Transmeton Tirmidhiu nga Muadh ibn Xhebeli, se
Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: Ki frikė Allahun
kudo qė je, pasoje te keqen me njė tė mirė, ajo e fshin
atė (tė keqen), dhe (komuniko) sillu me
njerėzit me moral tė mirė. Tirmidhiu.
Ky hadith ka pėrfshirė tri porosi me tė cilat rregullohet dhe
drejtohet e gjithė ēėshtja e fesė dhe dynjasė. Sa i
pėrket frikės ndaj Allahut, ajo synon devotshmėrinė, e
cila realizohet duke i respektuar urdhrat e Allahut dhe
duke u larguar nga ndalesat e Tij, duke e pėrmendur dhe
mos harruar, duke falėnderuar e mos mohuar, duke qenė
mirėnjohės nė lumturi e vėshtirėsi, nė gėzim e nė
pikėllim, ashtu sikurse e meriton Fytyra e Tij. I
Lartėsuar dhe i Fuqishėm ėshtė Ai!
Kurse sa i pėrket tė drejtave tė robėrve, e para e tyre ėshtė
drejtėsia ndaj vetvetes, duke i realizuar qėllimet dhe
kėrkesat trupore nė mbikėqyrjen e Allahut tė Lartėsuar,
duke i lėnė mėkatet dhe duke ikur prej tyre, por
ndėrkohė duke i pasuar ato me vepra tė mira dhe lutje
ndaj Krijuesit.
Fjala e Pejgamberit alejhi selam Ki frikė Allahun kudo qė je
ėshtė udhėzim profetik qė drejton dhe ngre ambiciet e
ēdo muslimani, gjithashtu ėshtė mburojė qė e mbron nga
ēdo e keqe. E, devotshmėria ėshtė rruga e shpėtimit.
Kuptimet e devotshmėrisė (frikės) ndaj Allahut
Fjala takwa, devotshmėri, ėshtė pėrmendur nė Kuran me kuptime tė
ndryshme, ndėr to edhe me kuptimin e frikės ndaj
Allahut. Thotė Allahu i Lartėsuar: O ju qė keni
besuar! Plotėsoni detyrimin ndaj Allahut dhe kijeni
frikė Atė edhe flisni tė vėrtetėn. (El-Ahzab, 70)
E frika e Allahut nuk mund tė arrihet vetėm se me njohjen e Tij.
Thotė Allahu i Lartėsuar: Vėrtet ata qė i frikėsohen
mė shumė Allahut nga robėrit e Tij janė dijetarėt
(El-Fatir, 28)
Pėr kėtė arsye, ai i cili e njeh Allahun nuk i bėn mėkat Atij. E,
kush i frikėsohet Atij, i merr dhe vepron arsyet pėr ta
ruajtur veten, e gjithashtu nė tė njėjtėn kohė njerėzit
janė tė siguruar nga Ai. Ndėr kuptimet e devotshmėrisė
ėshtė mbikėqyrja dhe kontrolli i plotė nga ana e
Allahut. Thotė Allahu i Lartėsuar:
atėherė pa
dyshim qė Allahu ėshtė kurdoherė Gjithėvėzhgues i
robėrve tė Vet. (El-Fatir, 45)
Njeriu duhet ta dijė se Allahu e sheh kudo qė ėshtė dhe di ēdo gjė
qė ai vepron haptazi dhe fshehurazi, regjistron ēdo punė
tė mirė dhe tė keqe, prandaj muslimani i menēur nuk
heziton aspak tė largohet nga ēdo gjė qė ėshtė nė
kundėrshtim me parimet e fesė.
E ndonjėherė fjala devotshmėri ka kuptimin ruajtje dhe mbrojtje nga
hidhėrimi i Allahut dhe dėnimi i Tij. Thotė Allahu i
Lartėsuar: O njerėz! Adhuroni Zotin tuaj, i Cili ju
ka krijuar ju dhe ata qė ishin para jush, qė tė mund tė
ruheni (nga tė kėqijat). (El-Bekare, 21).
Gjithashtu thotė Allahu i Lartėsuar: Dhe shpėtoji
ata nga e keqja! Atė qė Ti e shpėton nga e keqja atė
ditė, Ti e ke mėshiruar; e ky, me tė vėrtetė, ėshtė
shpėtimi i madh! (Gafir, 9)
Devotshmėria ėshtė shkallė-shkallė; kryesorja e saj ėshtė besimi nė
Allahun e Lartėsuar, se Ai ėshtė njė, nuk i ngjason
askush, Ai as nuk lind, as nuk ėshtė i lindur, i
Pėrhershmi i Pafillim dhe i Pambarim. Thotė Allahu i
Lartėsuar: Ai ėshtė Njė, i Cili meriton qė njerėzit
ti frikėsohen dhe ti pėrmbushin Atij detyrimin duke
mos marrė tė adhuruar tjetėr pėrveē Atij, dhe Ai ėshtė
Njė i Cili fal shumė (gjynahet dhe askush tjetėr).
(El-Muddethir, 56) Gjithashtu, thotė Pejgamberi alejhi
selam: Gjėja mė e rėndė qė peshon nė Ditėn e
Kiametit ėshtė devotshmėria dhe morali (edukata e
mirė).
Pėr tė devotshmit ka garanci nga ana e Allahut se ata nuk do ti
kaplojė mėrzia, as brenga, as pikėllimi e as nuk do tė
kenė ngushticė nė jetėn e tyre. Thotė Allahu i
Lartėsuar: Dhe kushdo qė ka frikė Allahun dhe
pėrmbush detyrimin ndaj Tij, Ai do tė sjellė rrugė pėr
tė pėr tė dalė (nga ēdo vėshtirėsi). (Et-Talak,
2). Gjithashtu thotė: Dhe kushdo qė mbėshtetet e vė
shpresat tek Allahu, atėherė Ai do ti mjaftojė atij
plotėsisht. Pa dyshim qė Allahu do tia pėrmbushė
qėllimin atij. (Et-Talak, 4)
Fjala e Pejgamberit alejhi selam, pasoje tė keqen me njė tė
mirė, ajo e fshin atė, ėshtė shenjė qė sado tė jetė
njeriu lakmues i devotshmėrisė, i pėrmbushjeve dhe i
obligimeve ndaj Allahut dhe i pasimit tė Sunetit tė
Pejgamberit alejhi selam, prapėseprapė ballafaqohet dhe
rrėshqet pėr shkak tė epshit tė tij, i cili synon bėrjen
e veprave tė kėqija nga ana e tij. Pra, ishte nga
mirėsia e Allahut- dhe Ai ėshtė i pasur- ndaj robėrive
tė Tij qė ua la tė hapur derėn e pranimit tė pendimit,
nėse robėrit u largohen mėkateve tė tyre duke pėrmendur
Allahun dhe duke kėrkuar falje tė mirėfilltė nga Ai.
Thotė Allahu i Lartėsuar: ...pėr ata qė, kur bėjnė
vepra tė turpshme ose i bėjnė dėm vetes, e kujtojnė
Allahun, i kėrkojnė falje pėr gjynahet e tyre- e kush i
fal gjynahet pėrveē Allahut? dhe nuk ngulmojnė me
vetėdije nė gabimet qė kanė bėrė. (Ali Imran, 135).
Gjithashtu thotė Allahu i Lartėsuar: Thuaj: "O
robėrit e Mi, tė cilėt e keni ngarkuar me shumė gabime
veten tuaj, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė
Allahut, pse Allahu i fal tė gjitha mėkatet, Ai ėshtė qė
shumė fal dhe ėshtė mėshirues!" (Ez-Zumer, 53)
Ashtu, pra, siē paralajmėron Allahu, se tė mirat i fshijnė tė
kėqijat, Allahu i Lartėsuar thotė: Fale namazin nė
mėngjes e nė mbrėmje dhe nė njė kohė tė natės, sepse
veprat e mira i shlyejnė veprat e kėqija. Kjo kėshillė
vlen pėr ata qė i pranojnė kėshillat. (Hud, 114)
Fjala e Pejgamberit alejhi selam, (komuniko) sillu me njerėzit
me edukatė tė mirė ėshtė vėrejtje se cilėsia mė e
rėndėsishme nė devotshmėri ėshtė morali, edukata e mirė.
Pra, ėshtė shtyllė e madhe e devotshmėrisė, bile
devotshmėria nuk plotėsohet veēse me tė. Pėr kėtė,
Pejgamberi alejhi selam ka veēuar hadithe tė shumta sa i
pėrket moralit (edukimit). Bie poshtė pra teoria e disa
njerėzve, tė cilėt mendojnė se devotshmėria ėshtė tė
kryesh vetėm obligimet e Allahut e asgjė tjetėr; tė
tillėt mendojnė se tė kryesh obligimin ndaj Allahut e ke
arritur shkallėn e pėrsosmėrisė nė devotshmėri!
Kurani i Shenjtė e ka shpjeguar dhe e ka sqaruar kėtė duke thėnė:
Trego mėshirė, urdhėro vepra tė mira dhe shmangu nga
tė paditurit!" (El-Araf, 199). Gjithashtu kėtė e
vėrteton edhe kėshilla e engjėllit Xhibril, kur i tha
Pejgamberit alejhi selam: Allahu po tė urdhėron tė
mbash lidhje me ata qė nuk tė vizitojnė, ti japėsh atij
qė stė japė dhe tė falėsh atė qė tė bėn padrejtėsi.
Me kėtė po e mbyll temėn me fjalėt e Muhamedit alejhi selam: Me
tė vėrtetė jam dėrguar pėr ti pėrmbushur virtytet e
moralit. Dhe: Besimtari mė i mirė dhe mė i
ploti me iman ėshtė ai qė ka moralin mė tė mirė.
Pėrzgjodhi: Eroll Rexhepi
25.4.2008
|