Ajeti i njėzetė e dy: “Ata (poseduesit e Teuratit dhe bashkėkohėsit e profetit alejhi selam) do tė thonė: ‘Ishin tre, i katėrti i tyre ishte qeni i tyre’ Dhe thonė: ‘Ishin pesė e qeni i tyre ishte i gjashti i tyre.” Ata ranė nė kontradiktė pėrsa i pėrket numrit tė banorėve tė kehfit. Thuhet se njė grup tė krishterėsh erdhėn tek profeti (alejhi selam) e ra fjala pėr banorėt e kehfit. Jakubijėt thanė se ata ishin tre e i katėrti ishte qeni, ndėrsa nesturėt thanė se ata ishin pesė e qeni ishte i gjashti. Ndėrsa muslimanėt thanė se ata ishin shtatė e i teti ishte qeni i tyre. Po ashtu thuhet se ata ishin lajme tė ēifutėve pėr pyetjet qė u bėnė atyre politeistėt. Meuridiju ka pėrmendur se Ibn Xhurejxh dhe Ibn Is’haku kanė thėnė se ata kanė qenė tetė. Kanė thėnė se i teti i tyre ishte pronari i qenit. “Thuaj! Zoti im e di mė sė miri numrin e tyre, e pėrveē njė pakice nuk di kush tjetėr pėr ta. Urdhėroi Allahu profetin alejhi selam qė ēėshtja e numrit tė tyre t’i kthehet Atij. Pastaj thotė se ka prej njerėzve qė e dinė kėtė gjė, por ata janė pak. Ibn Abasi thotė se ai ėshtė prej kėtyre tė paktėve qė e dinė njė gjė tė tillė. Ai thotė se ata ishin shtatė  e i teti ishte qeni i tyre, pastaj i pėrmendi tė tėrė me emrat e tyre. “E ti mos polemizo pėr numrin e tyre vetėm ashtu nė tėrėsi dhe pėr ta mos pyet askėnd.” Pra Allahu i thotė profetit alejhi selam qė tė mos polemizojė me dikė pėr ēėshtjen e banorėve tė kehfit, pėrveē me atė gjė qė tė shpallet. Kėtu ka argument se Allahu numrin e tyre, nuk ia ka qartėsuar askujt. Po ashtu transmetohet se profeti alejhi selam i pyeti tė krishterėt e Nexhranit pėr ta e u ndalua pėr diēka tė tillė. Kjo gjė ėshtė njė argument pėr ndalimin e pyetjes sė poseduesve tė librave tė mėparshėm pėr gjėra fetare.

Ajeti i njėzetė e tre: “Dhe mos thuaj kurrsesi pėr ndonjė ēėshtje: ‘Unė do ta bėj kėtė nesėr’.” Kėtu ka dy ēėshtje:

1. Dijetaret kanė thėnė se Allahu me kėtė ajet qorton profetin alejhi selam pėr atė qė kur u pyet pėr tre gjėrat tha se nesėr do t’u jepte pėrgjigje pa thėnė inshallah (nėse do Allahu). Prandaj atij nuk i erdhi shpallja pėr pesėmbėdhjetė ditė, derisa u zu tepėr ngushtė e pastaj i zbriti atij kjo sure. E me kėtė ajet urdhėrohet qė pėr asnjė ēėshtje tė mos thotė qė nesėr do tė bėj kėshtu e ashtu, vetėm nėse kėtė e lidh me dėshirėn e Allahut, sepse nėse thotė se nesėr do ta bėj dhe nuk e bėn, del gėnjeshtar.

2. Njerėzit kane folur pėr sa i pėrket fjalės ‘po deshi Allahu’, kur betohesh. Porse ky ajet nuk ėshtė pėr betimin. Kjo do tė thotė nėse do Allahu. Kėtu ka njė ēėshtje. Allahu thotė: “E kur tė harrosh pėrmende Zotin tėnd.” E kjo ēėshtje ėshtė pėrmendja pas harresės. Kane pasur divergjenca pėr sa i pėrket pėrmendjes qė ėshtė detyrė. Thuhet se ėshtė fjala e Allahut                                           : “Thuaj! Shpresohet se Zoti im do tė mė japė udhėzim edhe mė tė afėrt prej kėtij.” Muhamed el Kufij ka thėnė se dhikri ėshtė me fjalėt qė ėshtė urdhėruar t’i thotė ēdokush qė nuk thotė nėse do Allahu. E kjo ėshtė shlyerje nėse harron tė thuash nėse do Allahu. Ndėrsa shumica thotė se ėshtė duaja pėr tė cilėn ėshtė urdhėruar. Allahu kėshtu i ėshtė drejtuar tė gjithė umetit, sepse njė diēka e tillė vėrehet shpesh.

Ajeti i njėzetė e pestė: “Ata qėndruan nė shpellėn e tyre treqind e nėnte vjet.” Ky ėshtė njoftimi i Allahut pėr kohėn e qėndrimit tė tyre nė shpellė. Taberiu ka thėnė: “Ranė nė divergjenca bėni israilėt pėr sa i pėrket periudhės sė ndenjes sė tyre nė shpellė. Disa prej tyre thanė se ata ndenjėn treqind e nėnte vjet. Allahu e njoftoi profetin alejhi selam se ata gjatė kėsaj kohe ishin nė gjumė. E pėr sa i pėrket kohės tjetėr pas kėsaj ėshtė e paditur pėr njerėzit. Allahu urdhėron nė ajetin e njėzetė e gjashtė qė kjo ēėshtje tė kthehet tek Ai. I urdhėron ata Allahu qė tė shtojnė edhe nėntė, e kuptohet qė ėshtė fjala pėr nėnte vite. Kjo gjė ndodhi pas Isait alejhi selam, ndėrkohė qė kishin mbetur edhe pak dishepuj tė tij. Kanė diskutuar pėr kuptimin e ndenjes sė tyre  dhe kanė thėnė se ata ndenjėn 300 vjet diellor.

Ajeti i njėzetė e gjashtė: “Thuaj! Allahu e di mė sė miri se sa kanė ndenjur.” Thuaj se Allahu e di mė sė miri se sa jetuan ata. D.m.th. prej vdekjes sė tyre derisa zbriti Kurani. Allahu thotė se njė gjė tė tillė nuk e di tjetėr kush pėrveē Tij. “Atij i takon fshehtėsia e qiejve dhe e tokės. Ēfarė ėshtė tė parėt e Tij dhe ēfarė ėshtė tė dėgjuarit e Tij?!” Katadja ka thėnė se asnjė nuk ka as shikim, as dėgjim mė tė mire se sa Allahu. “Pėrveē Tij pėr ta (pėr banoret e kehfit) nuk ka ndihmėtarė (qė tė kujdeset pėr ta.)” Fjala mund tė jetė edhe pėr politeistėt e kohės sė profetit alejhi selam. Kjo me kuptimin qė s’ka pėr ata qė kundėrshtojnė periudhėn e ndenjes sė tyre ndonjė pėrkrahės tjeter, pėrveē Allahut, e qė tė marrė pėrsipėr ēėshtjen e tyre  e si ata mund tė jenė mė tė ditur se Ai?! “Nė vendimin e Tij nuk mund t’i pėrzihet askush.” Kėtu ka njė ceshtje: Ka pasur mendime tė ndryshme pėrsa u pėrket banorėve tė shpellės, a vdiqėn e u kalben apo ato janė nė gjumė e trupat e tyre janė tė ruajtur? Transmetohet se Ibn Abasi kaloi njėherė me shokėt e tij kur ishte nė njė udhėtim dhe pranė shpellės. Shkuan tek shpella, gjeten njė kockė dhe thanė se ajo ishte kocka e banorėve tė kehfit. Ibn Abasi tha se ai popull kishte kohė qė ishte asgjėsuar. I dėgjoi njė prift fjalėt e tij dhe tha: “S’ma merrte mendja qė njė djale arab ta dijė kėtė.” Pastaj ata i treguan se ai ishte djali i xhaxhait tė profetit alejhi selam.

Ėshtė shkruar nė Teurat dhe nė Inxhil se Isai ėshtė rob i Allahut dhe i dėrguari i Tij. Ai do tė kryeje haxhin dhe umren e dishepuj tė tij Allahu do t’i bėjė banorėt e kehfit. Ata as nuk kanė bėre haxh e as nuk kanė vdekur, por do tė vdesin para Kiametit.

Pėrfitimet e ajeteve

1. Poseduesit e librave tė mėparshėm kanė pasur divergjenca pėr ngjarjet historike.

2. Qartėsim i numrit tė banorėve tė shpellės; ata ishin shtatė e i teti i tyre ishte qeni i tyre.

3. Prej edukatės sė robit me Allahun ėshtė qė tė mos thotė se nesėr do ta bėje kėtė pune, pa thėne nėse do Allahu.

4. Ai qė harron tė thotė kėtė fjalė, ėshtė mirė qė ta thotė kur tė kujtohet.

5. Pohim i periudhės sė qėndrimit tė djemve nė shpellė; ata qėndruan nė tė 309 vjet sipas kalendarit hėnor ose 300 vjet sipas atij diellor.

20.10.2006