Hadith i vėrtetė
19.12.2009 20:02:07

Transmeton Tirmidhiu nga Muadh ibn Xhebeli, se Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: “Ki frikė Allahun kudo qė je, pasoje te keqen me njė tė mirė, ajo e fshin atė (tė keqen), dhe (komuniko) sillu me njerėzit me moral tė mirė.” Tirmidhiu.
   Ky hadith ka pėrfshirė tri porosi me tė cilat rregullohet dhe drejtohet e gjithė ēėshtja e fesė dhe dynjasė. Sa i pėrket frikės ndaj Allahut, ajo synon devotshmėrinė, e cila realizohet duke i respektuar urdhrat e Allahut dhe duke u larguar nga ndalesat e Tij, duke e pėrmendur dhe mos harruar, duke falėnderuar e mos mohuar, duke qenė mirėnjohės nė lumturi e vėshtirėsi, nė gėzim e nė pikėllim, ashtu sikurse e meriton Fytyra e Tij. I Lartėsuar dhe i Fuqishėm ėshtė Ai!
   Kurse sa i pėrket tė drejtave tė robėrve, e para e tyre ėshtė drejtėsia ndaj vetvetes, duke i realizuar qėllimet dhe kėrkesat trupore nė mbikėqyrjen e Allahut tė Lartėsuar, duke i lėnė mėkatet dhe duke ikur prej tyre, por ndėrkohė duke i pasuar ato me vepra tė mira dhe lutje ndaj Krijuesit.
   Fjala e Pejgamberit alejhi selam “Ki frikė Allahun kudo qė je” ėshtė udhėzim profetik qė drejton dhe ngre ambiciet e ēdo muslimani, gjithashtu ėshtė mburojė qė e mbron nga ēdo e keqe. E, devotshmėria ėshtė rruga e shpėtimit.


Kuptimet e devotshmėrisė (frikės) ndaj Allahut


   Fjala “takwa”, devotshmėri, ėshtė pėrmendur nė Kuran me kuptime tė ndryshme, ndėr to edhe me kuptimin e frikės ndaj Allahut. Thotė Allahu i Lartėsuar: “O ju qė keni besuar! Plotėsoni detyrimin ndaj Allahut dhe kijeni frikė Atė edhe flisni tė vėrtetėn.” (El-Ahzab, 70)
   E frika e Allahut nuk mund tė arrihet vetėm se me njohjen e Tij. Thotė Allahu i Lartėsuar: “Vėrtet ata qė i frikėsohen mė shumė Allahut nga robėrit e Tij janė dijetarėt…” (El-Fatir, 28)
   Pėr kėtė arsye, ai i cili e njeh Allahun nuk i bėn mėkat Atij. E, kush i frikėsohet Atij, i merr dhe vepron arsyet pėr ta ruajtur veten, e gjithashtu nė tė njėjtėn kohė njerėzit janė tė siguruar nga Ai. Ndėr kuptimet e devotshmėrisė ėshtė mbikėqyrja dhe kontrolli i plotė nga ana e Allahut. Thotė Allahu i Lartėsuar: “…atėherė pa dyshim qė Allahu ėshtė kurdoherė Gjithėvėzhgues i robėrve tė Vet.” (El-Fatir, 45)
   Njeriu duhet ta dijė se Allahu e sheh kudo qė ėshtė dhe di ēdo gjė qė ai vepron haptazi dhe fshehurazi, regjistron ēdo punė tė mirė dhe tė keqe, prandaj muslimani i menēur nuk heziton aspak tė largohet nga ēdo gjė qė ėshtė nė kundėrshtim me parimet e fesė.
   E ndonjėherė fjala devotshmėri ka kuptimin ruajtje dhe mbrojtje nga hidhėrimi i Allahut dhe dėnimi i Tij. Thotė Allahu i Lartėsuar: “O njerėz! Adhuroni Zotin tuaj, i Cili ju ka krijuar ju dhe ata qė ishin para jush, qė tė mund tė ruheni (nga tė kėqijat) (El-Bekare, 21). Gjithashtu thotė Allahu i Lartėsuar: “Dhe shpėtoji ata nga e keqja! Atė qė Ti e shpėton nga e keqja atė ditė, Ti e ke mėshiruar; e ky, me tė vėrtetė, ėshtė shpėtimi i madh!” (Gafir, 9)
   Devotshmėria ėshtė shkallė-shkallė; kryesorja e saj ėshtė besimi nė Allahun e Lartėsuar, se Ai ėshtė njė, nuk i ngjason askush, Ai as nuk lind, as nuk ėshtė i lindur, i Pėrhershmi i Pafillim dhe i Pambarim. Thotė Allahu i Lartėsuar: “Ai ėshtė Njė, i Cili meriton qė njerėzit t’i frikėsohen dhe t’i pėrmbushin Atij detyrimin duke mos marrė tė adhuruar tjetėr pėrveē Atij, dhe Ai ėshtė Njė i Cili fal shumė (gjynahet dhe askush tjetėr) (El-Muddethir, 56) Gjithashtu, thotė Pejgamberi alejhi selam: “Gjėja mė e rėndė qė peshon nė Ditėn e Kiametit ėshtė devotshmėria dhe morali (edukata e mirė)
   Pėr tė devotshmit ka garanci nga ana e Allahut se ata nuk do t’i kaplojė mėrzia, as brenga, as pikėllimi e as nuk do tė kenė ngushticė nė jetėn e tyre. Thotė Allahu i Lartėsuar: “Dhe kushdo qė ka frikė Allahun dhe pėrmbush detyrimin ndaj Tij, Ai do tė sjellė rrugė pėr tė pėr tė dalė (nga ēdo vėshtirėsi) (Et-Talak, 2). Gjithashtu thotė: “Dhe kushdo qė mbėshtetet e vė shpresat tek Allahu, atėherė Ai do t’i mjaftojė atij plotėsisht. Pa dyshim qė Allahu do t’ia pėrmbushė qėllimin atij.” (Et-Talak, 4)
   Fjala e Pejgamberit alejhi selam, “pasoje tė keqen me njė tė mirė, ajo e fshin atė”, ėshtė shenjė qė sado tė jetė njeriu lakmues i devotshmėrisė, i pėrmbushjeve dhe i obligimeve ndaj Allahut dhe i pasimit tė Sunetit tė Pejgamberit alejhi selam, prapėseprapė ballafaqohet dhe rrėshqet pėr shkak tė epshit tė tij, i cili synon bėrjen e veprave tė kėqija nga ana e tij. Pra, ishte nga mirėsia e Allahut- dhe Ai ėshtė i pasur- ndaj robėrive tė Tij qė ua la tė hapur derėn e pranimit tė pendimit, nėse robėrit u largohen mėkateve tė tyre duke pėrmendur Allahun dhe duke kėrkuar falje tė mirėfilltė nga Ai. Thotė Allahu i Lartėsuar: “...pėr ata qė, kur bėjnė vepra tė turpshme ose i bėjnė dėm vetes, e kujtojnė Allahun, i kėrkojnė falje pėr gjynahet e tyre- e kush i fal gjynahet pėrveē Allahut? –dhe nuk ngulmojnė me vetėdije nė gabimet qė kanė bėrė.” (Ali Imran, 135). Gjithashtu thotė Allahu i Lartėsuar: “Thuaj: "O robėrit e Mi, tė cilėt e keni ngarkuar me shumė gabime veten tuaj, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė Allahut, pse Allahu i fal tė gjitha mėkatet, Ai ėshtė qė shumė fal dhe ėshtė mėshirues!" (Ez-Zumer, 53)
   Ashtu, pra, siē paralajmėron Allahu, se tė mirat i fshijnė tė kėqijat, Allahu i Lartėsuar thotė: “Fale namazin nė mėngjes e nė mbrėmje dhe nė njė kohė tė natės, sepse veprat e mira i shlyejnė veprat e kėqija. Kjo kėshillė vlen pėr ata qė i pranojnė kėshillat.” (Hud, 114)
   Fjala e Pejgamberit alejhi selam, “(komuniko) sillu me njerėzit me edukatė tė mirė” ėshtė vėrejtje se cilėsia mė e rėndėsishme nė devotshmėri ėshtė morali, edukata e mirė. Pra, ėshtė shtyllė e madhe e devotshmėrisė, bile devotshmėria nuk plotėsohet veēse me tė. Pėr kėtė, Pejgamberi alejhi selam ka veēuar hadithe tė shumta sa i pėrket moralit (edukimit). Bie poshtė pra teoria e disa njerėzve, tė cilėt mendojnė se devotshmėria ėshtė tė kryesh vetėm obligimet e Allahut e asgjė tjetėr; tė tillėt mendojnė se tė kryesh obligimin ndaj Allahut e ke arritur shkallėn e pėrsosmėrisė nė devotshmėri!
   Kurani i Shenjtė e ka shpjeguar dhe e ka sqaruar kėtė duke thėnė: “Trego mėshirė, urdhėro vepra tė mira dhe shmangu nga tė paditurit!" (El-A’raf, 199). Gjithashtu kėtė e vėrteton edhe kėshilla e engjėllit Xhibril, kur i tha Pejgamberit alejhi selam: “Allahu po tė urdhėron tė mbash lidhje me ata qė nuk tė vizitojnė, t’i japėsh atij qė s’tė japė dhe tė falėsh atė qė tė bėn padrejtėsi.”
   Me kėtė po e mbyll temėn me fjalėt e Muhamedit alejhi selam: “Me tė vėrtetė jam dėrguar pėr t’i pėrmbushur virtytet e moralit.” Dhe: “Besimtari mė i mirė dhe mė i ploti me iman ėshtė ai qė ka moralin mė tė mirė.”
 

Pėrzgjodhi: Eroll Rexhepi
25.4.2008


Në emër të Allahut, Mëshiruesit, Mëshirëplotit!

Paqja dhe bekimi i Allahut qoftë mbi të Dërguarin Muhamed, mbi familjen e tij dhe mbi pasuesit e tij!

 

Të nderuar vizitorë!

Ju njoftojmë se përkohësisht nuk mund t'u përgjigjemi më pyetjeve të dërguara prej jush.

Ju shprehim falënderimin dhe mirënjohjen tonë për letrat tuaja dhe ju kërkojmë ndjesë për pamundësinë  e përgjigjeve.

Vazhdoni të na vizitoni për artikujt e rinj që do të publiklohen në të ardhmen, në dashtë Allahu.

Allahu ju shpërbleftë për mirëkuptimin tuaj.

 

Redaksia

Desktop Poster

Posteri
Shiko galerine

Abonohu

Email adresa juaj:
 

Kursi Islam

Sample image
Kursi Islam pėr biznesmenė dhe tregtarė! Ligjėrata nga hoxhallarė eminent.

Dėgjo Kur'an

Sample image
Dėgjo Kur'an me titrim nė Gjuhėn Shqipe.Poashtu mund t'a zgjedhni recituesin.

Pėr ty motėr

Sample image
www.pertymoter.net | Webfaqe islame, ekskluzive pėr gjininė femėrore.

Na shkruani

Sample image
Opinionet ,sygjerimet apo pyetjet tuaja na dėrgoni nė: pyetje@klubikulturor.com



Tė gjitha drejtat e rezervuara. Klubi Kulturor (c) - 2010