Mėkatet e lėndojnė
zemrėn, e errėsojnė shpirtin, e
dobėsojnė trupin, dėrgojnė nė humbje, udhėzojnė nė
zjarr. Nėse tė gėzon momentalisht tė dėmton mė vonė,
prandaj po qė se mėkatari do ti dinte dėmet e mėkateve,
do tė largohej prej tyre, do tė pėrmirėsohej dhe do tė
pėrqendrohej nė vepra tė mira, mirėpo syri i mėkatit
ėshtė i verbėr.
Disa nga mėkatet e
mėdha
T'i bėsh shirk (t'i bėsh shok) Allahut, tė bėsh zina
(kurvėri), tė vjedhėsh, tė marrėsh mallin e tjetėrkujt
me dhunė, domethėnė tė rrėmbesh, tė grabitėsh, tė
dėshmosh gėnjeshtra, tė marrėsh e tė japėsh kamatė, t'i
kundėrvihesh nėnės e babait, t'i kundėrshtosh ata, tė
braktisėsh vizitat te farefisi e tė afėrmit, tė mos e
pėrdorėsh drejt peshoren, tė marrėsh ryshfet (tė
korruptohesh), ta djegėsh kafshėn tė gjallė nė zjarr, tė
harrosh leximin e Kuranit pasi ta kesh mėsuar, ta
humbėsh shpresėn nga mėshira e Allahut, t'i tradhtosh
njerėzit, qofshin myslimanė a qafirė, tė hash mishin e
derrit, tė bartėsh fjalė nė mes muslimanėve, tė
tradhtosh atė qė tė ėshtė besuar, tė pėrgojosh
muslimanin, tė gėnjesh, tė jesh shumė dorėshtrėnguar e
koprrac, tė mos frikėsohesh nga dėnimi i Zotit, t'i
besosh fallit tė fallxhinjve, tė besosh se tregojnė tė
panjohurėn, tė largohesh nga feja jote, tė bėhesh
tradhtar, t'i shmangesh diturisė, tė insistosh qė tė
bėsh vazhdimisht gjynahe tė vogla, t'i afrohesh gruas
kur ėshtė me menstruacione dhe lehonė, tė bėsh
vetėvrasje... etj., etj.
Vallė ēka i shkatėrroi popujt e mėparshėm dhe i rrėnoi
civilizimet e tyre madhėshtore? A nuk ishin mėkatet?
Pėr shkak tė mėkateve
U larguan prindėrit tanė nga xheneti, nga shtėpia e
kėnaqėsisė, lumturisė e gėzimit nė shtėpinė e dhimbjeve,
mėrzive dhe fatkeqėsive.
U largua Iblisi nga mbretėria e qiellit, u pėrzu dhe u
mallkua dhe u bė udhėheqės i secilit njeri tė keq,
mohues e tė prishur?
U fundosėn tėrė njerėzit nė kohėn e Nuhut alejhi selam,
gjersa uji u lartėsua mbi kodra.
U lėshua era kundėr popullit tė Adit, saqė u shtrinė pėr
tokė tė vdekur dhe iu shkatėrrua ēdo gjė, shtėpi, tokė e
kafshė.
U fundos Faraoni dhe populli i tij nė det e shpirtrat e
tyre shkuan nė xhehenem, kėshtu qė trupat u fundosėn nė
det, kurse shpirtrat nė zjarr.
A nuk ėshtė shkak i gjithė kėsaj mėkati? A nuk ėshtė
shkak i kėsaj dhėnia pas epsheve, hulumtimi i kėnaqėsisė
sė ndaluar?
Masat mbrojtėse kundėr
mėkateve
Para se tė bėsh mėkat, kujtohu se Allahu tė sheh dhe e
di tė fshehtėn dhe atė qė e publikon.
A nuk e di ti (o dėgjues) se Allahu di ēka ka nė
qiej dhe ēka nė tokė?! Nuk bėhet bisedė e fshehtė mes
tre vetave e tė mos jetė Ai i katėrti; e as mes pesė
vetave e tė mos jetė Ai i gjashti, e as mes mė pak
vetave dhe as mes mė shumė vetave, e tė mos jetė Ai me
ta, kudo qė tė jenė. Pastaj, nė Ditėn e Kiametit i
njofton ata me atė qė kanė punuar. Allahu ka pėrshirė
ēdo send nė dijen e vet. (El-Muxhadele, 7)
Njė njeri kėrkoi prej njė beduineje qė tė kenė
marrėdhėnie tė paligjshme duke i thėnė: Asgjė sna
sheh, pėrveē yjeve. I tha kjo grua: Po ku ka shkuar Ai
qė i ka krijuar kėto yje?
Njė njeri hyri nė njė mal pėrplot me drunj dhe nė
vetvete tha: Nėse kėtu bėj mėkat, askush nuk mė sheh.
Atėherė dėgjoi njė zė, i cili thoshte: A nuk e di Ai
qė ka krijuar, kur dihet se Ai depėrton nė thellėsi tė
sekreteve, i njeh hollėsitė. (El-Mulk, 14)
Para se tė bėsh mėkat, kujtohu se melekėt ti
regjistrojnė tė gjitha veprat dhe fjalėt, i regjistrojnė
nė fletoren tėnde, nuk lėnė pa regjistruar asgjė. Allahu
Fuqiplotė thotė: Qė ai nuk hedh ndonjė fjalė e tė
mos jetė pranė tij pėrcjellėsi i gatshėm. (Kaf, 18)
Nė ditėn kur Allahu i ringjall ata tė gjithė, i njofton
me atė qė kanė punuar, pse Allahu ka mbajtur ato
shėnime, edhe pse ata i kanė harruar. Allahu ėshtė Ai qė
ēdo send e sheh dhe e pėrcjell. (El-Muxhadele, 6)
E kush punoi ndonjė tė mirė, qė peshon sa grimca, atė
do ta gjejė. Dhe kush punoi ndonjė tė keqe, qė peshon sa
grimca, atė do ta gjejė. (Ez-Zelzeleh, 7-8)
Para se tė bėsh mėkat, kujto:
Ditėn kur ēdo njeri e gjen pran vete atė qė veproi
mirė ose keq, e pėr atė tė keqe qė bėri, do tė dėshiroj
qė nė mes tij dhe nė mes asaj tė jetė njė distancė shumė
mė e madhe (e mos ta shohė). Allahu u jep tė frikėsohen
prej dėnimit qė vjen prej Tij, megjithėqė Allahu ėshtė i
mėshirshėm ndaj robėrve. (Ali-Imran, 30)
Para se tė bėsh mėkat, kujto fjalėt e kriminelėve:
Dhe vihet libri (i veprave), e i sheh mėkatarėt tė
frikėsuar nga shėnimet qė janė nė tė dh thonė: Tė
mjerėt ne, ē'ėshtė puna e kėtij libri qė nuk ka lėnė as
(mėkat) tė vogėl e as tė madh pa e pėrfshirė? dhe atė
qė vepruan e gjejnė tė gatshme - prezente, e Zoti yt nuk
i bėn padrejt askujt. (El-Kehf, 49)
Para se tė bėsh mėkat, kujto momentin e vdekjes dhe
tė
daljes sė shpirtit, pendimin pėr veprat e tua, mirėpo
atė ditė aspak nuk bėn dobi pendimi e arsyetimi.
Nėse bėjnė durim, zjarri ėshtė vend i tyre, e nėse
kėrkojnė tė kthehen nė atė qė e dėshirojnė (nė
kėnaqėsinė e Zotit), atė nuk do tė arrijnė. (Fussilet,
24)
Para se tė bėsh mėkat, kujto varrin dhe dėnimin e tij,
ngushtėsinė dhe errėsirėn e tij, krimbat dhe insektet e
ndryshme tė tij. Kujto varrin, i cili do tė jetė ose njė
kopsht i xhenetit ose njė gropė e xhehenemit. Pejgamberi
alejhi selam ka thėnė: Po mos ta linit varrimin, do
ti lutesha Allahut qė tju mundėsojė tė dėgjoni dėnimin
e varrit.
Para se tė bėsh mėkat, kujto dėshminė e gjymtyrėve tė
mėkatarėve kundėr tyre. Allahu i Lartėsuar thotė: E
ditėn kur armiqtė e Allahut tubohen pėr nė zjarr dhe ata
janė tė rrethuar. E derisa afrohen atij, kundėr tyre
dėshmojnė: tė dėgjuarit e tyre, tė parit e tyre dhe
lėkurat e tyre pėr ēdo gjė qė ata kanė punuar. Ata
lėkurave tė tyre u thonė: Pėrse dėshmuat kundėr nesh?
Ato thonė: Allahu qė ēdo sendi ia ka dhėnė tė folur na
dha edhe neve, e Ai ėshtė qė u krijoi juve herėn e parė
dhe vetėm te Ai do tė ktheheni. (Fussilet, 19-21)
Pejgamberi alejhi selam thotė: Ditėn e Kiametit do
tė sjellin njeriun qė ka jetuar mė sė miri nė dynja, i
cili e ka merituar xhehenemin. Do ta fusin nė xhehenem
njė herė, pastaj do ti thonė: Biri i Ademit, a ke parė
ndonjėherė tė mira, a ke pėrjetuar ndonjė tė mirė? Do
tė pėrgjigjet: Pasha Allahun, jo, Zoti im. Pastaj do
tė sjellin njeriun qė ka jetuar mė sė keqi, mirėpo e ka
merituar xhenetin. Do ta fusin njė herė nė xhenet dhe do
ti thonė: Biri i Ademit, a ke parė ndonjėherė tė
kėqija, ke pėrjetuar ndonjė tė keqe? Ai do tė
pėrgjigjet: Pasha Allahun, o Zot, asnjėherė nuk kam
parė tė kėqija.
Para se tė bėsh mėkat, kujto se mėkatet janė errėsirė
njėra mbi tjetrėn, kurse zemra sėmuret dhe dobėsohet nga
shkaku i mėkateve dhe gabimeve, ndodh qė edhe vdes
tėrėsisht. E, kur vdes zemra, shkatėrrimi ėshtė i
domosdoshėm, kurse humbja e patjetėrsueshme.
Pejgamberi alejhi selam thotė: Sprovat i paraqiten
zemrės sikur cerga, e cila ėshtė e bėrė nga fijet e
kashtės. Ajo zemėr e cila i thith sprovat, nė tė bėhet
njė pikė e zezė. E, nėse i mohon, nė kėtė zemėr bėhet
njė pikė e bardhė, derisa zemrat tė bėhen dy llojesh: e
bardhė sikurse sikur qielli i kulluar, kėtė zemėr nuk e
dėmtojnė sprovat gjersa ekzistojnė qiejt dhe toka. Zemra
e dytė ėshtė zemra e zezė dhe e pėrmbysur, nuk e njeh tė
mirėn as tė keqen, pėrveē asaj qė e ka thithur prej
epsheve.
Nė fund, para se tė bėsh mėkat, kujto se mėkatet
shkaktojnė mossuksesin, mosarritjen e diturisė, privimin
e riskut, ngushtėsinė e gjoksit, vėshtirėsinė e gjėrave,
dobėsinė e trupit, pakėsimin e jetės, vdekjen e
befasishme, ēoroditjen e mendjes, ikjen e turpit,
xhelozisė, sjelljes dhe moralit nga zemra. Mėkatet
largojnė dhuntitė, sjellin dėnimet, asgjėsojnė bereqetin
e jetės, tė riskut, tė diturisė, tė veprave, tė
ibadeteve, e eksponojnė robin para lloj-lloj dėnimesh nė
dynja dhe ahiret, e nxjerrin robin nga qarku i ihsanit
dhe pengojnė arritjen e shpėrblimit tė bamirėsve.
Prej dėnimeve mė tė mėdha ėshtė se shkaktojnė largim mes
robit dhe Zotit. E, nėse ndodh ky largim, atėherė
largohen shkaqet e ēdo tė mire dhe vijnė shkaqet e ēdo
tė keqe.
Dėmet e mėkateve
Mėkatet lėnė gjurmė tė kėqija dhe tė urryera edhe nė
zemėr edhe nė trup, edhe nė dynja edhe nė ahiret, tė
cilat vetėm Allahu i di. Prej tyre janė edhe kėto:
· Privojnė nga dituria, sepse dituria ėshtė dritė tė
cilėn Allahu e fut nė zemėr, kurse mėkati e fik kėtė
dritė.
· Privojnė nga risku, sepse Pejgamberi alejhi selam
thotė: Robi privohet nga risku me mėkatin qė bėn.
· Sjellin vetminė qė ndien mėkatari nė zemrėn e tij, me
tė cilėn nuk ndien asnjė kėnaqėsi.
· Errėsira i kaplon zemrėn. E ndien realisht ashtu siē e
ndien errėsirėn e natės.
· Privohet nga adhurimi.
· Mėkatet shkurtojnė jetėn dhe largojnė bereqetin.
· Mėkatet lindin tė njėjtat gjėra. Disa dijetarė tė
selefit kanė thėnė: Dėnimi i njė mėkati ėshtė mėkati qė
vijon, kurse shpėrblimi i njė tė mire ėshtė e mira
tjetėr qė pason.
· Vazhdon njeriu tė bėjė mėkate derisa i duken tė vogla
dhe pa vlerė. Kjo ėshtė shenjė e shkatėrrimit.
· Mėkati shkakton mposhtje, sepse e tėrė krenaria ėshtė
nė respektin ndaj Allahut.
· Mėkatet prishin edhe mendjen, sepse logjika ėshtė
dritė, kurse mėkatet e fikin atė dritė.
· Nėse i mblidhen njeriut mėkatet, i vuloset zemra e
bėhet nga tė pakujdesshmit. Kėtė e kanė thėnė disa
dijetarė tė selefit duke pasur pėr bazė ajetin Kuranor:
Jo, nuk ėshtė ashtu! Por tė kėqijat qė i punuan,
zemrat e tyre ua mbuluan. (El-Mutaffifin, 14)
· Dobėsohet vullneti i zemrės, atėherė forcohet vullneti
i mėkatit dhe njėkohėsisht vonohet dėshira pėr pendim,
derisa tė largohet tėrėsisht nga zemra e kėtij njeriu.
· Mėkatet e fusin njeriun nėn mallkimin e Pejgamberit
alejhi selam, sepse ai i ka mallkuar shumė mėkate, kurse
ai qė i bėn ato mėkate e meriton atė mallkim. I
gjithė umeti im ėshtė i falur, pėrveē atyre qė i
publikojnė mėkatet
Stimulim pėr pendim
"Padyshim qė Allahu nuk fal qė Atij t'i vihen shokė nė
adhurim, por Ai fal pėrveē kėsaj (ēdo gjė tjetėr) kujtdo
qė Ai dėshiron." (En-Nisa, 48)
"Thuaj: O robėrit e Mi qė keni tejkaluar caqet kundėr
vetvetes (duke kryer ligėsi e gjynahe)! Mos i humbni
shpresat nga Mėshira e Allahut, vėrtet qė Allahu i fal
tė gjitha gjynahet. Vėrtet qė Ai ėshtė gjithnjė Falėsi i
madh, Mėshirėploti." (Ez Zumer, 53)
O biri Ademit! Sikur tė mė vije Mua me gjynahe sa e
gjithė toka, pastaj tė mė takosh Mua dhe tė mos mė kesh
shoqėruar shok, atėherė do tė vij tek ti me po aq
falje.
Nuk ka pėr tė hyrė nė zjarr ai qė thotė La ilahe il-la
Allah.
Pendimi i domosdoshėm pėr mėkate tė mėdha
I nderuar lexues/e, duhet tė nxitosh tė pendohesh prej
gjynaheve tė vogla e tė mėdha. Shiko se ēthotė Allahu
Mėshirėplotė: Nė qoftė se ju i mėnjanoni gjynahet e
mėdha qė jeni ndaluar ti kryeni, Ne do tju shkarkojmė
nga gjynahet e lehta (e vogla) dhe do tju pranojmė nė
njė hyrje madhėshtore (nė xhenet). (En Nisa, 31)
"
Pėrveē atyre qė pendohen, besojnė dhe bėjnė vepra
tė mira. Atyre Allahu do t'ua shndėrrojė tė kėqijat e
tyre nė tė mira dhe Allahu ėshtė Falės i madh,
Mėshirėplotė." (El Furkan, 70)
Pejgamberi alejhi selam Frikėsoju Allahut kudo qė tė
jesh! Pasoje veprėn e keqe me njė tė mirė, qė ta fshijė
atė!
Nė fund njė hadith kudsij
Njė njeri bėri njė gjynah, pastaj tha: O Zoti im! Ma
fal gjynahun tim! Allahu i Lartėsuar thotė: Robi Im
bėri gjynah, por e mėsoi se ai ka njė Zot qė i fal
gjynahet dhe qė dėnon pėr shkak tė tyre. Pastaj kthehet
dhe bėn pėrsėri gjynah, pastaj thotė: O Zoti im! Ma fal
gjynahun tim! Allahu i Lartėsuar thotė: Robi im bėri
gjynah, por e mėsoi se ai ka njė Zot qė i fal gjynahet
dhe qė dėnon pėr shkak tė tyre. Pastaj kthehet dhe bėn
pėrsėri gjynah, pastaj thotė: O Zoti im! Ma fal
gjynahun tim! Allahu i Lartėsuar thotė: Robi im bėri
gjynah, por e mėsoi se ai ka njė Zot qė i fal gjynahet
dhe qė dėnon pėr shkak tė tyre. Puno ē'tė duash, sepse
Unė ta kam falur ty!
Imam Neveviu thotė: Sikur gjynahu tė pėrsėritej njėqind
herė, njė mijė herė apo mė shumė dhe pas ēdo gjynahu ai
pendohet, pendimi i tij pranohet dhe gjynahet e tij
fshihen. Edhe nėse ai pendohet njė herė pėr tė gjitha sė
bashku, pendimi i tij ėshtė i saktė." Kuptimi i fjalės
sė Allahut pėr atė qė e pėrsėriti gjynahun, nė hadithin
e mėsipėrm: "Puno ē'tė duash, sepse Unė ta kam falur
ty!" ėshtė: Meqė ti pas ēdo gjynahu pendohesh, Unė ta
kam falur ty!
O Allahu ynė, na mėshiro me Mėshirėn Tėnde, Ti je Falės
i madh!
Eroll Rexhepi
19.9.2008
|