Nė emėr tė Allahut, Mėshiruesit, Mėshirėplotit!

Rregull:
Frymėzimi (inspirimi), ėndrra e mirė dhe intuita (mendjemprehtėsia) janė realitet, me kusht qė tė pėrputhen me parimet sheriatike, por nuk janė burim i besimit e as i legjislacionit (nxjerrjes sė ligjeve).

Me fjalėn frymėzim kemi pėr qėllim inspirimin (ilhamin) dhe ai lloj inspirimi ėshtė kur njė personi i bie diēka (inspirohet me diēka) nė zemrėn e tij dhe flet pėr tė apo e rrėfen atė qė gjen nė zemrėn e tij. Kėshtu thotė Ibn Vehbi kur bėn komentimin e hadithit tė tė Dėrguarit alejhi selam, ku thuhet: “Kanė qenė nė popujt para jush frymėzues (inspirues) dhe nėse ka nė umetin tim diēka tė tillė, atėherė ai ėshtė Omer ibn Hatabi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė).” (Shėnon Buhariu nga Ebu Hurejra)
Thotė Ibni Salahu: “Ajo ėshtė ide apo mendim i vėrtetė nga e vėrteta.”
Sufistėt kanė argumentuar me kėtė hadith pėr njohurinė paraprake qė u mundėsohet disa robėrve nėpėrmjet inspirimit (ilhamit), por e kanė kushtėzuar me devotshmėrinė, duke u bazuar nė fjalėn e Allahut subhanehu ue teala: “O ju qė besuat, nėse keni frikė Allahun, Ai do tė vėrė udhėzim (nė zemrat tuaja) pėr ju, do t'ua mbulojė tė kėqijat, do t'ua falė mėkatet. Allahu ėshtė dhurues i madh.” (Enfal 29), qė do tė thotė tė dalloni tė vėrtetėn nga e pavėrteta, si dhe me fjalėn e Allahut subhanehu ue teala: “...e kush u pėrmbahet dispozitave tė Allahut, atij Ai i hap rrugė.” (Talak 2). Pėr ata tė cilėve u janė pėrzier disa ēėshtje nga dispozitat fetare thanė fjalėn e Allahut: “Keni frikė Allahun, se Allahu ju dhuron dituri (tė jashtėzakonshme), Allahu ėshtė i Gjithėdijshėm pėr ēdo send.” (Bekare, 282). Ata thanė se kėto dituri i arrijnė robėrit e Allahut nė rast se kanė zemra tė pastra dhe tė shėndosha.
Ata thanė gjithashtu se i Dėrguari salallahu alejhi ue selem na ka udhėzuar qė t’i referohemi zemrės dhe tė ndalemi te gjykimi i saj. Nė transmetimet e vėrteta tė tė Dėrguarit salallahu alejhi ue selam gjendet se i Dėrguari alejhi selam i ka thėnė Vasita ibn Mabedit, Allahu qoftė i kėnaqur me tė: “Pyete zemrėn (konsultohu me zemrėn tėnde) tėnde, edhe nėse tė japin pėrgjigje njerėzimi (tė sugjerojnė ndonjė propozim).” (Shėnon Imam Ahmedi)
Dijetarėt tanė, Allahu i mėshiroftė, thonė pėr frymėzimin se ai ėshtė realitet, por duke mos pranuar qė tė gjykojė ēdo zemėr, pasi zemrat janė shumė llojesh; ndoshta dikush ka zemėr tė sėmurė dhe ai nuk pranon asgjė nga realiteti, apo dikush ka zemėr tė lehtė dhe ndikohet shumė shpejt, kėshtu qė nuk merret parasysh qėndrimi i kėtyre zemrave, por ajo qė e meriton ėshtė zemra e dijetarit, i cili ka njohuri tė bollshme rreth gjėrave dhe ėshtė preciz nė njohjen e gjendjes qė mbretėron.
Shumica e dijetarėve e pranojnė kėtė nė ato gjėra qė janė mubah (tė lejuara), por assesi nuk lejohet tė pėrdoret nė gjėrat e ndaluara apo nė ato tė urdhėruara.
Imam el Kafali thotė: “Sikur tė bazoheshin shkencat nėpėrmjet frymėzimit (ilhamit), atėherė nuk do tė mbeste peshė nė kėrkimin e argumenteve dhe nė specializimin nė to. Pastaj, prej nga ta dimė nėse ajo qė ka gjetur ai person nė zemrėn e tij ėshtė e vėrtetė dhe nga tė sigurohemi se ai person nuk e ka zemrėn e sėmurė apo tė luhatur?”

Ėndrra
Nė hadithet e vėrteta figuron se i Dėrguari salallahu alejhi ue selam ka thėnė: “Kush mė sheh mua nė ėndėrr, mė ka parė nė realitet, sepse nuk i mundėsohet shejtanit tė personifikohet nė formėn time dhe se ėndrra e besimtarit ėshtė pjesė nga 46 pjesė tė shpalljes.” (Shėnon Buhariu nga Enesi, Allahu e mėshiroftė)
Disa kanė thėnė, bazuar nė kėtė hadith, se nėse sheh nė ėndėrr tė Dėrguarin salallahu alejhi ue selam dhe tė urdhėron diēka, atėherė duhet tė veprosh apo ta zbatosh atė urdhėr (edhe pse ka qenė nė ėndėrr), mirėpo shumica e dijetarėve thonė se nuk ėshtė argument dhe se nuk ngrihen mbi atė gjykime sheriatike.
Kurse fjala e tė Dėrguarit salallahu alejhi ue selem “mė ka parė mua, sepse shejtanit nuk i mundėsohet tė personifikohet nė formėn time”, ėshtė me kusht qė njeriu tė shohė tė Dėrguarin alejhi selam nė formėn e tij dhe ajo ėshtė realitet dhe nuk ka mundėsi tė jetė diēka e kotė, kurse fjala e tij salallahu alejhi ue selem “mė ka parė nė realitet”, ka kuptimin se ai person ka parė nė ėndėrr realitet dhe se nuk do tė ndryshojė nga ajo qė ka parė.
Nga e gjithė kjo, nuk do tė thotė se i pranohet transmetimi i tij nga i Dėrguari salallahu alejhi ue selem dhe nuk konsiderohet nga shokėt e tij, edhe pse e ka parė nė ėndėrr, pasi ai qė ka parė nė ėndėrr tė Dėrguarin salallahu alejhi ue selem nuk ėshtė nga mbartėsit e haditheve, sepse shikohet se sa mban mend dhe shihet preciziteti i mbajtjes mend. Edhe nėse themi se i pranohet transmetimi i tij, ajo nuk do tė thotė se ėshtė argument nė tė cilin duhet tė bazohemi, sepse Allahu subhanehu ue teala na e ka plotėsuar fenė dhe nuk na ka lėnė tė nevojshėm pėr ėndrrat e dikujt. Thotė Allahu subhanehu ue teala ne lidhje me kėtė: “Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju Islamin fe.” (Maide, 3)
Thotė Ibn Haxheri, Allahu e mėshiroftė: “Dijetarėt kanė deklaruar se nuk ngrihen gjykimet sheriatike mbi ėndrrėn.”
Pastaj transmetoi fjalėn e Kilab ibn Esemanit, i cili thotė: “Ajo qė mbėshtet shumica e dijetarėve ėshtė se nuk lejohet tė punohet me tė (ėndrrėn), pėrpos nėse nuk posedon argument dhe ajo tė jetė nė gjėrat e lejuara (mubah).”
Thotė Shatibiu, Allahu e mėshiroftė, se sa i pėrket asaj qė ėshtė thėnė nė lidhje me Ebu Bekrin, kur ka gjykuar bazuar nė ėndėrr nė trashėgiminė e njė njeriu qė kishte vdekur, ai ėshtė njė rast i cili nuk ēon peshė nė luhatjen e rregullave bazė tė sheriatit pėr dy arsye: se ka qenė rast i njė personi, ose janė ndarė tė kėnaqur trashėgimtarėt me atė gjykim (dhe jo se janė bazuar nė ėndėrr po kanė qenė tė kėnaqur trashėgimtarėt) dhe se e gjithė kjo nuk ēon peshė nė prishje tė ndonjė baze sheriatike.

Intuita (El firasetu)
Intuita ėshtė mendim i qėlluar i formuar apo krijuar duke shikuar fizionominė e jashtme pėrmes sė cilės arrin tė brendshmen
Intuita ėshtė e qėndrueshme nė sheriat. Transmetohet nga Seid el Hudriu, radijallahu anhu: “Ka thėnė i Dėrguari salallahu alejhi ue selem: “Kini frikė ndaj intuitės sė besimtarit, sepse ai shikon me dritėn e Allahut”, pastaj lexoi fjalėn e Allahut subhanehu ue teala: “Nė atė (ngjarje) vėrtet ka argumente pėr ata qė mendojnė.” (Hixhr, 75) [Shėnon Tirmidhiu]
Gjithashtu transmeton Enesi radiallahu anhu, i cili thotė: “Ka thėnė i Dėrguari salallahu alejhi ue selem: “Me tė vėrtetė Allahu posedon robėr tė cilėt i njohin njerėzit me tė shikuar (perceptuar, vėzhguar).” (Shėnon Taberani nė librin e tij Evsat).
Thonė (dijetarėt) se esenca e kėsaj intuite buron nga dy gjėra, ato janė turpi dhe drita, tė cilat ia dhuron Allahu subhanehu ue teala atij qė dėshiron nga robėrit e Tij, duke ia ngjallur zemrėn dhe duke e ndriēuar atė, kėshtu qė nuk gabon asnjėherė (kur gjykon me intuitė). Thotė Allahu subhanehu ue teala: “Vallė, a ėshtė ai qė qe i vdekur kurse Ne e ngjallėm dhe i dhamė dritė, me tė cilėn ecėn mes njerėzve, si ai qė ka mbetur nė errėsirė (i humbur) dhe nuk mund tė shpėtojė nga ajo? Ja, kėshtu (si kėtij nė errėsirė) iu duket mirė mohuesve ajo qė veprojnė.” (En`am, 122)
Ka ardhur njė grup njerėzish nga populli Medhhixh tek Omeri radijallahu anhu dhe me ta ishte Eleshter Enehaiu. Omeri e kishte shikuar atė mirė dhe tha: “Kush ėshtė ky?” Ata i thanė: “Malik ibn Harithi.” Omeri radijallahu anhu tha: “Ēfarė ka ky, Allahu e shkatėrroftė? Unė shoh njė ditė tė keqe pėr muslimanėt nga ky person” dhe ka ndodhur sprovė (fitne) nga ai person ashtu siē e ka parashikuar Omeri radijallahu anhu.
Ka ardhur njė njeri nga jashtė tek Othmani radijallahu anhu dhe para se tė vinte kishte parė njė femėr tė bukur dhe kishte shikuar bukuritė e trupit tė saj. Othmani tha: “Tani hyn njė njeri tek unė, gjurmėt e zinasė janė tė qarta nė sytė e tij.” I thanė: “A shpallje pas tė Dėrguarit salallahu alejhi ue selem?” Tha: “Jo, por ajo ėshtė perceptim, argument dhe intuitė e saktė.”
Disa njerėz tė devotshėm thanė: “Kush e stolis pamjen e tij tė jashtme me pasim tė Sunetit dhe tė brendshmen e tij me mbikėqyrje (se Allahu e pėrcjell ēdo lėvizje tė tij) dhe e ul shikimin nga ēdo haram, e ndalon veten e tij nga epshet dhe ha vetėm nga hallalli, ky person nuk gabon asnjėherė nė intuitėn e tij.”
Thotė Ibn el Kajimi, Allahu e mėshiroftė: “Fshehtėsia e kėsaj ėshtė se shpėrblimi ėshtė si rezultat i veprės qė kryen, se ai i cili e ul shikimin nga ajo qė e ka ndaluar Allahu subhanehu ue teala, do t`ia zėvendėsojė Allahu subhanehu ue teala me diēka mė tė mirė po tė tė njėjtit lloj qė ia ka ndaluar. Gjithashtu, ai i cili e ka ndaluar dritėn e syrit tė tij nga ajo qė e ka ndaluar Allahu subhanehu ue teala, do t’ia zėvendėsojė (kompensojė) Allahu me njė dritė nė shikimin e tij dhe zemrėn e tij dhe do tė shohė pėrmes saj atė qė nuk e shohin ata tė cilėt nuk e kanė ndaluar shikimin e tyre nga ajo qė ua ka ndaluar Allahu subhanehu ue teala.”
Nė pėrgjithėsi, hulumtuesit qė posedojnė dituri, kur shpjegojnė intuitėn, thonė se ajo gjuhėsisht do tė thotė “mendim i qėlluar i formuar apo krijuar duke shikuar fizionominė e jashtme pėrmes sė cilės arrin tė brendshmen” dhe se nė terminologji nuk largohet nga ky kuptim.
Dijetarėt e fikhut nuk e pranojnė gjykimin me intuitė, sepse sfera e veprimtarisė sė gjykimeve ėshtė e njohur nė sheriat dhe se ato janė nė formė tė prerė dhe se intuita nuk bėn pjesė nė to, se ajo ėshtė gjykim me paragjykim, supozim dhe marrje me mend dhe se ajo mund t’ia qėllojė ose mund tė gabojė.
Imam Shatibiu thotė: “Kėto gjėra nuk bėn tė merren parasysh, pėrpos nėse nuk bėjnė prishjen apo shkeljen e ndonjė gjykimi sheriatik ose tė ndonjė rregulle fetare, sepse ajo qė bėn shkeljen e ndonjė rregulle sheriatike apo gjykimi fetar nuk mund tė jetė real apo i drejtė, por ka mundėsi tė jetė imagjinatė apo fantazi ose diēka nga shejtani, edhe pse mund tė ketė apo tė mos ketė nė tė diēka reale. Kėshtu qė e gjithė kjo nuk merret parasysh, pėrderisa kundėrshton atė qė ėshtė e qėndrueshme nga sheriati. Allahu e di mė sė miri.”

Shkroi: Husejn Serraxh
Pėrktheu: Fatmir Raēi
28.9.2007