Tė flasėsh pėr hipnozėn dhe se ēfarė dispozitash ka Islami ndaj kėsaj problematike, duhet qasje e shumanshme si dhe njohuri tė hollėsishme qoftė nė lėmi tė ndryshme tė fesė, qoftė edhe njohuri tė pėrpikta nė lėmin e psikologjisė (ose sė paku tė dhėna tė sakta dhe tė qarta). Prandaj, ėshtė vėshtirė tė jepet ndonjė pėrkufizim i qartė dhe i prerė pėr kėtė, nėse ėshtė e lejuar ose jo.
Ajo qė e koklavit ēėshtjen edhe mė shumė ėshtė edhe fakti se ka shumė paqartėsi dhe mjegullina rreth hipnozės dhe metodave tė cilat aplikohen, prandaj edhe disa studiues e trajtojnė kėtė si “pseudoshkencė”, apo flasin pėr hipnozėn duke e radhitur atė si  problematikė tė “parapsikologjisė”1, e cila shpesh bie ndesh me gjykimin se a mund tė vėshtrohet si shkencė.2
Ky ėshtė edhe shkaku, siē do tė shohim edhe nė vijim, pėrse disa dijetarė islamė janė mė tė prerė pėr sa i pėrket ndalimit tė saj, duke u ndalur kryesisht edhe nė faktin se hipnoza ėshtė edhe metodė manipulimi e magjistarėve nė realizimin e shfaqjeve tė tyre si dhe e fallxhinjve pėr tė arritur pėrfitime materiale.
Prandaj, duke i pasur parasysh kėto qė u thanė, ne do tė mundohemi tė pasqyrojmė disa njohuri tė pėrgjithshme rreth hipnozės dhe metodave qė kanė tė bėjnė me tė, mė pastaj do tė mundohemi t`i qasemi asaj nga kėndvėshtrimi islam, duke pėrcjellė mendimet e dijetarėve islamė bashkėkohorė, tė cilėt kanė folur nė lidhje me tė.

1. Njohuri tė pėrgjithshme rreth hipnozės 

a) Pėrkufizimi i hipnozės
Fjala hipnozė (hypnos) rrjedh nga greqishtja e vjetėr dhe do tė thotė gjumė. Shoqata e Mjekėve Britanikė e pėrkufizon hipnozėn si “gjendje kaluese e kujdesit tė zvogėluar tė pacientit, gjendje nė tė cilėn mund tė shfaqen paraqitje tė ndryshme personale ose tė provokuara nga rrethi i jashtėm”. Kurse prof. Ēarls Mater, i Universitetit tė Majamit, thotė: “Hipnoza ėshtė gjendje e ndryshueshme e vetėdijes, tė cilėn e karakterizon rritja e pėrqendrimit, rritja e relaksimit dhe rritja e sugjestionit”. Me fjalė tė tjera, hipnoza ėshtė gjendje e veēantė  e vetėdijes, e nėnshtresave tė psikes tė vėna nė lėvizje dhe e pėrqendrimit tė vėmendjes, shpesh nė mėnyrė tė paarsyeshme, tė barazuar me ėndrrėn.
Personi i hipnotizuar bie nėn ndikimin e sugjestioneve tė hipnotizuesit, vetėdija e tij ndryshon sepse bėhet plotėsisht e kufizuar nė atė ēfarė hipnotizuesi flet dhe sugjeron; tė gjitha pėrmbajtjet e tjera shqisore dhe tė gjitha mendimet janė tė eliminuara.

b) Hipnoza dhe gjumi
Nė kohėt e mėhershme, hipnoza ėshtė konsideruar si njė lloj gjumi3, pasi personi i hipnotizuar duket sikur gjendet nė ndonjė ėndėrr, por shumė studiues bashkėkohorė e mohojnė njė gjė tė tillė. Ata theksojnė se gjurmimet mė tė reja kanė treguar se ky krahasim me ėndrrėn nuk ėshtė i drejtė. Matja e valėve trunore ka treguar se personi nė hipnozė i ngjan mė shumė njeriut nė gjendje tė zgjuar, jo tė tensionuar, sesa njeriut nė ėndėrr tė vėrtetė. Pos kėsaj, vėmendja gjatė kohės sė ėndėrrimit humbet, kurse nė hipnozė ėshtė veēanėrisht e shprehur. Paskėtaj, nė gjumin normal pacienti nuk merr pėrshtypjet e jashtme, ndėrsa nė gjumin hipnotik dėgjohen edhe pėshpėrimat mė tė vogla. Pėr kėtė, ata mohojnė qė hipnoza tė jetė gjumė dhe tė quhet ashtu; ata thonė se hipnoza ėshtė njė lloj transi (ekstaze, shkėputje nga bota konkrete) dhe shfaqet nė disa shkallė ose nivele.

c) Hipnoza dhe magjia (sihri)
Disa qė flasin rreth hipnozės pohojnė se ajo ėshtė njė lloj magjie (bashkėpunimit me xhin), madje e njohur qysh nė kohėt e hershme. Ata thonė se ajo ėshtė e pėrafėrt me ritet vudu (lloj magjie), kurse Budizmi e praktikon hipnozėn pėr tė arritur gjendjen e Nirvanės. Sido qė tė jetė, mund tė thuhet se mėnyra se si sillet personi i hipnotizuar dhe forma se si i pranon urdhrat nga hipnotizuesi (nuk gabojmė nėse themi edhe se si i nėnshtrohet), jep tė kuptohet se hipnoza dhe magjia kanė tė pėrbashkėt disa gjėra, apo sė paku ngjasojnė me njėra-tjetrėn. Prandaj, disa nga dijetarėt islamė qė kanė folur rreth hipnozės kanė qenė shumė tė prerė nė ndalimin e saj dhe e kanė konsideruar lloj magjie.

d) Vetėdija dhe ndėrdija
Ata qė flasin rreth hipnozės thonė se njeriu nė jetėn e pėrditshme e normale nuk shfrytėzon maksimumin e aftėsive psikike dhe tė fuqive fizike qė zotėron. Prandaj theksojnė se personaliteti i secilit njeri mbart nė vetvete njė grumbull tė fshehtash qė mbartėsi (njeriu) nuk i kupton dhe nuk i njeh. Me anė tė hipnozės arrihet tė depėrtohet nė ndėrdijen e njeriut. Hipnotizuesi arrin tė vendosė nė lėvizje kėto mundėsi tė fshehta, duke e bėrė pacientin (personin e hipnotizuar) tė pėrballojė gjėrat qė nuk do t’i pėrballonte dot nė rast se do tė ndodhej nė gjendje normale, siē janė: dhembjet e mėdha, sėmundjet, traumat e ndryshme, pesha e lartė (ėshtė e mundur qė mbi tė tė vendoset njė peshė jashtėzakonisht e madhe dhe ai mos ta ndiejė atė) dhe gjėra tė tjera.

e) Hipnoza dhe mjekėsia
Nė fushat e ndryshme tė mjekėsisė, hipnoza ėshtė e njohur si metodė qė mund tė shfrytėzohet nė mjekimin e disa vėshtirėsive psikike (hipnoterapia), por edhe tė sėmundjeve organike. Me anė tė hipnozės mund t’i sugjerohet pacientit se vėshtirėsitė e tij do tė pushojnė dhe ato tė paktėn pėr njė kohė mund tė ndėrpriten. Hipnoza shfrytėzohet edhe nė mjekimin e sėmundjeve tė pastra organike, si mjekimi i tensionit tė gjakut, disa sėmundje tė tjera tė zemrės dhe tė enėve tė gjakut, astma bronkiale si dhe anestezitė me rastin e ndėrhyrjeve kirurgjikale. Po ashtu, ėshtė i njohur pėrdorimi i hipnozės nė mjekimin e dhembjeve tė kokės, nė stomatologji, nė mjekimin e alkoolistėve dhe tė narkomanėve, nė mjekimin e belbėzimit etj..

f) Hipnoza dhe rreziku
Nė shumė vende perėndimore, hipnoza u lejohet vetėm mjekėve psikologė, sepse nėse ndodh diēka ndryshe nga ajo qė hipnotizuesi kishte menduar (aq mė tepėr te personat qė ndikohen shpejt), mund tė ketė pasoja tė rėnda psikopatologjike. Hipnotizuesi duhet patjetėr ta nxjerrė nga ajo gjendje personin e hipnotizuar dhe nė qoftė se nuk ndodh kjo, atėherė ka mundėsi tė ndodhin pėrfundime fatale. Njė rast tė tillė ka pasur hipnotizuesi shumė i njohur anglez Paulo Mecena pas njė emisioni televiziv, ku njė nga tė hipnotizuarit vrau veten pas tre a katėr orėsh qė mbaroi emisioni.
Nė Angli, tė gjithė personat qė dinė tė hipnotizojnė kanė certifikatė tė veēantė dhe nė qoftė se nuk e zotėrojnė njė tė tillė dhe merren me hipnotizim, dėnohen me ligj.

2. Hipnoza nga kėndvėshtrimi islam
Ato qė u cekėn mė lart ishin informacione qė plotėsojnė njohuritė tona rreth hipnozės dhe metodave tė saj. Nė vazhdim do tė sjellim qėndrimet e dijetarėve rreth kėsaj problematike.
Nėse shohim thėniet e dijetarėve islamė rreth hipnozės, por edhe tė studiuesve e hulumtuesve tė cilėt e kanė trajtuar kėtė nga kėndvėshtrimi islam, shohim se mendimet e tyre dallojnė varėsisht se si i janė qasur ēėshtjes, apo se nė ēfarė konteksti u janė drejtuar atyre pyetjet.
Kėshtu, shohim se kur disave u ėshtė drejtuar pyetja rreth hipnozės, duke e pėrngjarė atė me magjinė (bashkėpunimin me xhin) ose duke treguar format e keqpėrdorimit qė ndodhin, pėrgjigja ishte se ajo ėshtė e ndaluar, madje ėshtė llogaritur edhe shirk.
Nė anėn tjetėr, disa tė tjerė qė kanė pasur pikėnisje trajtimin e hipnozės si metodė e njohur nė mjekėsi janė mė liberalė, pasi shihet se ata i kanė bėrė qasje tjetėr kėsaj problematike.
Nė vazhdim do tė pėrcjellim disa fetva, tė cilat kanė pasur pikėnisjet e lartpėrmendura kur janė dhėnė:

Fetvaja e Komisionit tė Pėrhershėm pėr Fetva
Komisioni i Pėrhershėm pėr Fetva i Arabisė Saudite[4] nė fetvanė numėr 1779 i pėrgjigjet njė letre qė ėshtė dėrguar nga njė person. Pyetėsi i bėn tri pyetje tė pėrbashkėta; pyetja e parė ka tė bėjė me magjinė dhe bashkėpunimin me xhin. Pyetja e dytė me hipnozėn dhe e treta me njė thėnie, a ėshtė lloj shirku apo jo. Pyetėsi i shtron kėto pyetje:
a)  Cili ėshtė qėndrimi i Islamit rreth kėrkimit tė ndihmės nga xhinėt pėr tė arritur nė njohjen e fshehtėsive si magjia dhe falli?
b)  Cila ėshtė dispozita e Islamit rreth hipnozės, me anė tė sė cilės personi i cili e bėn kėtė arrin mundėsinė t’i flasė atij nė gjumė? Nė kėtė formė arrin tė mbizotėrojė mbi tė dhe ta urdhėrojė pėr lėnien e gjėrave tė shėmtuara (tė ndaluara), ose tė shėrohet nga ndonjė sėmundje psikike ose edhe tė kryejė ndonjė punė tė cilėn e kėrkon personi i cili e hipnotizon atė.
c)   A lejohet tė themi nė Islam “pėr hir tė filanit”? A ėshtė ky njė lloj betimi, apo jo?

Nga frika e zgjerimit, ne do tė sjellim vetėm pėrgjigjen e dytė, qė ka tė bėjė me temėn tonė:
Pėrgjigje:
b) Hipnoza ėshtė lloj magjie me tė cilin pėrdoret xhini, i cili arrin ta detyrojė personin e hipnotizuar t’i nėnshtrohet hipnotizuesit. Kėshtu, personi i hipnotizuar flet me gjuhėn e xhinit dhe i jep atij fuqi nė kryerjen e disa veprave qė kėrkon hipnotizuesi. Kjo ndodh pasi hipnotizuesi ėshtė njė person qė ėshtė i sinqertė me xhinin dhe ai pėr kėto shėrbime (qė xhini t’ia realizojė) kryen disa vepra me tė cilat i afrohet xhinit. Me kėtė, xhini e bėn personin qė hipnotizohet t’i nėnshtrohet dhe tė bėjė vepra qė i kėrkohen atij. Nė kėtė mėnyrė shfrytėzohet hipnoza dhe shndėrrohet nė taktikė ose mjet me tė cilin arrihet tė gjendet vendi i sendit tė vjedhur ose tė humbur, ose shėrimi i tė sėmurit, ose kryerja e ēfarėdo pune. Kjo ėshtė e ndaluar dhe llogaritet prej shirkut, ashtu siē u sqarua mė lart, sepse nėnkupton se kėrkon mbėshtetjen e dikujt tjetėr pėrveē Allahut dhe kjo ėshtė jashtė pėrcjelljes sė shkaqeve dhe arsyeve (sebepeve) tė zakonshme, tė cilat Allahu ua mundėsoi dhe ua lejoi njerėzve t’i ndjekin.
Nga kjo pėrgjigje shohim se hipnoza jepet e ndėrlidhur nė tė gjitha aspektet si bashkėpunim me xhin.

Fetvaja e dijetarit tė mirėnjohur Abdullah Xhibrin, Allahu e ruajttė, rreth hipnozės
Nė njė rast ėshtė pyetur njėri nga dijetarėt mė tė vjetėr tė kohės sonė, shejh Abdullah b. Xhibrin, Allahu e ruajttė, rreth hipnozės dhe ai u pėrgjigj:
“Vėrehet se hipnoza ėshtė formė e mpirjes qė i bėhet njeriut, sikurse anestezia (nė mjekėsi), qė mpin ndjenjat e njeriut. Nuk mbaj nė mend ndonjė thėnie tė fukahave rreth saj. Por, pasi nė disa raste mund tė jetė e dobishme, qoftė nė kryerjen e ndonjė operacioni ose diēka tė ngjashme, ėshtė e lejuar. Nga ana tjetėr, nėse qėllimi i hipnozės ėshtė mpirja ose humbja e vetėdijes qė tė synohet me kėtė dėmtimi i personit tė hipnotizuar, si marrja e pasurisė ose diēka e ngjashme, atėherė kjo ėshtė e ndaluar (haram).5”

Mendimi i dr. Abdurrahman el-Xherit nė lidhje me hipnozėn
Dr. Abdurrahman el-Xheri ėshtė ligjėrues nė Universitetin e Mbretit Halid nė qytetin e Riadit, ndėrsa nė faqen elektronike www.islamtoday.net nė rubrikėn “Mjekėsia dhe shėndeti” u pėrgjigjet pyetjeve tė lexuesve tė kėsaj faqeje. Ai nė kėtė faqe u pyet rreth hipnozės kėshtu:
Pyetja: Ēfarė dispozite islame ka hipnoza, e cila pėrdoret nė mjekėsi pėr shėrim, duke qenė se mėsimi rreth hipnozės ėshtė pjesė e planprogramit mėsimor nė fakultetet e mjekėsisė? Kohė mė parė, mė ka rastisur tė lexoj njė fetva se ėshtė haram pėr shkak se ka lidhje me xhinėt. Gjithashtu, kam lexuar pėr kėtė formė tė shėrimit shumė dhe nga ajo qė kam parė ishte se kjo ka lidhje me aspektin psikik tė njeriut dhe nuk ka tė bėjė me magjinė dhe xhinėt?
Pėrgjigje:
Rreth kėsaj mund tė pėrgjigjemi nė disa pika:
(Pika e parė ka tė bėjė me emėrtimin e hipnozės nė gjuhėn arabe dhe se cili term ėshtė mė adekuat pėr t’u pėrdorur.)
2. Disa fetva qė janė dhėnė rreth hipnozės kanė pasur pikėnisje aplikimin jo tė drejtė tė hipnozės dhe kėto praktika nuk hyjnė nė domethėnien e hipnozės. Tė informohemi rreth gjėrave tė fshehta (gajb), pėrdorimi i xhinėve (nėpėrmjet hipnozės) dhe magjia; kėto gjėra i mohojnė ata mjekė dhe specialistė qė e praktikojnė hipnozėn si metodė shėrimi.
3. Hipnoza ėshtė njė fushė shkencore e njohur, qė luan rol nė shėrimin e sėmundjeve tė pėrcaktuara. Ajo ka rregulla, baza dhe arrin suksese tė njohura mjekėsore.
4. Me hipnozė arrihet tė bindet i sėmuri pėr pėrdorimin e shėrimit, nė rast se ky e refuzon nė rrethana tė rėndomta. Gjithashtu, me kėtė arrihet qė te i sėmuri tė ngulisim njė bindje tė re pozitive pėr ta tejkaluar botėkuptimin negativ qė kishte mė parė.
5. Ekzistojnė disa praktika qė janė pėrzier me hipnozėn qė aplikojnė disa. Kėto praktika nė vetvete pėrmbajnė gjėra tė ndaluara (harame). Prandaj, disa nga njerėzit kanė fituar bindjen se hipnoza ėshtė e ndaluar, por ndalimi i tyre ka qenė si rezultat i kėtyre praktikave tė hipnozės, sikurse aplikohet kjo nėpėr cirqe, ku ata pėrdorin magjinė dhe truke tė ndryshme.
6. Hipnoza, e cila trajtohet si metodė shėrimi, mund tė aplikohet nė tė mirė dhe mund tė pėrdoret nė tė keq. Bindja e tjetrit (tė sėmurit) pėr njė mendim ose ēėshtje tė caktuar (me anė tė hipnozės) bazohet nė gjykimin nėse ai mendim ose ajo ēėshtje ėshtė e lejuar apo jo. Nėse mendimi ose ēėshtja ėshtė e mirė, atėherė lejohet tė pėrdoret nė shėrim, nėse ėshtė e kundėrt, atėherė kjo nuk lejohet.6
Sqarim: Mė lart theksuam se mendimet e dijetarėve dallojnė nė kėtė ēėshtje varėsisht nga forma se si e kanė trajtuar ata hipnozėn dhe kjo u vėrtetua edhe me sjelljen e disa fetvave. Pastaj, edhe vetė hipnoza, sikundėrse u kuptua edhe mė lart, shfaq nė vetvete shumė paqartėsi dhe mjegullina, prandaj kėto dallime, nė konsiderimin e hipnozės si tė lejuar, respektivisht tė ndaluar, duhet tė kuptohen drejtė, pasi ata qė e kanė ndaluar, u kanė dhėnė prioritet dėmeve dhe praktikave qė aplikojnė magjistarėt dhe fallxhinjtė, tė cilėt arrijnė qėllimet e tyre me anė tė hipnozės. Kurse ata qė e kanė lejuar me disa kushtėzime, e kanė shikuar hipnozėn si metodė mjekimi.

Pėrfundim
Nė fund tė kėsaj teme, themi se nga mendimet e dijetarėve dhe tė studiuesve qė kanė folur nė kėtė fushė, disa nga tė cilat u pėrmendėn edhe mė lartė, mund tė konstatojmė se hipnoza mund tė ndahet nė dy lloje:
1. Hipnoza si metodė psikike mjekėsore, me anė tė sė cilės depėrtohet nė ndėrdijen e njeriut dhe arrihet tė bindet i sėmuri pėr pėrdorimin e shėrimit, tė cilėn e refuzonte nė rrethana tė rėndomta tė tij, ose me kėtė arrihet qė tek i sėmuri tė ngulisim njė bindje tė re pozitive pėr ta tejkaluar botėkuptimin negativ qė kishte mė parė. Gjithashtu, hipnoza me kėtė pėrkufizim mund tė pėrdoret edhe pėr shėrimin e disa sėmundjeve organike, apo pėrdorimin e saj si anestezi, ashtu si u sqarua edhe mė lart.
2. Metoda qė aplikojnė magjistarėt dhe fallxhinjtė, tė cilėt bashkėpunojnė me xhinėt dhe shejtanėt, pėrmes tė cilave i joshin njerėzit pėr tė arritur pėrfitime materiale dhe dobi personale. Kjo nuk ka tė bėjė me hipnozėn e njohur nė mjekėsi, pasi nuk ėshtė dituri e bazuar nė arsyen dhe logjikėn e shėndoshė dhe me kėto praktika tė ndaluara ka tė bėjė fetvaja e Komitetit tė Pėrhershėm pėr Fetva.
 

Alaudin Abazi
19.10.2007