Nė gjuhėn arabe a’raf do tė thotė vend i lartė. Thuhet se ai ėshtė njė malmidis xhenetit dhe xhehenemit.

E sakta ėshtė ajo qė kanė thėnė shumė prej dijetarėve se ai ėshtė njė murė i lartė, i cili do  tė vendoset nė Ditėn e Kijametit midis xhenetit dhe xhehenemit.

Pjesa e brendėshme e tij, e cila ėshtė kthyer nga besimtarėt, ėshtė mėshirė, ndėrsa pjesa e jashtme e tij, e cila ėshtė kthyer nga jobesimtarėt, ėshtė dėnim. Nė kėtė murė ėshtė njė derė dhe Allahu i Lartėsuar e di se pėr ēfarė ėshtė ajo. Nė disa transmetime (gjurmė) flitet pėr kėtė derė, por ato janė tė gjitha tė dobėta. Argumenti pėr ekzistencėn e kėsaj dere ėshtė fjala e Allahut tė Lartėsuar nė suren Hadid, 13: “...Atėherė vihet ndėrmjet tyre njė murė qė ka njė derė, e brendėsia e tij ėshtė mėshirė, e ana e jashtme e tij ėshtė dėnim.”

Pėrsa i pėrket banorėve tė Arafit, pėr ta ka thėnie tė shumta, ku mė e sakta, sipas shumicėssė dijetarėve, ėshtė se ata janė njė popull qė i kanė baraz tė mirat e tyre me tė kėqiat dhe nuk janė nė xhenet e as nė xhehenem, derisa Allahu tė gjykojė pėr to. Na ka treguar Allahu i Lartėsuar historinė e emrit tė tyre nė suretu Araf.  Allahu i Madhėruar thotė: “E mes atyre (d.m.th.: mes banorėve tė xhenetit dhe xhehenemit) gjendet njė murė, i cili ėshtė araf dhe mbi kėtė murė (Araf) ka burra qė i njohin ata (banorėt e xhenetit dhe xhehnemit) nga shenjat e tyre (fytyrat e banorėve tė xhenetit janė tė bardha ndėrsa fytyrat e banorėve tė banorėve tė xhehenemit janė tė zeza).” Siē ka thėnė Allahu nė suren Ali Imran: “Ditėn kur do tė zbardhen dhe nxihen fytyrat.” Ndėrsa fjala e Allahut tė Madhėruar nė suren Araf: “...Ata i thėrrasin banorėt e xhenetit: ‘Paqja qoftė mbi ju.’ Ata nuk kanė hyrė nė tė, por shpresojnė.” Banorėt e Arafit nuk hyrė nė xhenet, por shpresojnė tė hynė nė tė. Fjala e Allahut tė Madhėruar: “E kur u shkon shikimi i tyre nga ata tė xhehenemit, thonė: ‘Zoti ynė mos na bėj neve me mizorėt.” Allahu i Madhėruar na ka sqaruar se ata nuk duan as edhe tė shikojnė tek banorėt e zjarrit dhe pėr kėtė ka thėnė: “E kur u shkon shikimi i tyre...” d.m.th.: pa dėshirėn e tyre nga frika e tyre e madhe. Fjala e Allahut tė Madhėruar: “Ata tė Arafit i thėrrasin disa burra qė i  njohin nga shenja e tyre (nga mohuesit) dhe u thonė: “Nuk ju vleu grumbullimi juaj dhe ajo qė bėnit kryelartėsi (d.m.th.: ajo qė punuat dhe bėtė nė dynja nuk ju largoi nga dėnimi i Allahut nė ahiret.”

Fjala e Allahut tė Madhėruar: “E ata pėr tė cilėt betoheshin se nuk ka pėr t’i pėrfshirė Allahu me mėshirė. Vazhdoni nė xhenet, as nuk ka frikė pėr ju, as nuk keni pėr t’u brengosur.”

Dijetarėt janė nė mospajtim nė komentin e kėtij ajeti. Po pėrmendim prej tyre dy mendimet mė tė sakta:

1.  Banorėt e Arafit kur i thonė mohuesve: “... Nuk ju vleu ajo qė grumbulluat” Mosbesimtarėt betohen se Allahu nuk do t’i fusė banorėt e Arafit nė xhenet me argumentin se ata vazhdojnė tė jenė nė Araf dhe nė kėtė moment engjėjt, tė urdhėruar nga Allahu, do t’u thonė banorėve tė zjarrit: “E kėta janė ata qė betoheshit se nuk ka pėr t’i pėrfshirė mėshira e Allahut? Hyni nė xhenet.” d.m.th.: banorėt e Arafit .

2.  Banorėt e Arafit do t’i thonė banorėve tė zjarrit pėr disa besimtarė fukarenj me tė cilėt ata talleshin nė dynja e u thoshin atyre: “Uallahi,  nuk do tė hyni nė xhenet” I thonė banorėt e Arafit banorėve tė zjarrit: “Ne i pamė qė Allahu i urdhėroi ata pėr tė hyrė nė xhenet, pėr ju nuk ka frikė, as nuk keni pėr t’u brengosur” d.m.th.: do tė jenė tė futur nė xhenet, sipas kėtij ajeti besimtarėt fukarenj. Ndėrsa pėr banorėt e Arafit, Allahu e di mė sė miri pėr ta dhe pėr kėtė nuk janė tė prerė disa dijetarė se banorėt e Arafit do tė hyjnė nė xhenet.

Mirėpo, fjala e Allahut tė Madhėruar: “...por ata shpresojnė” tregon se ata do tė hyjnė nė xhenet. Hasen el Basri ka thėnė: “Nuk i vendosi Allahu ata nė Araf, tė cilėt i shikojnė tė dy grupet, vetėm se Ai dėshiroi qė t’i nderojė.”

Pėrktheu: Erion Sula