur, i cili ka transmetuar hadithe nga Profeti (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Ai njihet si transmetues i rangut mė tė lartė. Dijetarėt e hadithit i klasifikojnė transmetuesit nė disa kategori, nė bazė tė besueshmėrisė, aftėsive tė tyre nė mbajtjen pėrmendėsh dhe disa kritereve tė tjera qė i kushtėzhen t’i plotėsojnė kėta transmetues.

Hadithet qė janė transmetuar nga ai, i kanė vendosur edhe Buhariu, edhe Muslimi nė koleksionet e tyre, gjė qė na jep tė kuptojmė vlerėn e kėtij dijetari, pėr shkak se Buhariu dhe Muslimi njerėzit nga tė cilėt i kanė transmetuar hadithet e tyre kanė qenė ata qė kanė arritur shkallėn mė tė lartė tė besueshmėrisė. Prandaj, vet fakti se Buhariu apo Muslimi transmetojnė hadithe nga njė person, ajo ėshtė vlerėsim dhe lavdėrim pėr tė.

Ajo qė ėshtė e interesante tė pėrmendim rreth kėtij dijetari ėshtė historia e tij se si u bė muhadith (dijetar i hadithit).

Imam Dhehebiu nė librin e tij me titull “Sijer alami nubela” pėrmend historinė e kėtij dijetari, treguar nga i biri i tij.

Ai tregon se babai i tij, kur ishte nė moshėn rinore, nuk ishte i dhėnur pas diturisė dhe praktikimt tė Islamit, por ishte njė njeri mėkatar (fasik) qė ishte dhėnė pas epsheve dėfrimeve dhe kėnaqėsive tė kėsaj bote.

 Njė ditė, derisa ai kishte pėrgatitur tė gjitha gjėrat e nevojshme pėr gosti, kishte bėrė gati ushqimet dhe verėn qė do ta pinin nė shtėpinė e tij me shokė dhe do tė kalonin natėn aty nė dėfrim. Ndėrkohė  qė ai priste te dera e shtėpisė shokėt qė do t’i vinin, dėgjon njė zhurmė nė hyrje tė qytetit se si shumė njerėz ishin grumbulluar rreth njė njeriu qė ishte duke hyrė nė qytet. Ky, si ēdo i ri kurioz nė atė qė po ndodh, shkon dhe futet nė turmė. Aty shikon njė njeri me mjekėrr tė bardhė mbi gomar dhe pyet njėrėzit qė ishin tė pranishėm.

-Kush ėshtė ky njeri?

-Shubeja[1].- iu pėrgjgjėn.

-Kush ėshtė Shubeja?- pyeti pėrsėri.

-Ėshtė muhadith.- ia kthyen.

I veshur me njė kėmishė tė kuqe (e qė pėr atė kohė kjo rrobė ishte veshje e njerėzve fasik, mėkatarė) u nis drejt tij.

Mė thanė se je muhadith, mė tregi disa hadithe. – iu drejtua Shubes. Shubeja pasi vėrejti nga rrobet se ēfarė njeriu ishte i tha: -Ti nuk je nxėnės i hadithit qė tė tregojė hadithe…

Nė ēast nxori thikėn e tha: “Mė trego hadithe se pėrndryshe do tė vras me thikė!”

Shubeja u drejtua nga ai e i tha: “Mė ka treguar Mensuri nga Rebiu, ky nga Ebi Mesudi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) i cili thotė se Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: ‘Nėse nuk tė vjen turp, vepro ēfarė tė dėshirosh!’”

Kur Kanebiu e dėgjoi kėtė hadith, u prek nė zemrėn e tij, u kujtuan mėkatet me tė cilat lufton kundėr Zotit me vite tė tėra, e hodhi thikėn dhe u kthye nė shtėpi. E kapi verėn qė kishte nė shtėpi dhe e derdhi, pastaj kėrkoi  nga nėna e tij qė kur tė vijnė shokėt e tij nė mbrėmje tė shkojnė e ai menjėherė  udhėtoi pėr nė Medine pėr tė kėrkuar dituri dhe qėndroi atje gjashtė vite. Kaloi njė kohė nė shoqėrimin e Imam Malik ibn Enesit dhe u bė dijetar e muhadith i madh e i dalluar, ku ka transmetuar shumė hadithe, por nga Shubeja nuk transmeton vetėm kėtė hadith pėr shkak se ai mė nuk ėshtė takur mė tė, pasi kur u kthye nga Medina, Shubeja kishte vdekur.

Shkak i udhėzimit tė tij ishte njė kėshillė kalimtare, e cila zuri vend njė zemėr tė gjallė dhe tė kulluar…

Ėshtė pėr t’u ēuditur fakti se si atij iu hap zemra kaq shpejt, pasi qė ishte i fundosur nė mėkate, mirėpo ajo qė mė shumė e shton ēudinė ėshtė fakti se si Allahu e zgjodhi Shuben qė nėpėrmjet tij tė udhėzohet Kanebiu.

Pėrgatiti: Alaudin Abazi