"Ka prej tyre qė e ofendojnė Pejgamberin e thonė: "Ai ėshtė bėrė vesh (beson ēka dėgjon)". Thuaj: "Ai ėshtė vesh i sė mirės suaj (dėgjon tė mirėn dhe vepron e jo tė keqen), ai beson All-llahun (ēka i thotė), u zė besė besimtarėve dhe ėshtė mėshirues pėr ata qė besuan nga mesi juaj, e ata qė nuk e lėnė tė qetė tė Dėrguarin e All-llahut, ata kanė dėnim tė dhimbshėm.
Ata u betohen (muslimanėve) nė All-llahun pėr t'ju bėrė ju tė kėnaqur (se s'kanė qėllime tė kėqija), e mė e drejtė ėshtė qė ata tė bėjnė tė kėnaqur All-llahun dhe tė Dėrguarin e Tij (me adhurim dhe vepra tė sinqerta), nėse vėrtet janė besimtarė.
A nuk e ditėn ata se kush kundėrshton All-llahun dhe tė Dėrguarin e Tij, atij i ėshtė caktuar zjarri i xhehenemit, ku do tė jenė pėrjetė, e ky ėshtė ai poshtėrimi madh.
Hipokritėt kanė dro se do tė zbritet ndonjė kaptinė qė do tė nxjerrė nė shesh atė qė kanė nė zemrat e tyre. Thuaj: "Ani, talluni!" All-llahu do ta zbulojė atė qė i frikėsoheni.
E nėse i pyet ti ata (pėrse tallen), do tė thonė: "Ne vetėm jemi mahnitur e dėfryer". Thuaj: "A me All-llahun, librin dhe tė Dėrguarin e Tij talleni?"
Mos kėrkoni fare ndjesė, ju pasi (shpallėt se) besuat, keni mohuar. Nėse njė grupi nga ju i falim, grupin tjetėr e dėnojmė, ngase ishin kriminelė.” (Teube, 61-67)

Morali i keq ndaj tė Dėrguarit tė Allahut nga ana e munafikėve fillon tė paraqitet nė njė pamje tė re, ndryshe nga vėrejtjet qė i bėnin mė herėt pėr ndarjen e zekatit. Ata shihnin tek i Dėrguari i Allahut njė moral tė lartė nė dėgjimin e njerėzve dhe nė pranimin e tyre dhe ai vepronte me ta nė bazė tė pamjes sė jashtme, e zgjeronte gjoksin e tij para tyre, mirėpo munafikėt kėtė moral tė lartė tė Pejgamberit e quajtėn jo me emrin e vėrtetė dhe e cilėsuan jo nė realitetin e tij. Por kėshtu ėshtė gjendja e munafikėve dhe e jobesimtarėve, tė cilėt gjithmonė mundohen tė ndryshojnė realitetin dhe tė ndryshojnė emrat e sjelljeve tė mira. Ata thoshin pėr tė Dėrguarin e Allahut se ai ėshtė vesh, d.m.th. dėgjon ēdo fjalė, dėgjon rrenat, dėgjon mashtrimet e kėshtu me radhė. Thoshin se ai nuk dinte tė dallonte mes mashtrimit, se ēdo njeri qė i betohet, ai i beson. Kėto fjalė ia thoshin njėri-tjetrit duke u ruajtur dhe duke u frikėsuar se mos i Dėrguari i Allahut zbulon nifakun e tyre. E thoshin kėtė duke e ofenduar tė Dėrguarin e Allahut pėr besimin qė kishte ndaj besimtarėve, tė cilėt i tregonin pėr lajmet e munafikėve, pėr fjalėt dhe veprat e tyre kundėr tė Dėrguarit tė Allahut.
Ky ajet: “Ka prej tyre qė e ofendojnė Pejgamberin e thonė: "Ai ėshtė bėrė vesh (beson ēka dėgjon)", ka zbritur lidhur me Atib b.Kushejrin, i cili tha: “Muhamedi ėshtė bėrė vesh, po pranon ēdo fjalė dhe ēdo gjė qė i thuhet.” Por thuhet se ky ajet ka zbritur nė lidhje me Nebtel b. Harithin.
Allahu cek fjalėn e tyre, qė pastaj t’i kundėrvihet asaj fjale. Munafikėt thoshin se Muhamedi alejhi selam dėgjonte ēdo fjalė, por ai ėshtė vesh i sė mirės suaj dhe pėr tė mirėn e njerėzve, sepse veshi i tij dėgjon shpalljen prej Allahut dhe ua kumton njerėzve. Veshi i tij dėgjon me moral, nė mėnyrė qė mos t’i poshtėrojė njerėzit para tij. I Dėrguari i Allahut beson nė Allahun dhe gjithashtu u beson edhe besimtarėve tė sinqertė dhe ėshtė mėshirė pėr besimtarėt, ndėrsa ata tė cilėt e ofendojnė tė Dėrguarin e Allahut dhe nuk e lėnė tė qetė do tė kenė njė dėnim tė dhembshėm. Nėse nėnēmohet njė besimtar, Allahu do tė hakmerret kundėr ofenduesit e mos tė flasim pėr tė Dėrguarin e Tij.
Pastaj, Allahu nė ajetin tjetėr vazhdon tė tregojė pėr gėnjeshtrat e munafikėve, se si ata betohen nė Allahun jo nga sinqeriteti i tyre nė tė, por vetėm e vetėm qė t’i kėnaqin besimtarėt. Thotė Allahu: “Ata u betohen (muslimanėve) nė All-llahun pėr t'ju bėrė ju tė kėnaqur (se s'kanė qėllime tė kėqija), e mė e drejtė ėshtė qė ata tė bėjnė tė kėnaqur All-llahun dhe tė Dėrguarin e Tij (me adhurim dhe vepra tė sinqerta), nėse vėrtet janė besimtarė.”
Transmetohet se disa prej munafikėve ishim tubuar nė njė vend e me ta ishin Xhulas b. Suvejdi dhe Vedia b. Thabiti. Nė mesin e tyre ishte edhe njė djalosh prej ensarėve, i cili quhej Amir b. Kajs. Ata e nėnēmuan kėtė djalosh dhe folėn para tij e thanė: “Nėse ajo qė po thotė Muhamedi ėshtė e vėrtetė, ne jemi mė tė kėqij se gomari.” Djaloshi u hidhėrua dhe tha: “Pasha Allahun, ajo qė thotė Muhamedi ėshtė e vėrtetė, ndėrsa ju jeni mė tė kėqij se gomari.” Djaloshi pastaj e njoftoi tė Dėrguarin e Allahut pėr fjalėt e tyre. Ata u betuan se Amiri ishte rrenacak dhe djaloshi tha: “Kėta janė rrenacakė.” U betua pėr kėtė dhe pastaj tha: “O Zot, mos na ndaj ne gjersa tė dallohet e vėrteta e tė sinqertit nga rrena e gėnjeshtarit”, pastaj Allahu zbriti kėtė ajet: “Ata u betohen (muslimanėve) nė All-llahun pėr t'ju bėrė ju tė kėnaqur (se s'kanė qėllime tė kėqija), e mė e drejtė ėshtė qė ata tė bėjnė tė kėnaqur All-llahun dhe tė Dėrguarin e Tij (me adhurim dhe vepra tė sinqerta), nėse vėrtet janė besimtarė.”
Ishte mė mirė pėr munafikėt qė tė kėnaqnin Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij dhe tė mos i frikėsoheshin askujt pėrveē Allahut dhe tė respektonin tė Dėrguarin e Tij. Mirėpo ata betoheshin rrejshėm nga frika, qė tė mos zbuloheshin. Ata i shpallėn luftė Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij. Ai qė kundėrshton Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij e pret njė dėnim i madh dhe i dhembshėm.
"A nuk e ditėn ata se kush kundėrshton All-llahun dhe tė Dėrguarin e Tij, atij i ėshtė caktuar zjarri i xhehenemit, ku do tė jenė pėrjetė, e ky ėshtė ai poshtėrimi madh.
Hipokritėt kanė dro se do tė zbritet ndonjė kaptinė qė do tė nxjerrė nė shesh atė qė kanė nė zemrat e tyre. Thuaj: "Ani, talluni!" All-llahu do ta zbulojė atė qė i frikėsoheni.
E nėse i pyet ti ata (pėrse tallen), do tė thonė: "Ne vetėm jemi mahnitur e dėfryer". Thuaj: "A me All-llahun, librin dhe tė Dėrguarin e Tij talleni?"
Mos kėrkoni fare ndjesė, ju pasi (shpallėt se) besuat, keni mohuar. Nėse njė grupi nga ju i falim, grupin tjetėr e dėnojmė, ngase ishin kriminelė.”
Ka thėnė Sudeji: “Disa prej munafikėve kanė thėnė: “Mė mirė pėr ne tė mbytemi njėqind herė sesa tė zbresė diēka nga Kurani qė tė zbulojė intrigat dhe tė na poshtėrojė.” Atėherė zbriti ky ajet: “Hipokritėt kanė dro se do tė zbritet ndonjė kaptinė qė do tė nxjerrė nė shesh atė qė kanė nė zemrat e tyre. Thuaj: "Ani, talluni!" All-llahu do ta zbulojė atė qė i frikėsoheni.”
Sa i pėrket pjesės sė fundit tė kėtij ajeti, "All-llahu do ta zbulojė atė qė i frikėsoheni”, Abdullah b. Abasi ka thėnė: “Allahu i zbriti emrat e munafikėve dhe kanė qenė 70 burra, pastaj ėshtė anuluar pėr shkak tė butėsisė dhe mėshirės ndaj fėmijėve tė tyre, tė cilėt ishin muslimanė. Me kėtė Allahu pėrmbushi premtimin e Tij kur tha: “Allahu do ta zbulojė atė qė i frikėsoheni.”
Ėshtė thėnė se zbulimi i tyre nuk ėshtė pėr qėllim se Allahu ka cekur nė Kuran me emra, por ėshtė pėr qėllim se Allahu ia bėri tė ditur tė Dėrguarit tė Tij pėr gjendjet e tyre dhe emrat e tyre e jo qė ėshtė zbritur nė Kuran. Allahu thotė nė suren Muhamed: “Po me siguri do t'i njohėsh pėrmes mėnyrės sė fjalės sė tyre, e All-llahu i di veprat tuaja.” (Muhamed, 30)
Pastaj Allahu thotė: “E nėse i pyet ti ata (pėrse tallen), do tė thonė: "Ne vetėm jemi mahnitur e dėfryer". Thuaj: "A me All-llahun, librin dhe tė Dėrguarin e Tij talleni?"
Ky ajet ka zbritur nė betejėn e Tebukut. Pėr shkakun e zbritjes sė kėtij ajeti ka disa transmetime. Ka thėnė Ebu Masher el-Medenij nga Muhamed b. Ka’b El-Kardhij dhe tė tjerėt: “Ka thėnė njė njeri prej munafikėve: “Nuk po i shoh lexuesit tanė tė Kuranit qė janė me ne pėrveēse ata janė qė dėshirojnė vetėm barkun e vet, gėnjeshtarė me gjuhė dhe frikacakė nė takimin me armikun.” Pėr kėtė u njoftua i Dėrguari i Allahut. Munafiku i cili e tha kėtė pastaj erdhi tek i Dėrguari i Allahut, kur i Dėrguari i Allahut ishte hipur mbi deve. Ai i thoshte: “O i Dėrguari i Allahut, ne vetėm jemi tallur dhe kemi bėrė shaka.” I Dėrguari i Allahut i drejtohej me kėto fjalė: “A me Allahun, me ajetet e Tij dhe me tė Dėrguarin e Tij po talleni?” Deri te fjala e Allahut “ngase ishin kriminelė”. Kėmbėt e tij digjeshin nėpėr gurėt e nxehtė nga dielli, ndėrsa i Dėrguari i Allahut as kokėn nuk e kthente qė ta shikonte.
Gjithashtu, Ibėn Mundhiri dhe Ibėn Ebi Hatim dhe Ebu Shejh nga Katade ka thėnė: “Kur i Dėrguari i Allahut ishte duke shkuar nė betejėn e Tebukut prej njerėzve qė ishin me tė ishin edhe disa nga munafikėt dhe thanė: “A po mendon ky njeri qė tė hapė kalatė dhe fortifikatat e Shamit? Larg nga kjo, larg!” (kishin pėr qėllim talljen)
Allahu e lajmėroi tė Dėrguarin e Tij pėr kėtė, atėherė i Dėrguari i Allahut tha: “Mė ndaloni atė grup njerėzish.” Shkoi i Dėrguari i Allahut tek ata dhe u tha: “Keni thėnė kėshtu e kėshtu.” I thanė: “O i Dėrguari i Allahut, ne vetėm kemi bėrė shaka me kėtė.” Atėherė Allahu zbriti kėtė ajet: “E nėse i pyet ti ata (pėrse tallen), do tė thonė: "Ne vetėm jemi mahnitur e dėfryer". Thuaj: "A me All-llahun, librin dhe tė Dėrguarin e Tij talleni?"
Ka thėnė Kadi Ebu Bekr b. El Arabij: “Ajo qė kanė thėnė munafikėt nuk ka mundėsi tė jetė ndryshe, pėrveē nė dy forma. Ose e kanė thėnė me qėllim dhe e kanė pasur seriozisht, ose e kanė thėnė me tallje.”
Sido qė ta kenė thėnė, prapė ėshtė kufėr, pabesim, sepse tė tallesh me fjalė tė kufrit ėshtė kufėr dhe nė lidhje me kėtė nuk ka asnjė mospajtim mes dijetarėve.
 

Pėrgatiti: Shaban Murati
24.8.2007