عن عبد الله بن عباس رضى الله عنهما قال:
كنت خلف النبي صلى الله عليه و سلم قال:"يا غلام إني أعلمك كلمات :
إحفظ الله يحفظك , إحفظ الله تجده تجاهك, إذا سالت فأسال الله, و إذا استعنت فاستعن بالله , واعلم أن ألأمة لو اجتمعت علي ان ينفعوك بشيء لم ينفعوك إلا بشيء قد كتبه الله لك, و لو اجتمعوا علي أن يضروك بشيء لم يضروك إلا بشيء قد كتبه الله عليك, رفعت الأقلام و جفت الصحف.
رواه الترمذي و قال :"حديث حسن صحيح".
و في رواية غير الترمذي:< احفظ الله تجده أمامك, تعرف إلي الله في الرخاء يعرفك في الشدة, واعلم أن ما اخطأك لم يكن ايصيبك, و ما أصابك لم يكن ليخطئك, واعلم أن النصر مع الصير, و أن الفرج مع الكرب, و أن مع العسر يسرا >.أخرجه أحمد 1-307

Abbullah Ibėn Abasi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: “Njė ditė kam qenė pas tė Dėrguarit salallahu alejhi ue selem (hipur nė kafshė) dhe mė tha: “O djalosh, ruaje fenė e Allahut, Allahu do tė tė ruajė ty; ruaje fenė e Allahut, Allahun do ta gjesh para teje. Kur tė kėrkosh, kėrko prej Allahut. Nėse kėrkon ndihmė, kėrko prej Allahut. Dije se sikur tėrė populli tė tubohej qė tė tė ndihmonte nė diēka, nuk do tė tė ndihmonte, pėrveē asaj qė ta ka caktuar Allahu. E, nėse do tė tubohej qė tė tė bėnte dėm nė diēka, nuk do tė dėmtonte, pėrveē asaj qė Allahu ta ka caktuar. Janė ngritur lart penat dhe janė tharė fletėt.” Transmeton Termidhiu dhe thotė se hadithi ėshtė i mirė, i vėrtetė.
Nė njė transmetim tjetėr, pėrveē tė atij tė Termidhiut, qėndron: “Ruaje fenė e Allahut, Allahun do ta gjesh para teje. Njihe Allahun kur je nė mirėqenie, Allahu do tė tė njohė ty nė vėshtirėsi. Dije se ajo qė nuk tė ka goditur, as qė ka mundur tė tė godasė, kurse ajo qė tė ka goditur, nuk ka mundur mos tė tė godasė. Dije se vėrtet ndihma vjen me durim, rehatia vjen pas mundit dhe pas vėshtirėsisė ka lehtėsim.” Transmeton Ahmedi 1/ 307.


Vlera e tė kėrkuarit, vlera e lutjeve

   Argumentet nga Kurani dhe Suneti qė flasin mbi vlerėn dhe rėndėsinė e lutjes janė mė se tė shumta. Nga kėto argumente mund tė veēojmė:
Thotė Allahu i Lartmadhėrishėm: “Zoti juaj ka thėnė: “Mė thirrni Mua, Unė ju pėrgjigjem.” (Gafir, 60)
   “Besimtarė tė cilėt i ka lavdėruar Allahu janė ata tė cilėt i drejtohen Atij me lutje dhe vetėm nga Ai kėrkojnė. Ata pėrpiqeshin pėr punė tė mira, na luteshin duke shpresuar dhe duke u frikėsuar, ishin respektues ndaj Nesh.” (El Enbija, 90)
   Allahu xh.sh. i njofton robėrit e Tij se ėshtė afėr tyre (me dituri dhe pėrfshirje) dhe i pranon lutjet e thirrėsve kur i drejtohen Atij: “E kur robėrit e Mi tė pyesin pėr Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet, pra pėr tė qenė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė pėrgjigjen ata Mua dhe le tė mė besojnė Mua.” (El Bekare, 186)
   Ai ėshtė qė i pėrgjigjet tė mjerit, ia largon brengat dhe tė ligat: “Ai ėshtė Ai qė i pėrgjigjet nevojtarit kur ai e thėrret, duke ia larguar tė keqen...” (En-Neml, 62)
   Lutja ėshtė ndėr adhurimet mė tė dashura tek Allahu xh.sh., prandaj Ai gėzohet kur robi i Tij e lut Atė, sepse kjo aludon se ky besimtar ka Krijuesin e vet qė i pėrgjigjet. Transmeton Numan Ibėn Beshiri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, nga Pejgamberi alejhi selam duke thėnė: “Lutja ėshtė adhurimi.” Ebu Davudi dhe Termidhiu dhe thotė Termidhiu se hadithi ėshtė i mirė, i saktė.
   Duhet ta dijė muslimani i mirėfilltė se tė kėrkuarit prej dikujt pėrpos Allahut ėshtė nėnēmim dhe pėrbuzje. Natyra e njerėzve, me tė cilėn i ka krijuar Allahu, ėshtė se janė tė nevojshėm pėr ndihmė, nė anėn tjetėr Allahu xh.sh. ka dėshiruar qė muslimanit gjithnjė t’ia ruajė autoritetin dhe nderin. Kur njeriu i drejtohet ndonjėrit prej njerėzve me ndonjė kėrkesė, ai ose i pėrgjigjet kėrkesės ose ia refuzon atė. Nėse i pėrgjigjet, ndihet mendjemadh e nėse e refuzon kėrkesėn e tij, e pėrbuz dhe e nėnēmon. Njė gjė tė tillė Islami nuk ia lejon muslimanit e pikėrisht pėr kėtė shohim se shumė sahabi, kur i jepnin besėn Pejgamberit alejhi selam, ia jepnin besėn edhe pėr atė se nuk do tė kėrkojnė prej njerėzve asgjė. Transmeton Auf Ibėn Malik el Eshxhai duke thėnė: “Ishim te Pejgamberi alejhi selam nėntė, tetė apo shtatė vetė. Na tha (Pejgamberi alejhi selam): “A nuk po i jepni besėn tė Dėrguarit tė Allahut?”, kurse ne s’kishim shumė qė i kishim dhėnė besėn atij. I thamė: “Ne ta kemi dhėnė besėn, o i Dėrguar i Allahut (mbasi e pėrsėriti tri herė).” I zgjatėm duart tona dhe i thamė: “Ne tė kemi dhėnė besėn mė parė, por pėr ēfarė tė ta japim tani?” Na tha: “Tė adhuroni vetėm Allahu dhe tė mos i bėni ortak Atij nė asgjė, t’i falni pesė kohėt e namazit, tė jeni tė nėnshtruar dhe tė mos kėrkoni nga njerėzit asgjė.” Kemi parė disa prej tyre qė u binte kamxhiku nga dora dhe nuk kėrkonin qė dikush t’ua afronte.” Muslimi dhe tė tjerė.
   Ibėn Rexhbi thotė: “Dije se vetėm prej Allahut duhet tė kėrkohet, ngase nė tė kėrkuar manifestohet dobėsia, varfėria dhe nevoja e lutėsit. Nė tė gjithashtu manifestohet fuqia e Atij qė i lutemi, se vetėm Ai ka forcė pėr ta mėnjanuar dėmin dhe plotėson kėrkesėn, mundėson arritjen e mirėsive dhe largimin nga e liga, prandaj nuk duhet tė shfaqet dobėsia dhe varfėria pėrpos vetėm para Allahut, ngase shfaqja e dobėsisė ėshtė realiteti i adhurimit.” Xhamiu ulumi vel hikem 1/481.
   Imam Ahmedi kur lutej thoshte: “O Zot, ashtu siē ma ke mbrojtur fytyrėn time qė mos t’i bėj sexhde askujt pos Teje, mbroje atė qė tė mos kėrkoj prej askujt pos Teje.”
   Ibnul Kajimi kur e komentoi citatin kuranor: “E nuk ka asnjė send qė tė mos ta ketė burimin te Ne...” (El Hixhr, 21), tha: “Nuk kėrkohet asgjė pos prej Atij, qė ēelėsat e ēdo gjėje janė nė dorėn e Tij. Nėse kėrkon prej dikujt tjetėr, ka kėrkuar prej atij qė nuk posedon dhe ėshtė i pamundshėm.” Shiko El Fevaid, f. 202.
   Njėri nga tė parėt tanė tė mirė, Tavusi, e porositi Atanė duke i thėnė: “Mos kėrko prej birit tė Ademit asnjė nevojė, por kėrko prej Atij, dyert e tė Cilit nuk mbyllen asnjėherė. Tė ka urdhėruar qė t’i lutesh dhe tė ka premtuar se tė pėrgjigjet.”
   Fudajl Ibėn Ijadi thoshte: “Njeriu mė i dashur nė mesin e njerėzve ėshtė ai qė nuk kėrkon prej njerėzve, mė i urryeri nga ata ėshtė ai qė kėrkon prej tyre. Mė i dashuri nga njerėzit tek Allahu ėshtė ai qė kėrkon prej Tij dhe ndihet i panevojshėm prej njerėzve dhe mė i padėshirueshmi tek Allahu ėshtė ai njeri qė ndihet i panevojshėm prej Allahut dhe kėrkon nga tė tjerėt.”
   Thėnia mė e bukur ėshtė ajo e Ibrahimit alejhi selam kur e hodhėn nė zjarr, tė cilin e pyeti Xhibrili alejhi selam: “A ke nevojė pėr ndihmė?” I tha: “Pėr sa i pėrket ndihmės sate, jo.”

Lutjet janė dy llojesh:
1) Lutje qė nuk duhet t’i pėrkushtohet askujt pos Allahut, si p.sh. kėrkimi i udhėzimit, kuptimi i diturisė, shėrimi i tė sėmurit, mbrojtja nga telashet e kėsaj bote dhe dertet e tjetrės etj.. Nuk lejohet qė kėto lutje t’i pėrkushtohen kujt pos Allahut, sepse tė luturit dikujt tjetėr pos Tij ėshtė shirk.
2) Lutje qė ėshtė e njohur nė mesin e njerėzve se i pėrkushtohet njerėzve, si p.sh. kėrkimi i parave, i pasurisė, ndihma pėr tė bartur apo ngarkuar diēka etj.. Nė raste tė tilla duhet qė tė lutet Allahu pėr t’i lehtėsuar kėto punė, t’i zbusė zemrat e robėrve pėr t’i ndihmuar dhe t’ia krijojė shkaqet qė tė depėrtojė te ndihma. Nėse i pyet njerėzit nė raste tė tilla apo kėrkon ndihmė pėr kėto gjėra, ėshtė e lejuar.

   Nga kjo pikėpamje i lejohet tė varfrit qė tė kėrkojė (pasuri) nga njerėzit me kėto kushte:
- tė jetė i pamundur pėr punė, nuk i mjafton ajo qė ka pėr ushqim ditor. Nėse i plotėsohen kėto, atėherė i ndalohet qė tė kėrkojė prej njerėzve dhe ka ndėshkim. Zekati nuk i lejohet tė pasurit e as tė shėndoshit, i cili ėshtė i fuqishėm.
- tė mos e mundojė tjetrin me kėrkimin e tij.
- tė mos ngulė kėmbė nė tė kėrkuarit e tij.

   Njė njeri i kėrkoi Imam Ahmedit qė ta kėshillonte dhe ai i tha (Imam Ahmedi): “Nėse Allahu tė ka garantuar riskun, ti pse preokupohesh pėr tė kaq shumė? Nėse risku ėshtė i caktuar, pėrse ti kujdesesh shumė pėr tė? Nėse Allahu e shton atė, pėrse tė ekzistojė koprracia? Nėse xheneti ėshtė i vėrtetė, pėrse tė pushoni? Nėse xhehenemi ėshtė i vėrtetė, pėrse tė bėhet mėkati? Nėse kjo botė do tė shkatėrrohet, pėrse tė ndiheni tė qetė nė tė? Nėse llogaria ėshtė e vėrtetė, pėrse tė grumbulloni (pasuri)? Dhe nėse ēdo gjė ėshtė me vullnetin dhe caktimin e Allahut, pėrse tė pikėlloheni? Allahu Ekber! Kėto janė fjalė qė meritojnė tė shėnohen me shkronja tė arta.


Fjala e Pejgamberit alejhi selam: “Dije se sikur tėrė populli tė tubohej qė tė tė ndihmonte nė diēka, nuk do tė tė ndihmonte, pėrveē asaj qė ta ka caktuar Allahu. E, nėse do tė tubohej qė tė tė bėnte dėm nė diēka, nuk do tė dėmtonte, pėrveē asaj qė Allahu ta ka caktuar. Janė ngritur lart penat dhe janė tharė fletėt” dhe: “Dije se ajo qė nuk tė ka goditur, as qė ka mundur tė tė godasė, kurse ajo qė tė ka goditur nuk ka mundur qė tė mos tė tė godasė”

   Kjo pjesė nga hadithi ėshtė tepėr e rėndėsishme pėr jetėn e besimtarit, pėr vetė faktin sepse e bėn tė ditur atė se ēdo gjė qė ėshtė nė kėtė botė ėshtė e caktuar nga Allahu xh.sh.. Njeriu nga vetė natyra e tij preokupohet se a thua vallė ēfarė mė ėshtė pėrgatitur nga njerėzit, mirėpo besimi nė caktimin e Allahut i bėn me dije se asgjė nuk ndodh pa caktimin e Allahut dhe se ēdo e mirė dhe e keqe ėshtė me caktimin e Allahut xh.sh..
   Besimi nė caktimin e Allahut ėshtė njė nga bazat e besimit, njėherazi edhe shtylla e gjashtė e imanit. Ēdo musliman ėshtė i obliguar tė besojė nė pėrcaktimin e Allahut xh.sh. dhe se ēdo gjė qė ndodh, e mirė a e keqe, e kėndshme a e hidhur, ndodh me pėrcaktimin e Tij. Me besimin nė kader nėnkuptohet tė besuarit nė diturinė e amshueshme tė Allahut xh.sh., nė vullnetin e Tij, i cili realizohet, dhe nė plotfuqinė e Tij tė rėndėsishme. Kush e mohon pėrcaktimin e Allahut xh.sh., ai ka dalė nga feja e Allahut xh.sh..
   Besimi nė pėrcaktimin e Allahut nuk plotėsohet ndryshe vetėm se me katėr gjėra (shkallė) dhe nuk plotėsohet besimi nė kader pa realizimin e tė gjitha kėtyre shkallėve, ngase janė tė varura prej njėra-tjetrės. Ai qė bindet nė tė gjitha shkallėt e kaderit e ka plotėsuar besimin nė kader dhe kush cungon besimin nė ndonjėrėn nga to, nuk ka plotėsuar besimin nė kader. Kėto shkallė janė:

1) Shkalla e parė: besimi i plotė tek Allahu xh.sh. se Ai di gjithēka nė pėrgjithėsi dhe veēanti, e di ēka ka qenė, ēka do tė jetė, ēka nuk do tė jetė, sikur tė ishte si do tė ishte. Ai e ka ditur se ē’do tė bėjnė njerėzit para se t’i krijojė ata. E ka ditur furnizimin e tyre, exhelin e tyre, veprat e tyre, lėvizjet dhe ēėshtjet e tyre. E ka ditur se kush do tė jetė i lumtur e kush i mjerė me njė dije tė mėparshme. Allahu xh.sh. thotė: “A nuk e ke ditur se Allahu di ēka ekziston nė qiell e nė tokė, e tėrė kjo ėshtė e shėnuar nė libėr,ajo pėr Allahun ėshtė shumė lehtė.” (El Haxh, 70)

2) Shkalla e dytė: Shkrimi i tė gjitha kėtyre nė Levhi Mahfudh. Tė besuarit nė atė se Allahu i ka shkruar tė gjitha pėrcaktimet nė bazė tė diturisė sė Tij tė hershme nė Levhi Mahfudh; nė tė janė shkruar tė gjitha gjėrat dhe nuk tejkalohet asgjė pa u shėnuar. ēdo gjė qė ka ndodhur, qė do tė ndodhė deri nė Ditėn e Gjykimit. Allahu xh.sh. nė Kuran thotė: “Dhe ēdo gjė kemi regjistruar nė librin e ruajtur (Levhi Mahfudh).” (Jasin, 12) Transmeton Termidhiu nė sunenin e tij, se ka thėnė Pejgamberi alejhi selam: “E i pari qė ka krijuar Allahu ėshtė lapsi dhe i tha: “Shkruaj!” Tha: “Ē’ka tė shkruaj?” Tha: “Shkruaje kaderin (caktimin), ēka ka qenė dhe ēka do tė jetė deri nė Ditėn e Gjykimit.” Hadithi ėshtė i saktė.

3) Shkalla e tretė: Dėshira dhe vullneti i Allahut xh.sh. Asgjė nuk mund tė ndodhė e tė ekzistojė nė qiej dhe nė tokė vetėm se me dėshirėn dhe vullnetin e Allahut tė Lartėsuar. Ēdo gjė qė lėviz nė kėtė gjithėsi lėviz me dėshirėn dhe vullnetin e Tij nė mes mėshirės dhe urtėsisė, udhėzon kė dėshiron me mėshirėn e Tij dhe humb kė dėshiron me urtėsinė e Tij. Ai nuk pyetet pėr atė qė bėn pėr shkak tė urtėsisė dhe pushtetit tė Tij absolut dhe ata janė qė pyeten. Gjithēka qė ndodh i pėrshtatet njohurisė sė Tij tė mėparshme rreth gjithēkaje qė do tė ndodhė dhe pėr shkak tė asaj qė ėshtė shkruar nė Levhi Mahfudh. Allahu xh.sh. thotė: “Ne ēdo gjė e kemi krijuar me pėrcaktim.” (El-Kamer, 49) dhe thotė: “Po ju nuk mundeni, por vetėm nėse dėshiron Allahu, Zoti i botėve.” (Etekvir, 29). Transmeton Imam Muslimi se Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: “Tė gjitha zemrat e bijve tė Ademit qėndrojnė nė mes dy gishtėrinjve nga gishtėrinjtė e tė Gjithėmėshirshmit si njė zemėr e vetme, i ndryshon si tė dėshiron.”

4) Shkalla e katėrt: Krijimi i tė gjitha krijesave nga Allahu xh.sh. dhe se Ai ėshtė Krijuesi i vetėm, kurse ēdo gjė tjetėr ėshtė e krijuar. Ai ėshtė Krijuesi i ēdo punėtori dhe i punės sė tij, i ēdo lėvizėsi dhe i lėvizjeve tė tij. Allahu xh.sh. thotė: “Ai krijoi ēdo gjė, duke e pėrsosur nė mėnyrė tė qartė e tė matur.” (El Furkan, 2)


"Njihe Allahun kur je nė mirėqenie, Allahu do tė tė njohė ty nė vėshtirėsi"

   Duhet qė besimtari ta adhurojė Allahun xh.sh. kur ėshtė nė mirėqenie tė plotė, i lirė, i shėndoshė dhe nė ēdo gjendje, Allahu do tė tė dalė nė ndihmė ty kur ti je nė momentet mė tė vėshtira, atėherė kur nuk ka mundėsi tė tė ndihmojė askush pos Allahut tė Lartėsuar, prandaj pėrgatitu pėr ditė dhe momente tė vėshtira. Transmeton Hakimi se ka thėnė Pejgamberi alejhi selam: “Kush dėshiron qė Allahu t’i pėrgjigjet lutjes sė tij nė vėshtirėsi, le t’i shtojė lutjet nė mirėqenie (rehati).” Hadith i saktė.
   Ibėn Rexhebi thotė: “Njohja e robėrve ndaj Allahut ėshtė dy llojesh:
a) Njohje e pėrgjithshme, ku bėn pjesė besimi nė Allahun dhe bindja ndaj Tij. Kjo ėshtė e pėrgjithshme pėr tė gjithė besimtarėt.
b) Njohje e veēantė, qė nėnkupton se zemra e njeriut duhet tė anojė nga Ai tėrėsisht, tė qetėsohet kur e kujton Atė, tė turpėrohet ndaj Tij. Kėtė lloj e njohin vetėm ata qė kanė njohuri tė plotė ndaj Tij. Kanė thėnė disa tė parė: “Tė mjerė janė banorėt e kėsaj bote, kanė dalė nga ajo pa i shijuar gjėrat mė tė mira tė saj. Janė pyetur cilat janė ato? Kanė thėnė: “Njohja e Allahut.”

Gjithashtu dhe njohja e Allahut ndaj robėrve tė Tij ėshtė dy lloje:
a) njohje e pėrgjithshme ėshtė dituria e Allahut ndaj robėrve tė Tij dhe ajo ēka ata publikojnė dhe mbajnė nė brendėsinė e tyre, siē thotė Allahu xh.sh: “Ne e kemi krijuar njeriun dhe e dimė seē pėshpėrit ai nė vetvete dhe Ne jemi mė afėr tij se damari i qafės sė tij.” (Kaf, 16)
b) njohje e veēantė, qė nėnkupton dashurinė e Tij ndaj robėrve tė Tij, afrimin e tyre tek Ai, pėrgjigjen e lutjeve tė tyre, shpėtimin e tyre nga vėshtirėsitė. Kėtė kuptim na e bėn mė tė qartė edhe hadithi kudsij, ku Allahu xh.sh. thotė: “Robi Im vazhdon qė tė afrohet tek Unė me vepra vullnetare, derisa ta dua atė, kur Unė e dua atė, do tė jem tė dėgjuarit e tij me tė cilin dėgjon, tė parit e tij me tė cilin sheh, dora e tij me tė cilėn punon dhe kėmba e tij me tė cilėn ecėn dhe nėse kėrkon nga Unė, Unė do t’i jap atij, nėse kėrkon ndihmė, do ta ndihmoj.” Buhariu.

   Historia njerėzore ėshtė e mbushur me ngjarje tė tilla, siē ėshtė rasti i atyre tre personave qė u ngujuan nė shpellė pasi u rrėzua njė gur dhe ua mbylli derėn dhe pasi tė gjithė u lutėn tek Allahu me veprat e tyre tė mira, iu hap dera qė tė dalin. Buhariu dhe Muslimi.
   Vėshtirėsia mė e madhe qė mund tė pėrjetojė robi i Allahut nė kėtė botė ėshtė vdekja, kurse ajo qė vjen mbas saj ėshtė edhe mė e vėshtirė pėr tė nėse ai nuk ka punuar vepra tė mira. Prandaj dėshpėrohen mėkatarėt nė momentin e vdekjes dhe shpresojnė vepėrmirėt gjatė saj nga kerametet qė i pėrgėzojnė ata me shpėtim.
   Disa nga tė parėt kanė thėnė: “Si mos tė shpresoj nga Zoti im kurse unė kam agjėruar pėr tetėdhjetė agjėrime ramazani?”
   Ebu Bekr Ibėn Ajashi i tha birit tė tij nė momentin e vdekjes: “A mendon se Allahu do ta humbė babain tėnd dyzet vite, kurse ai e ka kompletuar leximin e Kuranit ēdo natė?” Transmeton Hatabi nė terih 14/383.
   Kanė hyrė disa nga tė parėt tanė te njė besimtar i mirė nė prag tė vdekjes sė tij, kurse ai po falej. I thanė atij shehadetin, kurse ai ua ktheu: “Tani fletushkat e mia do mbyllen.”


Fjala e Pejgamberit alejhi selam: "Dije se vėrtet ndihma vjen me durim"

   Njeriu gjatė jetės sė tij ballafaqohet me sfida dhe sprova tė ndryshme. Pėr t’i pėrballuar ato duhet njė pėrgatitje e madhe dhe stimulim i veēantė. Durimi ėshtė arma mė efikase pėr tė ngadhėnjyer nga sprovat e ndryshme. Duhet ditur se Allahu jetėn e ka bėrė objekt sprovimi pėr robėrit e Tij nė kėtė botė, me qėllim qė ta dallojė tė keqin nga i miri dhe tė dallohet ai qė ėshtė i sinqertė e besnik nga hipokriti. Allahu xh.sh. thotė: “Ju patjetėr do tė sprovoheni si nė pasurinė tuaj, si nė veten tuaj, madje do tė dėgjoni ofendime tė shumta prej atyre qė u ėshtė dhėnė libri para jush, edhe prej idhujtarėve, po nė qoftė se duroni dhe ruheni, ajo ėshtė gjėja mė vendimtare.” (Ali Imran, 186)
   E ka bėrė Allahu durimin mirėsi tė pafund, shpatė tė pathyeshme, ushtri dhe kėshtjellė tė pamposhtur. Sabėr nė aspektin gjuhėsor do tė thotė ndihmė dhe fitore e ndihmuar, bllokim dhe abstenim. Tė kesh durim do tė thotė ta frenosh veten nga hidhėrimi kur tė godet sprova.
   Sabėr nė aspektin fetar do tė thotė (dijetarėt islamė e kanė pėrkufizuar me fjalė tė ndryshme, ndėr to) pėrmbajtje e vetes gjatė tri gjėrave: gjatė nėnshtrimit ndaj urdhrave tė Allahut, gjatė largimit nga ndalesat e Allahut dhe gjatė caktimeve tė dhimbshme tė Allahut.
   Pėr shkak tė vlerės dhe tė rėndėsisė sė durimit Allahu ka premtuar shpėrblime tė shumta pėr durimtarėt, siē thotė: “... ndėrsa tė durueshmėve u jepet shpėrblimi i tyre pa masė.” (Ezumer, 10)
   Ka premtuar se do tė jetė me durimtarėt, i udhėzon dhe u del nė ndihmė duke korrur fitore: “Tė jeni tė durueshėm se Allahu ėshtė me durimtarėt.” (El enfal, 46)
   Pėrmes kėsaj ndihme kanė fituar durimtarėt mirėsitė e tė dyja botėve dhe i ka bėrė Allahu udhėheqės nė fe: “dhe prej tyre Ne caktuam prijės, tė cilėt me urdhrin Tonė udhėzonin, pasi ishin tė durueshėm dhe besonin nė argumentet Tona.” (Esexhde, 24)
   Njofton Allahu xh.sh. se me durim dhe devotshmėri besimtarėve nuk mund t’u shkaktojė dėm dinakėria e armiqve, madje dhe kur armiku ėshtė i fuqishėm: “Dhe nėse duroni dhe largoheni nga ajo qė u ndalohet, dinakėria e tyre nuk do t’u dėmtojė. Allahu ėshtė nė dijeni pėr atė qė bėjnė.” (Ali Imran, 120)
   I ka pėrgėzuar Allahu durimtarėt me tri mirėsi, secila mė e mirė se ajo pėr ēka njerėzit nė kėtė botė lakmojnė njėri-tjetrin: “Kurse ti i gėzo durimtarėt: ata qė kur i godet ndonjė e keqe deklarojnė: “Ne jemi tė Allahut dhe tek Ai do tė kthehemi.” Ata te Zoti i tyre i pret falje e mėkateve dhe mėshira, tė tillėt janė nė rrugė tė drejtė.” (El Bekare, 155-157)
   Nga Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmetohet se Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: “Kur Allahu dikujt ia dėshiron tė mirėn, e sprovon me ndonjė fatkeqėsi.” Buhariu dhe Maliku.
   Transmeton Ata Ibėn Ebė Rebahduke se ka thėnė: “Njėherė Ibėn Abasi mė ka pyetur: “A dėshiron tė ta tregoj njė grua qė ėshtė nga banorėt e xhenetit?” I thashė: “Po, si jo.” Tha: “Kjo grua zezake ka ardhur te Pejgamberi alejhi selam dhe i ka thėnė: “Unė vuaj nga alivanosja dhe kur mė godet, zbulohem. Lute Allahun tė mė shėrojė.” Ndėrsa ai i kishte thėnė: “Nėse dėshiron tė durosh, si shpėrblim pėr kėtė e ke xhenetin. Apo dėshiron qė t’i lutem Allahut tė tė shėrojė?” Ajo iu pėrgjigj: “Do tė duroj”, pastaj tha: “Unė pa dashje zbulohem, prandaj lute Allahun qė sė paku tė mos zbulohem.” Dhe ai u lut pėr tė.” Buhariu dhe Muslimi.


Llojet e durimit

   Dijetarėt islamė durimin e ndajnė nė ndarje tė ndryshme. Shumė prej tyre e kanė ndarė nė kėtė mėnyrė:
1) durim nė kryerjen e urdhrave dhe tė veprave tė mira, nė mėnyrė qė t’i kryejė si duhet;
2) durim ndaj ndalesave dhe mėkateve, nė mėnyrė qė tė mos zhytet nė to;
3) durim ndal caktimit tė Allahut, nė mėnyrė qė tė mos zemėrohet.

Sipas dispozitave juridike islame durimi ndahet nė pesė lloje:
a) durim i detyrueshėm: nė kėtė lloj durimi bėjnė pjesė durimi pėr t’i ikur asaj qė ėshtė e ndaluar, tė kryhet ajo qė ėshtė e obligueshme dhe tė durohet ndaj pėrcaktimit;
b) durim i preferuar ėshtė durimi ndaj gjėrave tė papėlqyera, kryerja e asaj qė ėshtė e preferuar dhe durimi ndaj gabimit, qė tė mos i kthehet nė mėnyrė tė njėjtė;
c) durim i ndaluar ėshtė tė privuarit nga ushqimi dhe pijet deri nė vdekje, qė nė vėshtirėsi tė refuzohet ngrėnia e shtazės sė ngordhur, e gjakut apo e mishit tė derrit, nėse ekziston frika se pėr shkak tė refuzimit tė ngrėnies mund tė vdesė. Nė kėtė lloj durimi bėn pjesė gjithashtu edhe tė qasurit asaj ēka kanoset rreziku pėr jetė, siē ėshtė qasja kafshės sė tėrbuar, gjarprit, zjarrit apo armikut i cili do tė vrasė, pėr dallim nga dorėzimi nė betejė dhe luftė midis muslimanėve, ku kjo jo vetėm qė ėshtė e lejuar, por nė shumė raste madje e preferuar, pėr ēka bėjnė fjalė shumė burime islame;
d) durim i papėlqyer: nė kėtė lloj durimi bėjnė pjesė kryerja e gjėrave tė papėlqyera, refuzimi i moskryerjes sė asaj qė ėshtė e pėlqyer si dhe durimi nga ushqimi, pijet, veshmbathja, marrėdhėniet seksuale me bashkėshorten deri nė atė masė sa e dėmton shėndetin;
e) durim i lejuar ėshtė durimi ndaj gjėrave qė kryerja dhe moskryerja e tyre ėshtė e njėjtė.

   Nga tėrė kėto argumente mund tė konkludojmė se durimi ėshtė nga dhuntitė e mėdha qė Allahu mund t’i japė robit tė Tij, dhunti qė sjell lumturi, qetėsi, krenari dhe nder, miratim tė ndihmės dhe mbėshtetje nga ana e Allahut xh.sh. e mbi tė gjitha ky ėshtė fryti i jetės sė ardhme.


Fjala e Pejgamberit alejhi selam: “Rehatia vjen pas vuajtjeve”

   Duhet ta dijė ēdo besimtar se natyra e jetės sė kėsaj bote ėshtė me sprova dhe fatkeqėsi tė ndryshme; ato mund t’i paraqiten njeriut herė pas here deri nė atė nivel saqė pikėllimi dominon nė shpirtin e tij dhe me kėtė bie nė depresion. Tė gjitha kėto janė sprova nga Allahu xh.sh. dhe nėse besimtari i tejkalon kėto sprova duke kėrkuar shpėrblim tek Allahu xh.sh. dhe duke ditur se janė caktim nga ana e Allahut tė Lartėsuar, atėherė vjen ndihma e Allahut xh.sh.. Jemi tė paralajmėruar nga Allahu xh.sh. se sprovat do ta godasin besimtarin, me qėllim qė tė verifikohet cilėsia e imanit tė besimtarit, a ėshtė i sinqertė me Allahun xh.sh. apo jo, siē thotė Allahu nė Kuran: “A menduan njerėzit tė thonė: “Ne kemi besuar, e tė mos vihen nė sprovė?” Ne i sprovuam ata qė ishin para tyre, ashtu qė Allahu gjithqysh do t’i dallojė ata qė e thanė tė vėrtetėn, do t’i dallojė dhe gėnjeshtarėt.” (El Ankebut, 2-3)
   Kėto sprova u kanė ndodhur edhe tė Dėrguarve tė kaluar, edhe besimtarėve tė mirė. I kanė ndodhur edhe Pejgamberit tė fundit alejhi selam, gjithashtu dhe shokėve tė tij besnikė, por asnjėherė ata nuk e humbėn shpresėn prej ndihmės sė Allahut xh.sh., prandaj edhe Allahu i Lartėsuar u doli nė ndihmė nė momentet mė tė vėshtira dhe kritike.


Fjala e Pejgamberit alejhi selam: “Pas vėshtirėsive vjen lehtėsimi”

   Kjo ėshtė porosia e fundit qė ia dha Pejgamberi alejhi selam djalit tė xhaxhait tė tij, Ibėn Abasit, gjatė kėtij udhėtimi. Edhe pse e fundit nė radhitje, por jo dhe nė pėrmbajtje, kėto janė fjalėt mė shpresėdhėnėse pėr besimtarin, tė cilat e motivojnė qė ta vazhdojė kėtė rrugė, se ēdo tatėpjetė ka dhe lėshimin. Tė gjitha kėto porosi janė tė ndėrlidhura me durimin, ai qė ėshtė i durueshėm vėrtet fiton, pra ai qė i tejkalon vėshtirėsitė, fiton sepse vijnė lehtėsimet dhe korr fitoren. Kėshtu ka deklaruar Allahu xh.sh.: “Pas vėshtirėsisė Allahu sjell lehtėsim.” (Etalak, 7)
   Vėshtirėsitė kėrkojnė lehtėsim, ky ėshtė simboli nė fushėn e sprovave. Jo vetėm kaq, por dhe mbas njė vėshtirėsie vijnė dy lehtėsime. Thotė Allahu xh.sh.: “E, pa dyshim se pas vėshtirėsisė ėshtė lehtėsimi. Vėrtet,pas vėshtirėsisė vjen lehtėsimi.” (El Inshirah, 5-6)
   Ndėrsa Pejgamberi alejhi selam i pėrgėzonte shokėt e tij duke u thėnė: “Njė e vėshtirė nuk i mund dy lehtėsime, njė vėshtirėsi nuk i mund dy lehtėsime.” Ndėrsa Ibėn Mesudi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thoshte: “Pasha Atė qė shpirti im ėshtė nė dorėn e Tij, sikur vėshtirėsia tė jetė nė zgavėr, do ta zbulonte atė lehtėsimi derisa tė depėrtojė tek ajo dhe nuk i mund njė vėshtirėsi dy lehtėsime.”
  

Fund
Sadat Rrustemi
11.4.2008